Mokslo takais

Spalio 8–9 d. Taline vyks Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencija, kuriai Niujorko politechnikos universiteto prof. Romualdas ŠVIEDRYS parengė pranešimą apie Kazimiero Simonavičiaus (Semenavičiaus) veikalą Artis Magnae Artileriae (Didysis artilerijos menas). Ar pasiseks nuvykti į Taliną, šiandien dar neaišku ir pačiam R. Šviedriui, tačiau bet kuriuo atveju jo pranešimas įtrauktas į konferencijos programą ir bus perskaitytas. Turėtų kilti diskusijų, nes kai kurie R. Šviedrio teiginiai kertasi su mums įprastomis „tiesomis“, kurias išsamiau patyrinėjus kai kuriuos dalykus, matyt, teks koreguoti.

Prieš ketverius metus tapau VGTU leidyklos direktore ir visi klausimai, susiję su mokslo žurnalų leidyba, man yra aktualūs, tad pradėjau jais domėtis. Mokiausi ir sėmiausi patirties iš labiau patyrusių kolegų. Stažavausi Oksfordo universiteto leidyklos žurnalų leidybos padalinyje, kuris leidžia apie 240 žurnalų, Edinburgo universiteto leidykloje, leidžiančioje per 30 mokslo žurnalų. 2009 m. dalyvavau seminare Londone apie mokslo publikacijų vertinimo tendencijas pasaulyje, bendravau su užsienio leidėjais, kuriems mokslo žurnalų leidyba – labai svarbi veiklos sritis. Užsienio leidyklos rūpinasi ne tik žurnalų turiniu, bet ir jų sklaida bei pateikimu duomenų bazėms. Remdamasi sukaupta patirtimi ir teikiamais duomenimis norėčiau apginti pastaruoju metu nepelnytai menkinamą Lietuvos mokslo žurnalų statusą.

 Apie akademiką Jurgį Viščaką, kaip spalvingą asmenybę, nepaprastai daug nusipelniusią Lietuvos fizikai, parašyta kelios dešimtys straipsnių. Jo gyvenimas ir mokslinė veikla pakankamai išsamia pateikta įvairių autorių 1997 m. išleistoje bibliografinėje rodyklėje Jurgis Viščakas. Norėtųsi plačiau atskleisti ir panagrinėti akademiko veiklą, kurios rezultatai tapo savotišku fenomenu, susilaukusiu didelio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio

Vertingiausi Lietuvos spaudos paveldo objektai skaitmeninami, tad įvairių šalių tyrinėtojams ir skaitytojams prieiga prie šių mokslo ir kultūros klodų tampa vis paprastenė. Pažangos nesustabdysi, tačiau Talino universiteto prof. dr. Tiiu REIMO tvirtina, kad knygotyrininko akimis žvelgiant, taip prarandama daug labai svarbios informacijos. Apie tai (taip pat ir kitus ne mažiau aktualius dalykus) tikriausiai bus kalbama ir diskutuojama rugsėjo 23–24 d. Vilniuje vyksiančioje Tarptautinėje knygotyros konferencijoje Lietuvos Raudonoji knyga: reti ir vertingi leidiniai. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, jo sudėtyje veikiantis Knygotyros ir dokumentotyros institutas bei Lietuvos mokslų akademija. Apie estiškųjų leidinių Raudonąją knygą (1535–1850) pranešimą skaitys Estijos knygotyrininkė prof. dr. Tiiu Reimo, su kuria kiek kitokios tematikos pokalbį pristatome Mokslo Lietuvos skaitytojui.

Birželio 16 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje paskaitą Ar galima nutolinti senatvę skaitė Vilniaus universiteto garbės daktaras, Rusijos mokslų akademijos akademikas, Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Bioinžinerijos ir bioinformatikos fakulteto dekanas prof. Vladimiras Skulačiovas. 2005 m. prof. V. Skulačiovas buvo išrinktas Vilniaus universiteto garbės daktaru.

Atradimų istorijai būdinga, kad daugiausia ginčų sukelia pirmumo nustatymas. Dažnai ši teisė, kartu ir garbė atitenka ne tam, kuris iš tikrųjų buvo pirmas. Geriausiai tai iliustruoja Amerikos žemyno atradimas, priskiriamas Kristupui Kolumbui (Christopher Columbus) – bet kuriame mokykliniame vadovėlyje teigiama, kad būtent jis 1492 m. atrado Ameriką. Tačiau jau dabar įrodyta, rašytiniais šaltiniais ir archeologiniais tyrimais patvirtinta, kad pirmasis europietis, išlipęs šiame žemyne apie 1000 m. (penkis amžius prieš K. Kolumbą!) buvo dabartinių skandinavų ainis – vikingas Leifas Eriksonas (Leif Ericson).

Tęstinio serijinio leidinio „Lietuvos mokslas“ sukaktisJau 20 metų, kai rengiamos ir leidžiamos serijos „Lietuvos mokslas“ knygos. Spėjo pasirodyti per 140 knygų, iš kurių 34 monografinio pobūdžio knygas, skirtas svarbiausiems lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės raidos, mokslo ir technikos istorijos klausimams, parašė pats šios serijos sumanytojas, leidybos organizatorius ir leidėjas dr. Algimantas LIEKIS, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mokslotyros centro direktorius.

Sukako 20 metų, kai pradėta rengti ir leisti knygų serija Lietuvos mokslas. Jos pradžia laikytinas 1990 m. Kovo 11-osios išvakarėse pasirodęs tęstinio leidinio 4-tojo knyginio formato Mokslas ir Lietuva lietuvių ir anglų kalbomis pirmasis tomas. Išleidus 20 tomų nuo 1993 m. leidinys pertvarkytas į monografinio pobūdžio knygų seriją Lietuvos mokslas, spėjo pasirodyti jau per 140 knygų. Tai atskiroms mokslo kryptims, institucijoms, žymiems mokslininkams ar atskiroms lietuvių tautos ir Lietuvos problemoms skirtos knygos, tarp jų ir serijos Lietuvių tauta 14 knygų (A.Liekio pradėtų leisti nuo 2005 m.), skirtų lietuvių tautos raidos problematikai.

Istoriškai mokslotyra siejasi su chemija – per asmenybes. Pirmą kartą mokslotyrinis bibliometrijos metodas buvo panaudotas chemijos pramonei išanalizuoti. Tyrimą 1911 m. atliko Rygos universiteto profesorius, chemikas, ilgainiui – chemijos istorikas, mokslotyrininkas Paulis Valdenas. Jo pranešimas apie chemijos raidą Rusijoje, perskaitytas antrajame D. Mendelejevo suvažiavime, pradėjo ne tik chemijos istorijos tyrinėjimus Rusijoje, bet ir inicijavo visiškai naujos pasaulyje mokslo šakos – mokslometrijos atsiradimą.

Jau rašėme, kad LR Prezidentūroje apdovanoti geriausių 2009 metų jaunieji Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šis Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursas organizuojamas nuo 2006-ųjų metų. Šiais metais įsteigta nauja nominacija – geriausios disertacijos iš aplinkosaugos srities autoriui.