MOKSLASplius.lt

Mokslo takais

Genų mokslo takais ir takeliais (4)

 Mūsų pašnekovas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

daugiau

Amerikiečių kariniame jūrų tyrimų laive

 Birželio 4–6 d. Klaipėdos uosto kruizinių ir karo laivų terminale buvo prisišvartavęs JAV jūrų ir vandenynų tyrinėjimų laivas USNS Henson (T-AGS 63). Laivas priklauso JAV karinėms jūrų pajėgoms, vykdo misijas įvairiose Žemės rutulio vietose. Jame dirba civiliai įvairių sričių tyrinėtojai, civiliai asmenys sudaro ir laivo įgulą. Svarbiausia laivo užduotis – rinkti ir kaupti okeanografinių tyrimų duomenis, kurie būtini sudarant arba atnaujinant pasaulio jūrlapius.

daugiau

Rengiantis didžiausiam pasaulyje moksliniam eksperimentui

 Birželio 2 d., ankstyvą šeštadienio popietę, Vilniaus universiteto Seminarų salėje rinkosi mokslininkai iš kelių Europos šalių ir diskutavo apie tyrimų rezultatus iki vėlyvo vakaro bei visą sekmadienį. Sekmadienio popietę atvyko dar nemažai mokslininkų, kurie apsilankė Trakuose ir į darbą kibo nuo pirmadienio ryto ir trečiadienio. Dalis jų atsisveikino, kiti atvažiavo ir ketvirtadienį vėl tęsėsi visos dienos darbas. Taip galima apibūdinti birželio 2–9 d. Vilniaus universitete vykusius tris mokslinio centro CERN bendradarbiavimo komandų, sąlyginai įvardijamų santrumpomis WODEAN, CERN RD50 ir CERN RD39, pasitarimus. Jų metu aptarti naujausi didžiajam hadronų kolaideriui (Large Hadron Collider) reikalingų dalelių detektorių kūrimo rezultatai, kurie gauti 52 mokslinių tyrimų centruose.

 

daugiau

Superkompiuteris plečia skaičiavimų horizontą. Kaip kūrė „LitGrid“

 Prieš kelerius metus pradėjęs funkcionuoti Lietuvos akademinių institucijų lygiagrečiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tinklas (angliškai „grid“) susiejo didžiausių šalies universitetų kompiuterinių skaičiavimų galias. Malonu, kad šios galios plečiasi. Tai įrodo Matematikos ir informatikos fakultete pradėjęs veikti superkompiuteris.

daugiau

Superjonikų pavilioti

 Gegužės 23–27 d. Vilniaus universitete vyko 8-asis tarptautinis simpoziumas Sistemos su greitąja jonų pernaša. Išsamiau apie šį renginį rašysime pasitelkę svarbiausią organizatorių – Radiofizikos katedros profesorių Antaną Orliuką, o savotiškas įvadas bus pašnekesys su vienu iš konferencijos dalyvių prof. Jonu Grigu. Būtent J. Grigo vadovaujamoje laboratorijoje A. Orliukas, tada dar antro kurso studentas, praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir pradėjo savo kelią į didįjį mokslą.

daugiau

Kaip Lietuvoje tramdomas chaosas (5)

 Puslaidininkių instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Kęstutis Pyragas toliau pasakoja apie chaoso mokslą ir savo pasiūlytą metodą, kuris pasaulyje įsitvirtino Pyrago metodo vardu.

daugiau

Žengiant į postgenominę erą (2)

 Toliau kalbiname 2006 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatą UAB „Sicor Biotech“ generalinį direktorių prof. Vladą Algirdą Bumelį. Jis yra Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Akademijos Biotechnologijos komisijos pirmininkas. Ši komisija gegužės 17 d. surengė mokslinę konferenciją „Biotechnologija Lietuvos universitetuose“, kur devynių Lietuvos universitetų atstovai nagrinėjo biotechnologijos mokslo padėtį šalies universitetuose, biotechnologinių tyrimų plėtros kryptis bei perspektyvas. Kalbindami prof. V. A. Bumelį taip pat aptarėme kai kuriuos aktualius biotechnologijos plėtros Lietuvoje klausimus.

daugiau

Lazeriams skirtas gyvenimas (3)

 Mokslo Lietuvos redakcijoje bendraujame su Mičigano universiteto (Mičigano valstija, JAV) profesoriumi Almantu Galvanausku, dirbančiu šviesolaidinių lazerių kūrimo ir tobulinimo srityje, ir Fizikos instituto mokslo darbuotoju dr. Vidimantu Kabelka.

daugiau

Žengiant į postgenominę erą

 Gegužės 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengta konferencija Biotechnologija Lietuvos universitetuose. Kalbiname konferenciją įžangos žodžiu pradėjusį 2006 m. Nacionalinės pažangos premijos laureatą, UAB Sicor Biotech generalinį direktorių ir Lietuvos mokslų akademijos narį korespondentą prof. Vladą Algirdą Bumelį.

daugiau

Šviesolaidinių lazerių kūrėjų gretose (2)

 Mokslo Lietuvos redakcijoje bendraujame su Mičigano universiteto (Mičigano valstija, JAV) profesoriumi Almantu Galvanausku, dirbančiu šviesolaidinių lazerių kūrimo ir tobulinimo srityje, ir Fizikos instituto mokslo darbuotoju dr. Vidimantu Kabelka.

daugiau
„Mokslo Lietuva“ RSS kanalu