j1.gif - 2682 Bytes

Aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas

Roma Mokolaitė

Vilniaus universiteto Senato salėje vyko seminaras “Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje”.

Apžvelgdamas, ką nuveikė PHARE programos “Kvalifikacijų pripažinimo” darbo grupė pagal Europos Sąjungos PHARE lėšomis finansuojamą programą “Lietuvos aukštojo mokslo reforma” (HERIL), jos parengtus ir išleistus leidinius “Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas” (lietuvių ir anglų k.) bei “Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje” (lietuvių k.), švietimo ir mokslo viceministras prof. Rimantas Sližys sakė, jog nedaug kas Lietuvoje tikėjosi, kad šiuos žinynus, taip pat ir Aukštojo mokslo įstatymo projektą, Lietuvos aukštojo mokslo baltąją knygą pavyks taip gerai parengti. Nebūtų buvę lengva tai padaryti, jei nebūtų padėję užsienio ekspertai. Patys lietuviai mokslininkai neturi sąlygų dažnai bendradarbiauti su užsienio kolegomis dėl lėšų stokos.

Leidinyje “Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas” svarbiausias dėmesys skiriamas Lietuvos aukštojo mokslo sistemai, teikiamiems studijų kvalifikaciniams laipsniams, šių laipsnių ir akademinių bei profesinių kvalifikacijų, įgytų užsienyje, pripažinimo tvarkai apibūdinti. Jame pateikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, jų padalinių, kurie organizuoja lietuvių kalbos studijas užsieniečiams, ir kitų institucijų, susijusių su aukštuoju mokslu, adresai.

Antrojoje knygoje “Akademinis ir profesinis pripažinimas Europos Sąjungoje ir Lietuvoje” supažindinama, kaip akademinis išsimokslinimas ir profesines kvalifikacijos pripažįstamos ES valstybėse, kokios procedūros jas pripažįstant yra taikomos. Čia aptariamos ir ES dokumentų nuostatos, suteikiančios galimybes turintiems pripažįstamas akademines ir profesines kvalifikacijas laisvai studijuoti ir dirbti ES valstybėse - Airijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Pateikiama kiekvienos iš išvardytų valstybių aukštojo mokslo sistemos apžvalga, stojimo ir studijų aukštosiose mokyklose bei finansinės sąlygos.

Vienas iš geranoriškų rėmėjų, rengiant minėtus leidinius, buvo Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) ekspertas dr. Jūrgen Eberharodt. Bendrą darbą su lietuvių darbo grupe, trukusį beveik 3 metus, jis seminare apibūdino lietuviškai, džiaugdamasis, kad dabar ir užsienio piliečiai, dirbantys švietimo srityje, galės plačiau susipažinti su Lietuvos aukštojo mokslo sistema. Vokietijos aukštosios mokyklos knygą “Lietuvos aukštasis mokslas ir kvalifikacijų pripažinimas” užsakė 1000 egz. Jūrgen Eberharodt išsakė nuomonę apie Lietuvos išsilavinimo dokumentų pripažinimo praktiką Vokietijoje bei kaip tai numatyta atlikti ateityje, pastebėdamas, kad Vokietijoje nepripažįstamos tos Lietuvoje įgytos akademinės ir profesinės kvalifikacijos, kurios neatitinka įgyjamų Vokietijoje kvalifikacijų lygio. Taip pat Vokietijoje nepripažįstamos ir kai kurių Lietuvos institucijų, kurios teikti minimų kvalifikacijų neturi oficialios teisės, suteiktos kvalifikacijos.

Seminare kalbėjo PHARE HERIL “Kvalifikacijų pripažinimo” grupės nariai: Studijų kokybės vertinimo centro prie Švietimo ir mokslo ministerijos vyr. specialistė Silvija Šatkuvienė, Vilniaus universiteto Studijų skyriaus vedėjas dr. Eugenijus Stumbrys, LR Vyriausybės patarėjas švietimo ir mokslo klausimais (dabar švietimo ir mokslo viceministras, Mokslo ir studijų departamento prie LR Švietimo ir mokslo ministerijos direktorius) dr. Albertas Žalys (grupės vadovas). Jie pasidalijo patirtimi, įgyta susipažįstant su Vokietijos ir Italijos aukštojo mokslo sistemomis, taip pat pasakojo, kaip šiose bei kitose ES šalyse pripažįstamas kitų šalių akademinis ir profesinis mokslas.