Mokslo takais

Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro (LTC) Lazerinio mikroapdirbimo laboratorijoje naudojamas mokslinės gamybinės firmos Šviesos konversija lazeris Pharos. Šio lazerio spindulių pluoštas, jeigu pakankamai galingas, kritimo taške išgarina medžiagą, ir tokiais taškais galima „išrašyti“ kontūrą – paveikslėlio, raidės ar užrašo. Bet tai tik nekaltas žaidimas palyginti su kitomis femtosekundinio lazerio galimybėmis ir taikymo būdais. Pirmiausia priminsime, kad femtosekundė – tai milijoninė milijardinės sekundės dalis. Tokia sparta vyksta procesai atomuose ir molekulėse, vadinasi, taikant tokios trukmės lazerio generuojamus impulsus galima matuoti ultrasparčius mikropasaulio reiškinius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Vida Mildažienė kartu su dr. Vilmante Borutaite ir prof. habil. dr. Adolfu Toleikiu už darbų ciklą Mitochondrijų funkcijų valdymo ir jų atsako į stresą mechanizmai (1989–2006 m.) tapo 2007 metų Lietuvos mokslo premijos laureate. Kiti šio darbų ciklo autoriai dirba Kauno medicinos universiteto (KMU) Biomedicininių tyrimų institute. Prieš įteikiant mokslo premijų laureatams diplomus kovo 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose paprašėme Vidą MILDAŽIENĘ bent trumpai supažindinti su jos kartu su kolegomis atlikto darbo ypatumais.

Antrą kartą paeiliui Lietuvos mokslo premijos buvo teikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose. Bet ir šių rūmų Didžioji salė pasirodė esanti ne per didelė norintiesiems pasveikinti laureatus – bendradarbiams, kolegoms, šeimos nariams ir giminaičiams. Laureatų pagerbimo renginys ir turėtų būti svarbiausia mūsų mokslo šventė, kurioje galėtų dalyvauti kuo daugiau žmonių, gal net visi norintys. Juk kalbėdami apie mokslo žinių sklaidą visuomenėje, mokslo populiarinimą, ar ne šią žmones telkiančią ir vienijančią mokslo galią turime mintyje?

Vasario 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Kolegijų salėje paskelbtas oficialus kvietimas rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programas, kurios po ekspertinio vertinimo bus pateiktos tvirtinti LR Vyriausybei. Pirmajame etape buvo paskelbtas slėnių vizijų kūrimo konkursas, o šiame, antrajame etape – kvietimas teikti plėtros programas. Pirmojoje šiai temai skirtoje publikacijoje pateikėme kauniečių vizijas: slėnį Santaka pristatė Kauno technologijos universiteto rektorius prof. Raimundas Šiaučiūnas, o slėnį Nemunas – Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius prof. Romualdas Deltuvas. Šioje dalyje – žodis Vilniaus ir Klaipėdos universitetams.

Praėjusių metų pabaigoje pasirodė nauja kompaktinė plokštelė Slapyvardžių sąvadas (Digest of Pseudonyms). Leidinys vertas rimto mūsų šalies mokslininkų ir kitų suinteresuotų specialistų dėmesio. Sąvadą sudarė istorikas, žinomas pastarųjų metų lietuviškųjų slapyvardžių tyrinėtojas, identifikuotojas ir sistemintojas doc. dr. Jonas Mačiulis. Plokštelę išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB), o programinę įrangą sąvado elektroninei versijai parengė UAB Sintagma* . Šio sąvado pasirodymą šiandien galima pagrįstai vertinti kaip naują, o kartu – ir labai svarbų mokslinio įdirbio faktą visoje iki tol buvusioje šios krypties tyrinėjimų sistemoje.

Pirmieji mokslo premijos užsienio lietuviams laureatai filosofas prof. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV), aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas prof. Rimas Vaičaitis (Kolumbijos universitetas, JAV) ir branduolio fizikos specialistas dr. Danas Ridikas (Prancūzijos atominės energetikos komisariato CEA mokslo darbuotojas) per mokslo premijų skyrimo ceremoniją turėjo progos supažindinti su savo darbais. Šioje publikacijos dalyje pateikiame Algio Mickūno ir Dano Ridiko mintis.

Tryliktasis Terminologijos numeris pirmą kartą išleistas nauju formatu. Užsienio nariais, kurie ne vieną dešimtmetį bendradarbiauja su Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centru, dalyvauja terminologų rengiamose konferencijose, kvalifikaciniuose kursuose, dar papildyta redaktorių kolegija. 2006 m. Terminologija yra ypatingas, tarptautinį lygmenį pasiekęs žurnalas – straipsniai pateikiami trimis (lietuvių, anglų, rusų) kalbomis.

Pirmaisiais mokslo premijos užsienio lietuviams laureatais tapo filosofas prof. Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV), aviacinės ir kosminės inžinerijos specialistas prof. Rimas Vaičaitis (Kolumbijos universitetas, JAV) ir branduolio fizikos specialistas dr. Danas Ridikas (Prancūzijos atominės energetikos komisariato CEA mokslo darbuotojas). Reikšminga mokslo premijų skyrimo ceremonialo dalis teko laureatų prakalboms. Šioje publikacijos dalyje pasakojame apie prof. Rimo Vaičaičio darbus.

Iš UAB Arginta gamybos vadovo Stanislovo Keževičiaus darbo vietos visas cechas atsiveria kaip ant delno. Gamybos triukšmą slopina stora stiklo siena, o gamybos vadovui svarbu matyti ne tik tai, kas vyksta ceche, bet ir tai, ką rodo kompiuterio ekranas. S. Keževičiui gamybos procesą stebėti ekrane padeda informacinių technologijų specialistas Robertas Ziminskis.

Mūsų tautietis prof. Viktoras Algirdas Sniečkus, Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys, gyvena ir dirba Kanadoje, Kingstono mieste, dėsto Queen’s universitete. Tęsiame su juo pradėtą pašnekesį.