Sukaktys

Kiekvienas jubiliejus, tuo labiau iškilus – tai ir savotiška pamoka. Savotiška, nes pirmiausia patys sau užduodame klausimą, kas pamokoma yra jubiliato gyvenime ir veikloje, ką kiekvienas iš jo ilgametės patirties galėtume perimti ar bent pasinaudoti. Gal perdėm pragmatiškas siekis, bet tai nesmerktinas mokinio pragmatizmas, kuris nori perimti geriausia, ką jam gali duoti mokytojas. Pagaliau tai ir siekis apmąstyti jubiliato gyvenimo kelią, jei ne visą – būtų pernelyg drąsu ir net akiplėšiška teigti, – tai bent vieną kitą gyvenimo epizodą, tarpstotę reikšmingesnių įvykių sekoje.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedros profesorius, habilituotas mokslų daktaras Algirdas Povilas Ažubalis septyniasdešimtąjį gimtadienį ir penkiasdešimt antrąsias pedagoginės bei keturiasdešimtąsias mokslinės veiklos metines pasitinka kompiuterinės monografijos Logika ir mokyklinė matematika sutiktuvėmis. Tai septintoji šio garbaus, kryptingai darbštaus mokslininko monografija. Ir visos, išskyrus šeštąją – Karo pedagogika Lietuvoje (1918–1940 m.), kurią parengė kartu su kolegomis R. Kazlauskaite-Markeliene, A. Petrauskaite, B. Puzinavičiumi, F. Žigaru, skirtos matematikos didaktikos klausimams.

Visai laikais mokslo draugijos egzistavimas tam tikroje šalyje atspindi valstybės ir jos gyventojų kultūrinį bei socialinį išsivystymo lygį. Seniausios Europoje žinomos mokslo draugijos kūrėsi XV–XVII a. ir paprastai daug dėmesio skyrė tuo laiku aiškų statusą turėjusiems matematikos, fizikos ir gamtos mokslams. Dauguma jų, pavyzdžiui, Londono karališkoji draugija (The Royal Society of London) įkurta 1660 m., Accademia dei Lincei – 1603 m., Prancūzijos akademija (Académi Franēaise) – 1635 m., Vokietijos gamtos mokslų akademija Leopoldina (Deutsche Akademie der Naturforscher Leopoldina) – 1652 m., laikui bėgant, įgijo nacionalinių mokslų akademijų statusą ir gyvuoja iki šių dienų, skatindamos tiek kultūros, tiek visos visuomenės raidą.

Taip gruodžio 15-ąją buvo sakoma apie Lietuvos MA tikrąjį narį prof. Leonardą Kairiūkštį 80-mečio proga (gimęs 1928 m. gruodžio 28 d.), atidarant jam skirtą parodą Lietuvos MA bibliotekoje. Pasakyta pagal lietuvių tautai būdingas poetikos išmones, kai kalbama apie gamtos reiškinius, o potekstėje – žmogus. Tokiam sutapatinimui Leonardas Kairiūkštis yra labai tinkama asmenybė. Daug metų jis rūpinasi Lietuvos didžiausiu turtu – miškais. Ko gero, tai daugiau negu vien tik ištikimybė pasirinktai miškotyrininko ir miškotvarkininko profesijai.

Prieš 40 metų pasirodė pirmasis Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto periodinio leidinio Problemos numeris. To meto Lietuvos intelektualiniame gyvenime tai buvo reikšmingas įvykis, sulaukęs ne tik mokslinės, bet ir skaitančiosios visuomenės didelio susidomėjimo. Tačiau netrukus jis tapo prieštaringų vertinimų objektu ir netgi iškilo grėsmė jo egzistavimui. Šie viešieji procesai atliepė sovietinio režimo politines ir ideologines ypatybes. Pastaraisiais metais Problemos vėl atkreipė daugelio kitų mokslo sričių atstovų, leidėjų ir administratorių žvilgsnius į save tada, kai 2005 m. žurnalas – pirmasis iš socialinių ir humanitarinių mokslų – buvo įrašytas į ISI duomenų bazę.

