Habil. dr. Vytautas Dovydaitis

Įžanginiame pranešime instituto direktorius habil. dr. Zenonas Dabkevičius kalbėjo apie pagrindinių agrotechnikos reikalavimų ir technologijų bei žemdirbystės sistemų sukūrimą. Dr. Apolonija Zimkuvienė apžvelgė agrotechnikos tyrimų organizavimo istoriją. 1923 m. buvo įkurtas Dotnuvos bandymų laukas prie Žemės ūkio technikumo, o vėliau, nuo 1925 m., priklausęs Žemės ūkio akademijos Žemdirbystės katedrai, bei Dotnuvos lauko bandymų ūkis, priklausęs Žemės ūkio rūmams (1928-1938 m.) ir Dotnuvos bandymų stotis (1938-1956 m.), priklausiusi Žemės ūkio ministerijai. Bandymų stočių mokslinės veiklos pradžioje darytų bandymų duomenimis mažai naudotasi. Apyskaitose randami tik nuo 1929 m. darytų bandymų aprašai. Kai kurie bandymai kartoti, nes norėta sužinoti, kaip tirta priemonė veikia besikeičiančio dirvos sukultūrinimo sąlygomis. Vėliau buvo įrodyta žalieninės žemdirbystės sistemos diegimo Lietuvos ūkiuose nepagristumas. Dotnuvos bandymų stotyje subrandinta mintis apie galimą minimalų žemės dirbimą.

Kaip buvo pereita nuo paprastųjų prie sudėtingų bandymų, įsteigus Dotnuvoje bandymų ir selekcijos stočių bazėje Lietuvos žemdirbystės institutą 1956 m. lapkričio 16 d., plačiai nagrinėjo buvęs ilgametis Žemdirbystės skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Vaclovas Petraitis. Tyrimų svarbą lėmė auginamų augalų vertė ir naudotojų poreikis. Agrochemijos skyriaus vedėjas dr. Vytautas Mašauskas apžvelgė tręšimo tyrimus ir svarbiausius jų rezultatus Dotnuvoje 1924-1999 m.

LŽŪU prof. Antanas Stancevičius ir Žemdirbystės katedros vedėjas doc. V. Bogužas kalbėjo ir pavaizdavo skaidrėmis indėlį atliekant agrotechnikos tyrimus bei ugdant specialistus. Mokslui stinga lėšų moderniai technikai įsigyti, todėl atsiliekama nuo užsienio. Šiek tiek lėšų papildomai gaunama iš Žemės ūkio ministerijos už užsakomuosius tyrimus.

Konferencijoje kalbėjęs šios įstaigos atstovas Sigitas Miškinis užtikrino, kad ministerija tęs šių tyrimų finansavimą iš Kaimo rėmimo fondo. Pirmenybė bus teikiama Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatytoms kryptimis, atitinkančioms Europos Sąjungos kokybės reikalavimus.

Agrotechnikos mokslinių tyrimų strategijos klausimai buvo panagrinėti LŽI Žemdirbystės skyriaus vedėjo dr. Virginijaus Feizos pranešime. Gamyba be mokslo, o mokslas be gamybos negali tobulėti. Siekiama gaminti sveiką ir geros kokybės maistą. Labai aktualūs tapo žemės dirbimo minimalizavimo tyrimai, pradėjo plisti organinė, bioorganinė ir kitos žemdirbystės sistemos. Institute turės būti daromi tiek taikomojo pobūdžio, tiek ir fundamentiniai tyrimai, bet strateginis tikslas – pastarieji tyrimai. Atliekant fundamentinius tyrimus neužtenka gauti derliaus rodiklius. Reikia procesų, vykstančių augale ar dirvožemyje, paaiškinimo. Todėl reikia daug analizuoti.

Žemės dirbimo, sėjomainų, žemdirbystės sistemų klausimus nagrinėjo prof. habil. dr. Mykolas Arlauskas, dr. Algimantas Magyla, habil. dr. Vanda Žekonienė. Apie augalininkystės mokslo uždavinius Vakarų ir Rytų Lietuvos žemėse kalbėjo habil. dr. Steponas Čiuberkis ir Algirdas Nedzinskas. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos šiuolaikinius augalininkystės uždavinius bei jos ryšius su mokslu aptarė Panevėžio biuro vedėjas Gintautas Vyšniauskas bei Pasvalio rajono vyr. agronomas Jonas Morkūnas.

Prof. habil. dr. Jeonas Kadžiulis priminė ir žymiausių mokslininkų prof. Juozo Tonkūno, prof. Petro Vasinausko indėlį kuriant žemės ūkio mokslo įstaigas Dotnuvoje. Konferencijos pabaigoje vykstančioje diskusijoje taip pat plačiai dalijosi prisiminimais prof. Antanas Stancevičius. Pasvarstyta ir apie 80 metų jubiliejaus renginius.