Mokslo takais

Vilniaus Gedimino technikos universiteto verslo vadybos fakulteto docento dr. Algirdo Jakučio vadovaujamas kolektyvas (L. Šečkutė, V. Petraškevičius, A. Stepanovas, S. Zaicevas) parengė solidų ekonomikos pradmenų vadovėlį „Ekonomikos teorija“, kuris 2010 metais buvo atnaujintas: ištaisytos buvusios klaidos, atlikti papildymai, atnaujinti faktiniai duomenys. Tai, beje, jau šeštas minėto vadovėlio leidimas. Pirmasis leidimas pasirodė 1999 metais.

Vilniaus pedagoginio universiteto 75-mečio jubiliejaus iškilmių programoje reikšmingą vietą užėmė garbės daktarų regalijų teikimas. „Mokslo Lietuvos“ šių metų Nr. 1 pristatėme VPU garbės daktarais inauguruotus prof. Piotrą Kucharčiką (Piotr Kucharczyk, Minskas, Baltarusija) ir prof. Michalą Slivą (Michał Śliwa, Krokuva, Lenkija). Šioje dalyje pristatome trečiąjį inauguruotą VPU garbės daktarą doc. Klausą Francą Breserį (Klaus Franz Breser, Vokietija)

Kasdienių rūpesčių ir sumaiščių kamuojamas čia pasijunti kitaip, patekęs į neatrastą žemę. Gyvenimo smulkmenoms nelieka vietos, nebent pats būtum prie tų smulkmenų taip prisirišęs, susigyvenęs, kad be jų neįsivaizduotum gyvenimo, duoto tik kartą ir labai ribotam laiko tarpsniui. Čia susimąstai apie prasmes, kurios ir išskiria žmogų iš visų kitų gyvų žemės padarų ir būtybių. Savaime lyg ir suprantami dalykai čia iš naujo kelia klausimus, nuo kurių jautiesi atpratęs.

Vilniaus pedagoginio universiteto 75-mečio jubiliejaus iškilmių programoje reikšmingą vietą užėmė garbės daktarų regalijų teikimas. Naujaisiais VPU garbės daktarais inauguruoti prof. Piotras Kucharčikas (Piotr Kucharczyk, Minskas, Baltarusija), prof. Michalas Sliva (Michał Śliwa, Krokuva, Lenkija) ir doc. Klausas Francas Breseris (Klaus Franz Breser, Vokietija)

Humanitarinių mokslų daktarai Valdemaras ŠIMĖNAS ir Gintautas VĖLIUS su trijų šalies mokslo institucijų dar dešimčia archeologų nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS“. Projektą finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas) pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“.

Lapkričio 14-oji diena – neįtraukta į Lietuvos istorijos atmintinų dienų sąrašą, tačiau ji yra svarbi šalies intelektinės nuosavybės apsaugos sistemai, ypatingai verslui ir mokslo visuomenei, t. y. tiems žmonėms, kurie dalyvauja inovacinėje veikloje ir žinių ekonomikos kūrime, – teigia Valstybinio patentų biuro direktorius Rimvydas Naujokas.

Šiandien mokslininkai nebeįsivaizduoja savo veiklos be prieigos prie naujausios informacijos, kuri pasiekiama naudojantis mokslo duomenų bazėmis. Dauguma Lietuvos mokslininkų jau atkreipė dėmesį į padidėjusį duomenų bazių, prie kurių galima prisijungti tiek iš namų, tiek iš mokslo institucijų, skaičių. Platesnė prieiga tapo įmanoma pradėjus įgyvendinti projektą „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ (toliau – eMoDB.LT), kuriam finansavimas skirtas iš Europos Socialinio fondo ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų.

Tęsiame pašnekesį su archeologais Valdemaru ŠIMĖNU ir Gintautu VĖLIUMI, kurie su trijų šalies mokslo institucijų dešimčia archeologų nuo 2008 m. vykdo projektą „Kultūrinio kraštovaizdžio raida archeologijos ir gamtos mokslų duomenimis ARCHEOKRAŠTOVAIZDIS. Projektui vadovauja humanitarinių mokslų daktaras V. Šimėnas, Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyriaus vedėjas. Humanitarinių mokslų daktaras G. Vėlius yra Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas. Projektą finansavo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (dabar Lietuvos mokslo tarybos Mokslo fondas) pagal prioritetinę kryptį „Tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“. Kalbėdami apie mūsų šalyje ganėtinai naują tyrinėjimų kryptį, aiškinamės, kokias naujas technologijas savo darbe naudoja archeologai ir kokias galimybes visa tai teikia mokslui.

Lapkričio 10 dieną Vilniaus Pedagoginio universiteto Senato posėdžių salėje įvyko Pasaulinės mokslo dienos minėjimas. Joje dalyvavo Lietuvos Nacionalinės UNESCO komisijos nariai, UNESCO Generalinė sekretorė Gintarė Tamašauskaitė, Juozo Kazicko šeimos fondo administracijos direktorius Zenonas Bedalis, Vilniaus Pedagoginio universiteto senato nariai, Fizikos ir Technologijos fakulteto dekanas, profesoriai ir magistrantai bei kiti mokslininkai.

Analizuodami, kaip mūsų šalies mokslininkai dalyvauja kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, galime didžiuodamiesi sakyti, jog turime išties puikių pavyzdžių, kai mūsų žmonės pradeda koordinuoti tarptautinių programų projektus, dalyvauti tarptautiniuose konsorciumuose, geba tapti autoritetingais ekspertais, tačiau kai kur, kad ir dalyvaudami ES 7-osios bendrosios programos (7BP) konkursuose, rezultatais pernelyg pasigirti negalime