Mokslo takais

Dienos šviesą išvydo įdomi knyga Algirdas Matulevičius apie Mažąją Lietuvą. Ją 2008 m. pabaigoje išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Ji skirta humanitarinių mokslų daktaro, žymaus Mažosios Lietuvos tyrėjo, enciklopedininko, visuomenės veikėjo Algirdo Matulevičiaus 70-osioms gimimo metinėms. Mane, gerai pažįstantį Algirdą Matulevičių, šis solidus skaičius gerokai trikdo. Sunku juo patikėti, kai matai aukštą, gražiai nuaugusį, tvirtą vyrą, entuziastingai trykštantį naujų darbų užmojais, nevengiantį ir aštraus polemiško disputo, ir tolimų kelionių.

Kaip nekrapštysi, nors ir pustuštėje kišenėje, anksčiau rublių, dabar litų ir neįsigysi užsienio lentynose sustatytų specialybės knygų. Gera, kai jose aptinki naujų, iki tol negirdėtų, tačiau darbui itin reikalingų žinių. Kitoks jausmas šildo krūtinę, kai sunkiai rinkdamas kitų kalbų žodžius, randi aprašytą mūsų šalies želdyną, o dažnai ir pažįstamą Lietuvos mokslininko pavardę. Manau, kad Lietuvos dendrologų ir kraštovaizdžio specialistų, architektų kūrybos objektai bei straipsniai, bene, dažniausiai susilaukia užsieniečių dėmesio. Čia paskelbsiu tik šio straipsnio autoriaus užsienyje gautų ir įsigytų knygų lietuviškus paminėjimus. Aprėpsiu anaiptol ne viską. Neabejoju, kad kitose šalyse skelbtų Lietuvos atskirųjų ir priklausomųjų želdynų aprašymų yra kur kas daugiau. Dar daugiau lietuvių autorių publikacijų yra užsienio mokslo leidiniuose.

Vilniaus universiteto širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Kraujagyslių chirurgijos centro vadovas prof. habil. dr. Vytautas Jonas TRIPONIS per 40 savo darbo metų atliko daugiau kaip dešimt tūkstančių operacijų, tapo moderniausių kraujagyslių operacijų pradininku Lietuvoje. Profesorius sukūrė metodus kraujotakai atkurti, kai užanka operuotos arterijos ir dirbtinės kraujagyslės. Už nuopelnus medicinai V. J. Triponis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, taip pat Šv. Kristoforo statulėle, kuria apdovanojami iškiliausi vilniečiai.

Mūsų planetos Žemės oras yra visų mūsų viešasis turtas. Nors jo masė yra milijonas milijardų tonų, 99,9999 proc. atmosferos oro yra žemiau kaip 100 km aukštyje. Kad galėtume sveikai gyventi, jame turi būti apie 20 proc. deguonies, 78 proc. azoto, 1 proc. anglies dvideginio ir šiek tiek kitų dujų. Fauna (žmonės ir gyvūnai) ir flora (augalai) yra susieti nuostabiu sinergetiniu ryšiu: fauna naudoja deguonį ir gamina anglies dvideginį, o flora gamina deguonį ir naudoja anglies dvideginį. Ir čia privalo būti pusiausvyra. Niekam nevalia mūsų bendro turto gadinti ar pažeisti šią pusiausvyrą. Todėl daugėjant žmonių, turėtų didėti ir miškų plotai. Deja, orą teršia, kas tik nori. Teršalai keičia ne tik oro sudėtį, bet ir Žemės klimatą. Dėl oro taršos sukeltų negalavimų didėja sveikatos apsaugos išlaidos. Siekiant užtikrinti naftos ir dujų tiekimą, nuolat didėja karinės išlaidos. Jos dažnai baigiasi kariniais konfliktais

2008 m. už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus penki užsienyje gyvenantys lietuviai pelnė mokslo premijas, kurias inicijavo LR Švietimo ir mokslo ministerija. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje už pastarojo dešimtmečio pasiekimus premija teko istorikui dr. Broniui Makauskui, Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto darbuotojui, Lietuvos–Lenkijos santykių istorijos tyrėjui. Jis taip pat yra Lenkijos lietuvių bendruomenės veikėjas, lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje tyrinėtojas, lietuvių ir lenkų istorinio bei politinio dialogo spartintojas, lietuvių istorikams atvėręs Lenkijos archyvus ir naujas tyrinėjimų temas. Mokslo stažuotes yra atlikęs Lietuvoje, Italijoje ir JAV. Mokslinio domėjimosi objektas – Baltijos valstybių naujausiųjų laikų istorija, lietuvių ir lenkų santykiai, tautinių mažumų Rytų Europoje padėtis.

Tęsiame pašnekesį su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos centro vadovu prof. habil. dr. Vytautu Jonu TRIPONIU, kuris per 40 darbo metų atliko daugiau kaip 10 tūkst. operacijų. Profesorius yra visų moderniausių kraujagyslių operacijų Lietuvoje pradininkas, sukūręs naujus metodus kraujotakai atkurti, kai užanka operuotos arterijos ir dirbtinės kraujagyslės. Už nuopelnus medicinai apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi, o Vilniaus miestas jį pagerbė Šv. Kristoforo statulėle, kuria apdovanojami iškiliausi vilniečiai.

Atominė energetika yra gąsdinanti ir brangi, bet suteikianti laisvę naudotis elektros teikiamais malonumais ir galinti išgelbėti Žemę. Atominės elektrinės sukuria šeštadalį pasaulio elektros energijos. Trigubai padidinus jų galią, būtų galima geriau apsirūpinti pigia elektros energija ir sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą iki 2 mlrd. tonų kasmet, tuo pačiu gerokai sumažinti klimato šilimą. Tačiau Lietuvos politikai seniai trypčioja vietoje ir nežino, ką su ta laisve daryti.

Per semiotiką suvokti pasaulio visumą (2)

Mokslo Lietuva kalbina XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo Programos komiteto patarėją dr. Vytautą V. Klemą, Delavaro universiteto Jūrinių studijų koledžo profesorių iš Niuarko (University of Delaware, Newark DE, USA). Jo mokslinės veiklos kryptis – okeanologija, nuotoliniai tyrimai, aplinkos informacinės sistemos. Tyrinėja krantų ekosistemas ir procesus, tarp jų šlapiąsias žemes, estuarijų užteršimą ir krantų dinamikos procesus taikydamas nuotolinius tyrimus kranto zonos valdymui. Jo mokslo darbų sąraše – daugiau kaip 100 straipsnių. Įvairių okeanologijos bei aerokosminių JAV Mokslų akademijos komisijų narys. Dabar yra NOAA/NASA Taikomosios vandenyno pakrančių mokslinės grupės narys (Coastal Ocean Applications and Science Team). Dalyvaudamas Fulbright programoje dėsto kursus Klaipėdos universitete ir organizuoja US/EU Baltic simpoziumus. Priminsime, kad Vytautas Klemas yra Lietuvos mokslų akademijos užsienio narys.