Mokslo takais

Puslaidininkių fizikos institute surengtas seminaras pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento 2-ojo prioriteto (Žmogiškųjų išteklių plėtra) 5-osios priemonės (Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje) projektą, kuriuo buvo siekiama parengti nanotechnologijų ir elektronikos aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje studiją. Projektą vykdė dvi institucijos: Puslaidininkių fizikos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU). Seminaro eiga buvo transliuojama kompiuteriniais tinklais į VGTU Architektūros fakultete esančią Nuotolinio mokymo centro vaizdo konferencijų salę, o taip pat atskirame interneto tinklalapyje, tad seminare skaitytų pranešimų galėjo klausytis studentai, dėstytojai ir kitų Lietuvos mokslo institucijų šios srities specialistai.

Lietuvos žemės ūkio universitete surengta konferencija Agroekosistemų tvarumas besikeičiančio klimato ir aplinkos sąlygomis. Rengėja – Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agronomijos sekcija. Pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo prof. Arūnas Bukantis (Vilniaus universitetas), prof. Romualdas Juknys (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. Remigijus Ozolinčius ir dr. Vidas Stakėnas (Lietuvos miškų institutas), dr. Sigitas Lazauskas (Lietuvos žemdirbystės institutas), doc. Pranas Pranaitis ir doktorantė Rima Juozaitytė (Lietuvos žemės ūkio universitetas). Prof. R. Juknys savo pranešime supažindino su prioritetinių krypčių programa APLIKOM (Antropogeninių klimato ir aplinkos pokyčių kompleksinis poveikis miškų ir agroekosistemų augmenijai), kurios vykdymui jis vadovavo 2004–2006 metais.

Spalio 9 d. UAB Arginta (Molėtų pl. 71), Vilniuje, buvo surengtas seminaras Lazerinių technologijų plėtros perspektyvos Lietuvos pramonėje ir mokslo institucijose. Mūsų šalies gamybininkai ir mokslo institutų darbuotojai pasidalijo darbo su lazerinėmis technologijomis bei sistemomis patirtimi, aptarė technologinių lazerių taikymo ateities perspektyvas. Seminare taip pat dalyvavo pranešėjai iš Suomijos, Latvijos ir Ukrainos.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas išleido paskutinį, trečiąjį Muzikos enciklopedijos tomą. Paskutiniajame tome rašoma apie įvairių tautų (rusų, serbų, škotų, tadžikų, totorių, vokiečių, žydų ir kt.) ir šalių (Olandijos, Panamos, Peru, Portugalijos, Paragvajaus, Prancūzijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos, Vietnamo, Suomijos, Turkijos, Ukrainos) muziką. Skelbiami išsamūs straipsniai apie muzikos kryptis (postmodernizmą, romantizmą, sentimentalizmą ir kt.), stilius (pankroką, popmuziką, roką ir t. t.) ir žanrus (operą, operetę, oratoriją, pasiją, simfoniją, sonatą). Trečiajame tome gausu muzikos teorijos straipsnių (pavyzdžiui, Pitagoro darna, polifonija, ritmas, tonacija) ir biografinių straipsnių apie žymius pasaulio muzikos kūrėjus ir atlikėjus, tarp jų – Niccolo Paganinį, Carlą Orffą, Krzysztofą Pendereckį, Astorą Panteleoną Piazzollą, Sergejų Prokofjevą, Sergejų Rachmaninovą, Mstislavą Rostropovičių, Giacomo Puccinį, Elvį Aroną Presley, Pablo de Sarasatę, Franzą Schubertą, Antonio Vivaldį ir kitus

2004 m. pasirodė Amerikos Chemikų draugijos žurnalo Journal of Physical Chemistry B specialusis numeris, skirtas vokiečių chemiko Gerhardo Ertlo (Gerhard Ertl) mokslinei veiklai pažymėti. Tuomet šio žurnalo vyriausiasis redaktorius pasakė: „Šis žmogus ketina vieną dieną gauti Nobelio premiją.“ Jo žodžiai išsipildė po trejų metų. Nobelio premija chemijos srityje 2007 m. buvo paskirta prof. G. Ertlui už cheminių procesų tyrimus ant kietųjų paviršių. Panaši Nobelio premija buvo įteikta 1932 m., kai laureatu tapo Irvingas Langmuiras (Irving Langmuir, 1881–1957) už tyrimus ir atradimus paviršiaus chemijoje

Apie lygiagrečiųjų kompiuterinių skaičiavimų sistemą LitGrid kalbamės su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto prodekanu, LitGrid projekto vadovu doc. dr. Algimantu JUOZAPAVIČIUMI. LitGrid sistema praturtėjo nauju superkompiuteriu, vadinasi, ir naujomis galimybėmis – tai ir davė pretekstą mūsų pokalbiui.

Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Kęstutis Pyragas toliau pasakoja apie chaoso mokslą ir savo pasiūlytą metodą, pasaulyje įsitvirtinusį Pyrago metodo pavadinimu. Be to, pašnekovas primena ir svarbiausius eksperimentus, kuriuose naudotasi šiuo metodu ir kurie turėjo įtakos tolesniam šio mokslo plėtojimui.

Spalio 9–10 d. Rygoje vyko XI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencija Baltijos valstybių nacionalinės plėtros strategijos akademinis vaizdas.
Šių konferencijų pradžia sietina su XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje užsimezgusiu Baltijos šalių intelektiniu bendradarbiavimu, kuriame reiškėsi prof. Mykolas Römeris, Jurgis Baltrušaitis ir kiti žymūs Lietuvos veikėjai. Pirmasis Baltijos intelektinis bendradarbiavimo kongresas 1935 m. buvo surengtas Kaune, antrasis – 1936 m. Tartu, trečiasis 1937 m. vyko Helsinkyje, ketvirtasis – 1938 m. Rygoje, penktasis – 1939 m. Kaune, o šeštasis buvo sumanytas kartu su Baltijos savaitės renginiais 1940 m. birželio 15–17 d. Taline. Nebuvo lemta šio Kongreso programą iki galo įgyvendinti, nes birželio 17-ąją į Baltijos valstybes įžengė Raudonosios armijos divizijos ir jas okupavo.

Mykolo Romerio universiteto senatas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto senatas ir Lietuvos pramonininkų konfederacija Lietuvos mokslo premijų konkursui pristatė Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir finansų valdymo fakulteto dekanės prof. Vitalijos RUDZKIENĖS ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto direktorės, Aplinkos inžinerijos fakulteto Miestų statybos katedros vedėjos prof. Marijos BURINSKIENĖS mokslo darbų ciklą „Lietuvos teritorijos darniosios plėtros metodologinės paradigmos, tyrimai ir taikymai“.

Dvi savaitės netruko prabėgti. Laimei, gražūs orai (tik dvi lietingos dienos), rytais nusekusios prieledyninės upės, išankstinis apsirūpinimas darbo instrumentais, šalmais, guminėmis kelnėmis, radijo ryšio priemonėmis leido sėkmingai užbaigti visus pradėtus darbus. O tie darbai daryti bent keliomis kryptimis.
Kaip jau minėjome, vienas svarbiausių uždavinių buvo paimti Raselo ledyno apatinės (bazalinės) dalies moreningo ledo mėginius jų sudėties tyrimui laboratorijoje. Tie mėginiai pradžioje – tai ledkirčiu prikapotas moreningo ledo pusmaišis, kurį teko tirpinti, garinti, džiovinti ir į Vilnių vežtis tik kelis kilogramus sausos nuotrupinės medžiagos granuliometrinės, mineralinės ir petrografinės sudėties nustatymui.