Mokslo takais

Su Mokslo Lietuva toliau tęsia pašnekesį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

Kasmet į Lietuvą iš Ann Arboro (Mičigano valstija, JAV) atvykstantis, kartais ir po kelis kartus, prof. Almantas Galvanauskas misionieriumi nesijaučia. Tvirtina, kad iš Lietuvos niekada ir nebuvo išvažiavęs, nes dirbti mūsų laikais žmogus gali bet kur, bet labai svarbu, kur jaučia esant įaugusias savo šaknis. Štai Almantas dirba 1817 m. įkurtame Mičigano universitete, kuris nuo 1837 m. yra Ann Arbore (The University of Michigan), vadovauja tyrėjų grupei (Electrical engineering and computer science department, Center for ultrafast optical science), kuriančiai šviesolaidinius lazerius, bet jo šaknys – Lietuvoje.

Kodėl Kęstutis Pyragas pasaulinėje literatūroje taip dažnai cituojamas, gal atskleisite šią paslaptį? 2006 m. lapkričio mėn. Vilniaus rotušėje Jums įteikiant Šv. Kristoforo statulėlę už mokslo laimėjimus buvo pasakyta, kad vidutiniškai kasdien esate paminimas pasaulinėje mokslo spaudoje. Iš kur tas populiarumas?

Esu cituojamas dėl to, kad pavyko sukurti labai gerą chaoso valdymo metodą. Chaotinėms sistemoms sugalvojau nelauktą valdymo metodą, kuris prieštarauja valdymo teorijos sveikam protui. Atskleisiu paslaptį, nes tą prašote padaryti: jei būčiau gerai susipažinęs su valdymo teorija, tai šio metodo niekada nebūčiau sugalvojęs.

Su Mokslo Lietuva toliau tęsia pašnekesį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas, 2005 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas, šio Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro direktorius, Lietuvos žmogaus genetikos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Vaidutis Kučinskas bendrauja su Mokslo Lietuva.

Šioje pokalbio dalyje Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius habil. dr. Kęstutis Pyragas mums papasakos, kaip chaotinės trajektorijos buvo panaudotos kosmoso tyrinėjimuose.

Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesorius habil. dr. Kęstutis Pyragas mums paaiškins, kas yra tas Pyrago metodas, ir kaip taikomas tramdant chaosą. Tačiau tai įvyks ne šioje pokalbio dalyje, kadangi mūsų laukia dar daug parengiamojo darbo. Norint suprasti, kas yra tas chaosas ir kaip su juo kovoti, turime išsiaiškinti daug kitų dalykų. Tą ir darome antroje mūsų pašnekesio dalyje.

Vargu ar kuris kitas Lietuvos mokslininkas galėtų susilyginti su Puslaidininkių fizikos instituto vyriausiuoju mokslo darbuotoju, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos katedros profesoriumi habil. dr. Kęstučiu Pyragu pagal cituojamumą ir nuorodas į jo straipsnius. K. Pyrago darbai susilaukė daugiau kaip 1900 citavimų moksliniuose žurnaluose. Vienas straipsnis (K. Pyragas, Continuous control of chaos via self-controlling feedback, Phys. Lett. A. v. 170, p. 421, 1992) pacituotas per 930 kartų. Skaičiai išties įspūdingi, ir tai, ko gero, didžiausias citavimo indeksas Lietuvoje. Pyrago chaoso valdymo metodas (mokslinėje literatūroje vadinamas Pyragas method) – žinomas pasaulyje visiems, kurie tyrinėja chaoso teoriją arba taiko šios teorijos rezultatus įvairiuose moksluose. Lietuvis fizikas sukūrė originalią chaoso valdymo metodiką, panaudodamas uždelsto grįžtamo ryšio principą. Tai solidus įnašas į pasaulinį mokslą.