Gediminas Zemlickas

Su Švedijos mokslininko veikla ir laimėjimais renginio dalyvius supažindino Lietuvos MA tikrasis narys prof. Leonardas Kairiūkštis, kuris, priminsime, taip pat yra ir Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos narys, o savo kolegą pažįsta daugiau kaip 20 metų.

Prof. Lennart Schotte - pasaulinio garso mokslininkas, pasižymėjęs ir kaip gamybos organizatorius. Jo tyrimų rezultatai taikomi miškininkystės, popieriaus ir celiuliozės gamybos technologijų srityje. Beje, baigęs Upsalos universitetą jis daug metų ir dirbo minėtose srityse. Jo, kaip generalinio direktoriaus, vėliau prezidento, vadovaujama Švedijos popieriaus ir celiuliozės kompanijų asociacija 1958-1988 m. dominavo ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Dominuoja ir dabar. L. Schotte kurį laiką savo šalyje užėmė pareigas, kurios mūsų sąlygomis atitiktų miškų ministro pareigas.

Jo daktaro disertacija buvo skirta sieros organinėms komponentėms ir jų įvairių modifikacijų taikymui medienos virimo, popieriaus ir celiuliozės gamybos pramonėje. Dėstė įvairiuose universitetuose, parašė ir paskelbė daugiau kaip 50 mokslo darbų.

Nieko stebėtina, kad profesoriaus patirtis ir laimėjimai jo tėvynėje aukštai įvertinti - 1974 m. jis buvo išrinktas Švedijos karališkosios inžinerinės akademijos nariu, o 1982 m. - Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos nariu. Jis atstovauja Švedijai Europos Ekonominės bendrijos komitetuose, tarptautiniame Taikomosios sisteminės analizės institute Austrijoje ir kitur. Šiame institute teko dirbti ir akad. L. Kairiūkščiui, tad juo vertingesni jo asmeniniai pastebėjimai. Kai institute prireikdavo medienos pramonės, miškų išteklių eksperto, autoritetingos nuomonės, tai paprastai būdavo kviečiamas prof. L. Schotte. Vienoje buvo organizuota keletas seminarų, skirtų palydovinės informacijos panaudojimo miškų ištekliams, miškų būklei nustatyti, tiriant atmosferos taršos poveikį ir pan. Būtent prof. L. Schotte keliems tokiems simpoziumams ir vadovavo.

Devintojo dešimtmečio viduryje dėl oro taršos iškilus grėsmei Europos miškams, pirmasis forumas aptarti, kaip išsaugoti miškus, buvo surengtas Krokuvoje. Prof. L. Schotte buvo vienas to forumo organizatorių ir diskusijų dalyvių. Po kelerių metų būtent L. Schotte iniciatyva antrasis panašus forumas vyko Stokholme. Tada ir buvo išreikštas pageidavimas, jog trečiąjį forumą imtųsi organizuoti kuri nors Rytų Europos valstybė. Iškilo klausimas – rengti forumą Maskvoje ar Vilniuje? Dėl politinių pokyčių šis klausimas išsisprendė savaime. Rengiant forumą Vilniuje daug organizacinio darbo teko atlikti prof. L. Kairiūkščiui, dalyvavo ir prof. L. Schotte.

Šis dešimtmetis - sudėtingas laikotarpis Lietuvos miškininkystės atstovams. Teko pertvarkyti ir miškų sektorių. Tuo tikslu imtasi sudaryti didelį projektą “Lietuvos miško sektoriaus išvystymas”. Nebus perdėta, jeigu pasakysime, jog tą projektą inspiravo ir padėjo sudaryti prof. L. Schotte. Būtent jo vadovaujamoje žinyboje buvo aptarinėjama ir tikslinama to projekto mokslinė dalis. Beje, projektą finansavo Švedijos techninės ir ekonominės kooperacijos agentūra BITS. Darbas tęsėsi 5 metus. Prof. L. Schotte daug kartų atvykdavo į Lietuvą, kartu su mūsų mokslininkais ir specialistais tą projektą tobulindavo. Tai ir jo nuopelnas, kad šiuo metu Lietuvos miškų sektoriaus išvystymo projektas atitinka visus Europoje tokiems projektams keliamus reikalavimus.

Prof. L. Schotte pastangų dėka nemažai Lietuvos miškų specialistų, mokslo žmonių galėjo aplankyti Švediją, susipažinti su šios šalies miškų tvarkymo patirtimi. Lėšų tam skyrė būtent švedai. Visa tai davė realios naudos mūsų miškų sektoriaus tvarkytojams. Ir šiuo metu prof. L. Schotte savo šalyje atsakingas už ryšius su Lietuvos miškų specialistais. Nieko stebėtino, kad jo veikla ir pastangos žinomos ir vertinamos Lietuvoje.