Mokslo takais

Su asociacijos „Slėnis Nemunas“ Tarybos pirmininku prof. habil. dr. Henriku ŽILINSKU aptariame prieš metus oficialiai pradėjusio veiklą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centrą „Nemunas“. Jei tiksliau – su šio centro kūrimu ir veikla susijusius kai kuriuos mokslo sunkumus. Mūsų pašnekovas yra naujai susikūrusio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris ir šio universiteto Senato pirmininko pavaduotojas. 2003–2010 m. buvo Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius.

Šį savaitgalį paaiškėjo pretendentai į Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) apdovanojimus už geriausias 2010 metais Lietuvoje apgintas disertacijas.
Jau penktus metus organizuojamam konkursui iš viso buvo pasiūlyta daugiau nei septyniasdešimt darbų, todėl atrinkti pačias geriausias disertacijas, kurios pateks į antrąjį etapą buvo sudėtingas uždavinys, pareikalavęs iš vertintojų daugiau nei mėnesio individualaus skaitymo bei visą dieną trukusių diskusijų bendrajame komisijos posėdyje.

Žymus italų kalbininkas baltistas, Pizos universiteto profesorius dr. Pietras Umbertas Dinis (Pietro Umberto Dini), pasižymėjęs istorinės gramatikos, baltų kalbų ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimais, gilinasi į prūsų kalbos, senųjų lietuvių ir latvių kalbų pamink­lų problematiką, baltų kalbotyros istoriografiją. 2010 m. Italijoje pasirodė solidi kalbininko knyga „Aliletoescur: Linguistica baltica delle origini“, turinti didelę vertę visiems, kuriems rūpi lietuvių ir baltų kalbotyros tyrinėjimai.

Pusantro dešimtmečio gimdytas kūdikis išvydo šviesą – užbaigta keturtomė „Technikos enciklopedija“. Svarbus įvykis šalies techninei, inžinerinei ir mokslinei visuomenei, taip pat ir dirbantiesiems techninės terminijos tvarkyboje. Technikos dalykai svarbūs ne vien pramonei, transportui, statybai ar karybai, bet persmelkia visą mūsų gyvenimą daug daugiau, negu apie tai susimąstome kasdienybėje. Vis dėlto visuomenėje, regis, vyraujas įsitikinimas, kad „Technikos enciklopedija“ labiausiai turėtų rūpėti inžinieriams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, na, dar technine kūryba užsiimantiems ar besidomintiems asmenims.

„Mokslo Lietuvos“ pašnekovas – Asociacijos „Slėnis Nemunas“ direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas prof. habil. dr. Albinas KUSTA.

Vadovaujantis 2009 12 23 LRV nutarimu Nr. 1798, Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutai praėjusiais metais buvo sujungti ir reorganizuoti į Valstybinį mokslinių tyrimų institutą – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrą (LAMMC). Atvirai pasakius, sunkmečio akivaizdoje tokiam Vyriausybės sprendimui šių institutų mokslininkai labai neprieštaravo, juolab, kad sujungtų institutų mokslininkai jau buvo šiek tiek „pažįstami“ – 2008 metais buvo sukurta Agrarinių ir miškų mokslų institutų asociacija, į kurią, be jau minėtų institutų, praėjusiais metais įsijungė ir Sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės bei Kauno Technologijos universiteto Maisto institutai.

Apie Asociacijos „Slėnis Nemunas“ Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro darbus ir rūpesčius kalbamės su centro vadove Irena VEDEIKIENE.

Atrinkti Lietuvos mokinių darbai į Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinį baigiamąjį etapą, vyksiantį balandžio mėnesį. Tarp geriausių dvidešimt devynių darbų – „Dekoravimo popierius iš grybų“, „Mobiliųjų telefonų elektromagnetinės spinduliuotės sumažinimas tekstilinių medžiagų pagalba“, „Ketmano apraiškos V. Krėvės dramoje „Skirgaila“, „Dėmesio perkėlimo sąsajos su mokymusi ir veiksniai, turintys įtakos dėmesio koncentracijai“.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Humanitarinių mokslų katedra gimtosios kalbos mylėtojams, bendradarbiams, kolegoms, bičiuliams surengė nedidelę šventę – Algirdo Ažubalio, Dianos Builienės, Rolandos Kazlauskaitės-Markelienės monografijos „Valstybinė kalba Lietuvos kariuomenėje (1918–1940)“ sutiktuves.

Kovo 7-ąją Lietuvos mokslų akademijos konferencijų salėje vyko vokiečių biochemiko Nobelio premijos laureato prof. Roberto HUBERIO (Robert Huber) paskaita „Baltymų grožis ir paskirtis – fundamentinių ir taikomųjų biologijos ir biomedicinos tyrimų taikinys“. Šis profesoriaus vizitas į Vilnių sietinas su šiemet minimu Lietuvos mokslų akademijos 70-mečiu, kartu tai ir projekto „Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklos stiprinimas“ dalis. Po paskaitos R. Huberis visą valandą atsakinėjo į auditorijos klausimus, kurių nestigo. Susirinko daug jaunų klausytojų iš mokslo ir studijų institucijų, taip pat doktorantų, studentų ir net moksleivių. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro biochemijos būrelio vadovė Julija Banikevič pasiklausyti mokslo autoriteto paskaitos atvyko su keliomis savo būrelio narėmis.