Mokslo istorija

Pažymime Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos (1771 01 15–1849 10 30) – botanikos (augalų terminologijos), farmakognozijos mokslo pradininko bei liaudies medicinos žinovo Lietuvoje – gimimo 240 metų sukaktį.
J. Pabrėžos tėvai, Jonas Pabrėža ir Rožė Baužinskaitė, gyvenę Vėčių kaime, Lenkimų apylinkėje, Skuodo rajone, buvo valstiečiai, turėję bajorų teises. Sūnus Jurgis, gimęs 1771 metais sausio 15 dieną, mokėsi Lenkimų pradžios mokykloje, o 1785 metais įstojo į Kretingos gimnaziją ir gyveno Kretingos pranciškonų bendrabutyje. 1791 metais baigė gimnaziją aukso medaliu ir po metų įstojo į Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Vyriausiąją mokyklą, dabartinį Vilniaus universitetą. Ten dvejus metus mokėsi medicinos. Išklausė ir kitų dalykų paskaitas: istorijos, botanikos, chemijos, fizikos, geografijos, bet ypač pamėgo gamtos ir medicinos mokslus.

Gegužės mėnesį, kai aplink tiek žalumos ir paukščių čiulbesio, senosios Alma mater akademinė bendruomenė susirinko paminėti dviejų iškilių senosios kartos matematikų – Gerardo Žilinsko (1910 02 23–1968 09 30) ir Vytauto Paulausko (1910 06 07–1991 05 07) šimtųjų gimimo metinių. Vieta pati iškilmingiausia, kokia yra Vilniaus universitete – Šv. Jonų bažnyčioje. Paprastai čia inauguruojami universiteto garbės daktarai – pasaulyje garsūs mokslininkai, įteikiami diplomai naujiems mokslo daktarams, habilituoto daktaro laipsnį ar profesoriaus pedagoginį laipsnį pelniusiems asmenims, universiteto absolventams įteikiami Alma mater baigimo diplomai.

Šių metų gegužės 16 d. sukako 50 metų, kai amerikiečių fizikas Teodoras H. Maimanas (Theodore H. Maiman) Kalifornijoje, Malibu miestelyje, kompanija Hughes Research Laboratories užfiksavo pirmojo lazerio raudonos spalvos žybsnį. Lazeris – neabejotinai vienas didžiausių praėjusio šimtmečio mokslo atradimų, ypač išskirtinė taikomoji jo reikšmė – sunku rasti žmonių veiklos sritį, kur jis nebūtų taikomas. Lazeriai taip įsiliejo į kasdieninę mūsų buitį, kad dažnai į juos net neatkreipiame dėmesio, laikydami tiesiog savaime suprantamu reiškiniu.

Daug matė per savo daugiau kaip šimtametę istoriją Šiaulių Didždvario gimnazija. Savo pradžią ji skaičiuoja nuo 1898 m., kai Zubovų nuo Didždvario dvaro valdos atrėžtame ir dovanotame sklype atidaryta mergaičių gimnazija. Sprendimas ją steigti, Kauno gubernatoriui leidus, priimtas 1896 metais Jų Imperatoriškųjų Didenybių Nikolajaus II Aleksandrovičiaus ir Aleksandros Fiodorovnos karūnavimui atminti.

Pradėdami darbą aukštojoje mokykloje, jauni dėstytojai retai turi savitą požiūrį, koncepciją, kaip dėstyti jiems tekusią discipliną, kaip atsižvelgti į jos pokyčius sparčiai modernėjančiame gyvenime. Šiuo požiūriu J. Minkevičius buvo gerbtina išimtis.

Algirdas Julius Greimas (1917–1992) dar kartą sugrįžo į Šiaulius, sakytume, trečią kartą. Suprantama, ne fiziškai, bet jo dvasia balandžio 22-ąją tikrai pleveno virš Didždvario gimnazijos. Kepurinės muzikos garsai ir šį tradicinį lietuvių pasveikinimo šokį repetavusios grakščios šokėjos vertė lėtinti žingsnį Vilniaus gatve net ir labai skubančius praeivius. Daugelis sustodavo, pasigrožėdavo reginiu, žingeidesni pasidomėdavo, kokių svečių laukiama ir kokį įvykį žada visas šis sąjūdis, kurį pirmosios iš pat labo ryto sukėlė gimnazijos vaikų ir jaunimo tautinių šokių kolektyvo Šėltinis šokėjos.

Vienu svarbiausių pastarojo meto kultūrinių įvykių Lietuvoje tapo nacionalinės aukštosios mokyklos ištakų jubiliejus. Jo paminėjimo renginiai pamažu išsiplečia, nubanguodami per fakultetus ir katedras. Atsiskleidžia naujos aplinkybės ir detalės, fakultetų ir katedrų susidarymo prielaidos ir jų raida. Išryškėja asmenybės, kurios perduoda anų laikų intelektualų entuziazmą, jų dvasinį potencialą, vertybines orientacijas naujoms bendradarbių kartoms.

Lietuvos mokslo bendruomenė ir visi besidomintieji mokslo istorija pagaliau turės recenzuojamą žurnalą Mokslo ir technikos raida, kuriame bus spausdinami originalūs moksliniai straipsniai, straipsnių apžvalgos įvairiais mokslo ir technikos istorijos klausimais. Straipsniai spausdinami lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, žurnalas bus leidžiamas du kartus per metus. Žurnalo steigėjai – Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, leidėjas – Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Apniukusią spalio 27 dienos pavakarę daug žymių Kauno medikų, mokslininkų, kultūros ir visuomenės veikėjų sugūžėjo į V. Kudirkos viešąją biblioteką. Ten šviesos tikrai netrūko – šypsenų, padėkos žodžių sušildytoje salėje buvo pristatyta profesorės Onos Voverienės knyga Žymieji XX a. Lietuvos mokslininkai – baigiamoji mokslinės trilogijos Bibliometrija (1999) ir Lietuvos mokslinės mokyklos (2002) dalis.

1989 m. lapkričio 17 d. Klaipėdoje, dabartinėje Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje įvyko istorinė mokslinė konferencija Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos. Tai buvo atramos taškas, leidęs pajudinti žemę – 1990 m. spalio 5 d. Nepriklausomos Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pervadinta į Atkuriamąjį Seimą), vadovaujama Vytauto Landsbergio, priėmė nutarimą „nuo 1991 m. sausio 1 d. įsteigti Klaipėdos universitetą Klaipėdoje esančių aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų padalinių pagrindu“.