Mokslo takais

Mokslo Lietuvos pašnekovas – Lietuvos energetikos instituto direktorius prof. habil. dr. Eugenijus UŠPURAS.

Lapkričio 4 d. po rekonstrukcijos lankytojams duris atvėrė Lietuvos etnokosmologijos muziejus – unikalus sumanymu, originalus architektūra. Dvi skraidančios lėkštės nusileido viename gražiausių Lietuvos kampelių – Labanoro girios pakrašty. Beje, ši sąvoka – pakraštys – labai jau reliatyvi. Girios atžvilgiu – pakraštys, tačiau mūsų visų būties, savivokos prasme tai savotiškas epicentras, kur susibėga mūsų dvasinio gyvenimo svarbiausios koordinatės. Galima pažvelgti ir kitaip: iš čia prasideda mūsų minties ir jausenos didysis ir niekada nesibaigsiantis kelias į beribę erdvę. Vadinasi, ir į pačius save.

Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Povilas POŠKAS toliau dalijasi savo vadovaujamos laboratorijos darbo patirtimi, sprendžiant labai atsakingas, visai šaliai svarbias mokslinio ir inžinerinio darbo užduotis. Pakaktų pasakyti, kad atliekami ir tokie darbai kaip panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo įvairių veiksnių įvertinimo, gaisro saugos atominėse elektrinėse ir kituose svarbiuose objektuose įvertinimo, taip pat ir su naujos atominės elektrinės statybos reikalais Lietuvoje susiję tyrimai. Tęsiami ir tradiciniai darbai – šilumos mainų ir pernašos procesų modeliavimo darbai srautuose, įvairiuose kanaluose ir geologinėse struktūrose.

Taip jau susiklostė mūsų gyvenimas, kad ne itin dažnai Lietuvoje vykstančiose mokslinėse konferencijose dalyvauja Rusijos mokslininkai. Tai nėra sveikintinas reiškinys, nes įvairių šalių, o ypač kaimyninių, mokslininkai ir intelektualai turi bendradarbiauti. Knygotyrininkė dr. Olga Nikolajevna Iljina – Rusijos nacionalinės bibliotekos Retų knygų skyriaus Knygotyros sektoriaus mokslo darbuotoja, Sankt Peterburgo valstybinio kultūros ir meno universiteto docentė. Pokalbiui temą rasti nebuvo sunku, nes O. Iljina 2007 m. Vilniuje dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Rankraštinis ir spaudos paveldas išsaugojant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių išeivijos tautinį tapatumą, kurią organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas.

Mūsų pašnekovas – Lietuvos energetikos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas prof. habil. dr. Eugenijus UŠPURAS.

Lietuvos energetikos instituto Branduolinės inžinerijos problemų laboratorija atlieka labai reikšmingus tyrimus: šilumos atidavimo ir pernešimo dėsningumų vienfaziuose srautuose, šilumos mainų ir pernešimo procesų modeliavimo srautuose, įvairiuose kanaluose ir geologinėse struktūrose, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo įvairių veiksnių įvertinimo, gaisro saugos atominėse elektrinėse ir kituose svarbiuose objektuose įvertinimo, taip pat ir su naujos atominės elektrinės statybos reikalais Lietuvoje susijusius tyrimus.

Rugsėjo 10 d. tolesnio mokslinio bendradarbiavimo sutarties protokolą pasirašė Lietuvos ir Lenkijos mokslų akademijos. Parašus ant protokolo padėjo Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas ir Lenkijos MA prezidentas akad. Michalas Kleiberis (Michał Kleiber). Pasirašyme dalyvavo Lenkijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Janušas Skolimovskis (Janusz Skolimowski), Lietuvos MA prezidiumo nariai.

Rugpjūčio 22–24 d. Utenos r. Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje esančiame Vaišnoriškės kaime, kur įsikūrusi Vytauto Didžiojo universiteto Botaninių tyrimų stotis, vyko Lietuvos mokslo populiarintojų stovykla Mokslo populiarinimo aktyvas – 2008. Jos metu buvo rengiami seminarai, diskutuota dėl mokslo populiarintojų veiklos integravimo, sisteminimo, koordinavimo, mokslą populiarinančių neformalių grupių tinklo tvirtinimo ir kitų dalykų. Mokslo populiarintojų stovyklos rengėjai – LR švietimo ir mokslo ministerija, Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos biochemikų draugija.

 Jauniems mokslininkams ne taip paprasta prasimušti į spaudos puslapius, nebent būtų iškrėtę kokią eibę. Mokslo Lietuvos puslapiuose jaunų veidų vis daugėja, bet ne tiek jau daug publikacijų apie jauniems žmonėms rūpimus dalykus, nors pasitaiko ir tokių rašinių. Matyt, vis dar esame hipnotizuojami nuostatos, kad teisė į žodį turi priklausyti tik ką nors ypatingo nuveikusiems, vieną kitą kalną moksle supylusiems ar naują taką nutiesusiems asmenims. Tokį paprotį, jeigu jis netyčia ir buvo susiklostęs, reikia keisti. Mokslo Lietuva tą jau daro. Kalbėsimės su dr. Pauliumi SAUDARGU, kuris 2003 m. baigęs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, įstojo į Fizikos instituto bendrą su Vilniaus universitetu biofizikos krypties doktorantūrą. Mokslinius tyrimus atliko Molekulinių darinių fizikos laboratorijoje, vadovaujamas prof. habil. dr. Leono Valkūno.

Šioje knygoje, remiantis mokslo požiūriu, bet gana populiariai, pateikiant daug faktų ir pavyzdžių, pasakojama, kokie pavojai kyla žmonijai ką tik prasidėjusiame XXI amžiuje. Tai ne tik žmogaus veiklos sukeltas klimato atšilimas ir didėjantis gamtos užterštumas, bet ir senkantys energijos šaltiniai, plintantis branduolinis ginklas, stiprėjanti priešprieša tarp islamiškojo pasaulio ir Vakarų, vis rimtesne problema tampantis terorizmas, pasaulio ekonomikos sistemos nestabilumas, globalizacija ir tautų maišymasis, plintančios naujos ligos, žmogaus rūšies degradacija nesant atrankos ir kt.