Gražvydas Kantvydas

Prisistatydamas Tarybos nariams naujasis viceministras ir departamento vadovas A. Žalys trumpai apibūdino mokslo ir studijų sistemos dabartinę situaciją, paviešino savo nuostatas dėl reformos būtinybės, o pirmiausia mėgino paaiškinti, kodėl jis po kai kurių dvejonių sutiko užimti naujas pareigas. Mat būdamas Vyriausybės patarėju švietimo ir mokslo klausimais vienaip ar kitaip dalyvavo daugelyje šioje sistemoje atliekamų darbų. Galų gale ir departamentą laiko šiek tiek ir savo “kūdikiu”, kadangi nemažai jėgų kainavo jį įkurti, gal teisingiau, atgaivinti jo veiklą. Matė, kaip keitėsi valdininkų kabinetai ir aukštai, bet esminių reformos pokyčių taip ir neįvykdavo. Todėl širdies gilumoje knietėjo iš vidaus pasižiūrėti, ar neįmanoma padaryti efektyvesnę tiek departamento, tiek apskritai visos mokslo ir studijų sistemos veiklą.

Kas darytina pirmiausia? Viceministro A. Žalio tvirtinimu, pagrindiniai darbai dirbami. Aukštojo mokslo įstatymo projektas svarstomas Seime.

Ministro įsakymu sudarytos kelios darbo grupės, viena jų mėgina sudaryti mokslo ir studijų sistemos finansavimo metodiką, kita rengia struktūrinės mokslo ir studijų reformos nuostatas. Jau turime Aukštojo mokslo baltąją knygą, o Mokslo ir technologijųbaltoji knyga rašoma.

Taigi darbai vyksta. Kadangi prie tų darbų pridėti savo ranką teko ir A. Žaliui, tai jis sakosi ir sutikęs užimti naujas pareigas.

Skaudžiausia problema - finansavimas. Su naujuoju Premjeru Andriumi Kubiliumi jau spėjo susitikti Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos atstovai, o prieš tai visą valandą remdamiesi tais pačiais skaičiais Premjerui susidariusią situaciją aiškino Švietimo ir mokslo ministras K. Platelis su viceministru A. Žaliu. Regis, Premjeras sutiko 14 mln. Lt padidinti nustatytąjį kitų metų mokslo ir studijų sistemos biudžetą, tačiau jau dabar aišku, kad norint išgyventi reikės ieškoti ir kitų galimybių. A. Žalį stebina tai, kad sugebama tik prašyti lėšų, nesistengiama pateikti kitokių pasiūlymų, ką reikėtų keisti mūsų darbą reglamentuojančiuose aktuose ar savo pačių veikloje. Jeigu biudžetinis finansavimas ribojamas, tai gal reikia ieškoti kitų priemonių, skatinančių iniciatyvą. Nuostabą kelia tai, jog šitiek mokslo institucijų, toks potencialas, šitokia proto sankaupa, o ateinama paprašyti tik lėšų. Viceministras kiek retoriškai klausė: gal iš Premjero reikėtų prašyti ne tik lėšų, bet ir ką siūloma keisti savo ir kitų veikloje?

A. Žalys sutinka, kad problemų nuolat kyla, todėl dėl savo sistemos interesų reikia kovoti sutelkus pastangas. Kaip tik tos pačios dienos rytą ministerijų sekretorių pasitarime kažkurios ministerijos atstovai pateikė svarstyti pasiūlymą – kad visos už nuomą gautos lėšos būtų pervedamos į biudžetą. Finansų ministerijai gal šiek tiek ir pavyktų papildyti iždą, bet ar pagalvojama apie tai, kad tos už nuomą gaunamos sumos iškart bent penkeriopai sumažės…

Krizių laikotarpis palankus reformoms, taip pat ir radikalioms, - teigia viceministras A. Žalys. Jeigu pavyks bent kai ką laimėti dabar, tai įsitvirtinsime ateičiai. Viceministras netvirtina, jog užėmęs naujas pareigas bemat visus apdovanos saliamoniškais pasiūlymais. Tačiau jis kviečia susėsti visiems kartu - Mokslo tarybos, Rektorių konferencijos, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos, Studentų sąjungos ir kt. institucijų atstovams ir kolektyviai paieškoti tų geriausių sprendimų. Konstruktyviausios mintys gimsta tik bendromis jėgomis ieškant išeities.