Pripažinimas

Kovo 10 dieną buvusiam Islandijos ministrui pirmininkui Jonui Boldvinui Hanibalsonui (Ion Bodvin Hannibalsson) įteiktas Santarvės ordinas Pro augenda concordia. Apdovanojimo ceremonija vyko Taikomosios dailės muziejuje. Į Lietuvą Jonas Boldvinas Hanibalsonas atvyko pakviestas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio iškilmes.

Lapkričio 23-iąją, daktaro Jono Basanavičiaus gimimo dieną, Valstybinė Jono Basanavičiaus premija įteikta Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei. Ne kiekvienam laureatui pavyksta gauti šią garbingą premiją per Patriarcho gimtadienį ir dar iš Ministro Pirmininko rankų. Jei būsime tikslūs, ligi šiol tokio atvejo dar nėra buvę, tad Andrius Kubilius yra apskritai pirmasis Premjeras, apsilankęs šios premijos laureato ir Patriarcho pagerbimo šventėje.

9 tūkst. studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų dalyvaudami interaktyvioje apklausoje, išrinko geriausius ir sąžiningiausius Lietuvos dėstytojus, tarp jų filosofą, neeuropinių civilizacijų tyrinėtoją, estetikos specialistą Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto profesorių, nacionalinės mokslo premijos ir kitų premijų laureatą Antaną Andrijauską, kuris savo padėkoje prisipažino, kad šis studentų apdovanojimas jam yra svarbiausias gyvenime. Reikia manyti, kad studentų sprendimą lėmė ne tai, kad profesoriaus vardas ir pavardė prasideda iš A raidės, taigi tarsi jau pati abėcėlė įpareigotų būti tarp pirmųjų įvairiuose sąrašuose.

Dauguma šiųmečių Mokslo Lietuvos publikacijų vienaip ar kitaip siejasi su Lietuvos tūkstantmečio metais, nors kiekvieną kartą to gal ir nėra reikalo priminti. Į tą rikiuotę patenka ir šis pokalbis su Mariumi JOVAIŠA, knygos-albumo Neregėta Lietuva autoriumi bei leidėju. Vagiamiausios 2008-ųjų metų Lietuvos knygos, jeigu pasikliausime šalies knygynų duomenimis. Tikriausiai labai svarus įvertinimas, prieš kurį gal net šiek tiek nublanksta tos dešimt knygos pristatymo parodų, kurios buvo surengtos Australijoje, Argentinoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Kanadoje, JAV, taip pat keli pristatymai mūsų šalyje. Ir šiais, Lietuvos tūkstantmečio metais, numatytos parodos bene dešimtyje valstybių, o tai yra svarus indėlis garsinant Lietuvos vardą. Parodoje išvydę Lietuvą iš paukščio skrydžio, vartydami albumą bent jau kai kurie lankytojai iš kitų kraštų tikriausiai nutars pasižiūrėti į Lietuvą jeigu ir ne taip iš aukštai, tai bent iš arti.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga inicijavo 9 tūkst. studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų interaktyvią apklausą ir jau antrą kartą išrinko geriausius ir sąžiningiausius Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojus. Tarp jų filosofą, neeuropinių civilizacijų tyrinėtoją, estetikos specialistą, Vilniaus dailės akademijos ir Vilniaus universiteto profesorių, nacionalinės mokslo premijos ir kitų premijų laureatą Antaną ANDRIJAUSKĄ. Po šios premijos įteikimo kalbinome profesorių.

Mokslo Lietuvos pokalbis su Australijos lietuviu dr. Algimantu Patricijumi Taškūnu, gyvenančiu Tasmanijoje, nutrūko intriguojančioje vietoje. Australijos lietuvių tikras draugas mokytojas Tomas McGlynnas viešai davė atkirtį tuometiniam Australijos ministrui pirmininkui už tai, kad ši šalis 1974 m. de jure pripažino Lietuvos prijungimą prie Sovietų Sąjungos. Viešame priešrinkiminiame gyventojų susirinkime Launceston mieste ministras pirmininkas paklausė, kas čia jį dabar moko istorijos. Išgirdęs, kad geografijos ir istorijos mokytojas, pareiškė, kad šis daro gėdą mokytojo profesijai. Kadangi pasakyta viešai, Tomas McGlynnas patraukė premjerą į teismą už mokytojo orumo ir profesijos įžeidimą. Laiku susipratęs, kad viešas bylos svarstymas jo autoriteto – kaip Europos istorijos žinovo ir kaip vyriausybės vadovo – visuomenėje nesustiprins, premjeras sutiko ginčą išspręsti taikiai, sumokėdamas Tomui McGlynui 500 australiškų dolerių kompensaciją už įžeidimą. Pastarasis visą šią sumą padovanojo A. P. Taškūno leidžiamam žurnalui Baltic News. Visas pirmas žurnalo puslapis buvo skirtas aprašyti istorijai, kaip ministras pirmininkas įžeistam mokytojui sumokėjo kompensaciją.

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir ryšių su Lietuva stiprinimą 2008 m. penkiems užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams buvo paskirtos premijos, kurias žymiems lietuviams mokslininkams nuo 2007-ųjų skiria LR Švietimo ir mokslo ministerija. Tarp premiją pelniusiųjų yra ir žinomo Australijos lietuvių bendruomenės veikėjo dr. Algimanto Patricijaus TAŠKŪNO, gyvenančio ir dirbančio Tasmanijoje, pavardė. Daugiau kaip du dešimtmečius mūsų tautietis buvo Tasmanijos universiteto Hobarto mieste keturių fakultetų administratorius, lietuvybės propaguotojas.

Antrą kartą buvo paskirtos ir įteiktos mokslo premijos nusipelniusiems lietuvių kilmės užsienyje gyvenantiems ir Lietuvos Respublikos pilietybę turintiems mokslininkams. Premijos iniciatorė – LR Švietimo ir mokslo ministerija. Teikimo iškilmės vyko senokai, 2008 m. lapkričio viduryje, bet apdovanotųjų mokslininkų asmenybės tikrai vertos, kad apie jas mūsų skaitytojai žinotų daugiau, nes mokslininkų veidus retai išvysime žurnalų viršeliuose ir pirmuose laikraščių puslapiuose – šypsotis yra kam ir be mokslininkų.

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir ryšių su Lietuva stiprinimą 2008 m. penkiems užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams buvo paskirtos premijos, kurias žymiems lietuviams mokslininkams nuo 2007 m. skiria LR Švietimo ir mokslo ministerija. Tarp premiją pelniusiųjų yra ir žinomo Australijos lietuvio dr. Algimanto Patricijaus TAŠKŪNO, gyvenančio ir dirbančio Tasmanijoje, pavardė. Jis apdovanotas už mokslo patirties ir laimėjimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą. Savo įvairialype veikla mūsų tautietis įrodo mokymosi visą gyvenimą ir tarpdisciplininių studijų svarbą.

Aukščiausias valstybės apdovanojimas etninės kultūros srityje – valstybinė Jono Basanavičiaus premija, kuri skiriama už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių tyrinėtojų darbus, kasmet teikiama Lietuvos nacionaliniame muziejuje per Lietuvos patriarcho gimtadienį – lapkričio 23 dieną. Išimtis šie metai: daktaro J. Basanavičiaus gimtadienis išpuolė sekmadienį, tad septynioliktą kartą premija, kurios dydis – 500 MGL, buvo įteikta lapkričio 21-ąją, o 25-uoju laureatu tapo Vilniaus pedagoginio universiteto atstovas – folkloristas Stasys Skrodenis.