Baigusi Vilniaus universitetą, Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo – B. R.) valstybiniame kultūros institute apgynusi daktaro (tuo metu – pedagogikos mokslų kandidato) disertaciją Bibliografinių nuorodų statistinės analizės metodo taikymas, vertinant mokslo darbų informacinio aprūpinimo efektyvumą (1979), Ona Voverienė rimtai susidomėjo moksline komunikacija. Mokslinių interesų kryptis – informacinio darbo efektyvumas – buvo mažai tyrinėta Lietuvoje. Informatikos koncepcija tik kūrėsi, visu pajėgumu pradėjo dirbti Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institutas (LIMTI, įkurtas 1970 m.), Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Bibliotekininkystės katedra, nuo 1968 m. pavadinta Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedra, 1973 m. pradėjo veikti savarankiška Mokslinės informacijos katedra.

Daugiau kaip keturiasdešimt metų Kauno technologijos universitete Cheminės technologijos fakultete dirbančiam Lietuvos MA nariui ekspertui, prof. habil. dr. Vitalijui Janickiui šie metai – jubiliejiniai. Norėdamas apibendrinti mokslinės veiklos etapą profesorius surinko duomenis apie publikuotus darbus bibliografinėje rodyklėje. Asmeninė bibliografijos rodyklė – vienas svarbiausių mokslo istorijos šaltinių, fiksuojanti siauros krypties laimėjimus, mokslinės mokyklos indėlį į šalies mokslo ir kultūros pasiekimus. Lietuvos chemijos mokslų atstovai įvertina bibliografijos svarbą, todėl šios srities rodyklių, palyginti su kitų mokslų personalinėmis bibliografijomis, rengiama gana daug.

Balandžio 6 d. publicistas, tarptautininkas, knygų autorius, visuomenės veikėjas, Lietuvos kariuomenės atsargos karininkas, skautininkas, nepralenkiamas oratorius, o tariant trumpai – nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Vilius Bražėnas akivaizdžiai įsitikino, kaip jį myli Lietuva ir ką jis reiškia savo šalies žmonėms. Šią dieną Vilius Bražėnas šventė savo 95-ąjį gimtadienį, o su juo – ir Lietuvos karininkų Ramovės pilnut pilnutėlė salė.

Kas yra kiek susipažinęs su Šventuoju Raštu, jo Senuoju Testamentu, kuris bendras krikščionims ir žydams, gal bus atkreipęs akis į vadinamąjį Psalmyną, arba Psalmių knygą (hebrajų kalba Tchilim – Šlovės psalmės). Psalmyno 90-ojoje psalmėje sakoma: „Gyvename septynias dešimtis metų, o jei tvirtesni – galbūt aštuonias.“ Taigi anais tolimais laikais, kai buvo kuriamos psalmės (didelės jų dalies autoriumi laikomas Izraelio karalius Dovydas, gyvenęs apie 1042–972 m. pr. Kr.), tokia buvo suvokiama žmogaus gyvenimo norma. Per tris tūkstančius metų šis limitas ne kažin kiek padidėjo, bet šiandien aštuoniasdešimt metų nekelia nuostabos, nors, tiesą sakant, ne kiekvienas jų sulaukia. Didesnį įspūdį mums daro devynios dešimtys ar tuo labiau šimtas metų, ypač jei žmogus tokiame amžiuje nėra praradęs dvasinių ir fizinių jėgų.

Lietuvių mokslo draugijos šimtmetį Lietuvos mokslų akademija lapkričio 13 d. pažymėjo sesija Lietuvių mokslo draugija ir Lietuvos mokslo raida. Iškilmingesnę vietą sesijai būtų sunku rasti – vyko Lietuvos Respublikos Seimo rūmų konferencijų salėje. Galima suprasti organizatorius, kodėl 1907 m. balandžio 7 d. įkurtosios Lietuvių mokslo draugijos šimtmetį minėti buvo pasirinktas vėlyvas ruduo. Metams baigiantis prisiminti ir kalbėti apie lietuvių tautai itin reikšmingos draugijos sukaktį labai prasminga, ypač jeigu kartu tai ir nueito kelio įvertinimas, apibendrinimas bei mėginimas susivokti dabartyje.