Pasaulio astronomijos žvaigždės švietė Lietuvoje

Apie žvaigždžių fotometriją orbitiniu Hablo teleskopu pasakojo Lundo universiteto Švedijoje astronomas dr. P. Lindė. Jis tai pat pademonstravo unikalių kosmoso vaizdų, kuriuos pavyko gauti šiuo teleskopu. Beje, pasiūlyta Hablo teleskopui pritaikyti ir Lietuvos astronomų sukurtąją Vilniaus fotometrinę sistemą.

Apie kitas Europos šalių orbitines observatorijas – HIPPARCOS ir GAIA – mokykloje paskaitą skaitė Lundo observatorijos direktorius dr. L. Lindegrenas. Būtina pridurti, jog Vilniaus fotometrijos sistemos filtrus norima panaudoti ir GAIA orbitinėje observatorijoje.

Taip pat iš Švedijos buvo atvykęs Lundo universiteto prorektorius prof. A. Ardebergas, kuris yra ilgametis Šiaurės šalių optinio teleskopo asociacijos direktorius. Šis teleskopas bei svarbiausi jo instrumentai sukonstruoti būtent prof. A. Ardebergui vadovaujant. Teleskopu jau kuris laikas dirba ir Lietuvos astronomai. Pastaruoju metu A. Ardebergas vadovauja išties unikaliam projektui. Jis kuria 50 m optinio teleskopo, kuris savo dydžiu dvigubai didesnis už šiuo metu pasaulyje didžiausią optinį teleskopą, projektą. Mūsų skaitytojai apie šį teleskopą bei jo kūrimo darbus galės skaityti ir “Mokslo Lietuvoje”. Žinoma, pateiksime prof. A. Ardebergo mintis apskritai apie įvairius astronomijos dalykus.

Be išvardytų pasaulio astronomijos įžymybių, jauniesiems mokslininkams paskaitas skaitė ir patirtimi dalijosi taip pat ir Lietuvos astronomai - TFAI Molėtų observatorijos vedėjas prof. Vytautas Pranciškus Straižys bei Vilniaus universiteto Astronomijos observatorijos vedėjas doc. Jokūbas Sūdžius.

Internetas pasiekė Kulionių kaimą

- Buvau patenkintas, kaip studentai reagavo į mokykloje vykusius užsiėmimus, kaip atsakinėjo į klausimus ir atlikdavo užduotis, - aiškino prof. J. E. Solheimas. -Mačiau jaunų astronomų aktyvumą, todėl mokykla jaučiuosi nenusivylęs. Esu patenkintas ir organizaciniu darbu. Ypač man patiko, kad dėstytojai su klausytojais galėjo dirbti kompiuterių klasėje, naudotis interneto ryšiu.

Beje, kaip priminė į pokalbį įsiterpęs Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto Astrofotometrijos sektoriaus vadovas dr. Romualdas Kalytis, kuris buvo ir šios tarptautinės mokyklos vietinio organizacinio komiteto pirmininkas, pirmiausia prof. J. E. Solheimui ir turėtume būti dėkingi už minėtąją kompiuterių klasę ir interneto ryšį - profesorius šiems reikalams padėjo lėšų gauti per NATO mokslo programą. O juk dar prieš keletą dešimtmečių vietiniai Kulionių kaimo gyventojai gyveno be elektros ir telefono.

Bet leiskime toliau mintis dėstyti profesoriui.

Ką duoda aukštesnė šios vietovės, jeigu taip galima pasakyti, informacinė kokybė?

J. E. Solheimas. Vietovės kokybės pagerinimas iškart keičia visą situaciją. Dabar Molėtų astronomijos observatorijoje galima ne tik rengti tarptautines mokyklas ar konferencijas. Jeigu dangus apsiniaukęs, tai vis viena neprarastas laikas, nes turint interneto ryšį galima gauti duomenų iš kitų pasaulio astronomijos observatorijų, kurios dirba su geriausiais teleskopais ir palankesnėmis gamtinėmis sąlygomis.

Žinoma, labai gaila, kad tie išnuomotieji kompiuteriai turės iš Molėtų observatorijos iškeliauti, kai baigs veikti mokykla. Mat tokios dovanos, kad kompiuteriai liktų observatorijai, gauti nesugebėjome. Tačiau panaudojant mokyklos sėkmingo darbo įrodymus, esu tikras, kad ir ateityje paramos pavyks gauti iš įvairių šaltinių, taip pat ir tarptautinių.

“Kanibalės” žvaigždės ilgisi profesoriaus

J. E. Solheimas. Be abejo, tokios mokyklos organizavimas mano tiesioginiams tyrinėjimams gal ir nepadeda. Užtat padeda tarptautiniu mastu, taip pat ir Lietuvoje apskritai plėtoti mokslą. Ir šitai man suteikia pasitenkinimo. O kalbant apie kuriam laikui apleistas “kanibales” žvaigždes, tai štai ką manau. Gal kaip tik panašioje į Molėtų astronomų mokyklą ir susirasiu savo darbo pasekėjų. Tada bendromis jėgomis galėsime geriau tyrinėti ir “kanibales”.

Klausimas, į kurį sunku rasti atsakymą

J. E. Solheimas. Klausimas neturi fizikinės prasmės, nes prieš tą laiką nebuvo nieko. Apskritai neegzistavo laiko sąvoka, tai kaip galima klausti, kas buvo prieš tai? Vadinasi, beprasmiška kalbėti ir apie priežasčių ir pasekmių grandinę. Jokie fizikos dėsniai, kuriais mums pavyksta aprašyti Visatoje vykstančius procesus, negaliojo. Vadinasi, į užduotąjį klausimą nėra atsakymo. Nėra jokios prasmės nagrinėti, kas buvo, jeigu nieko nebuvo.

Laiko nebuvo, fizikos dėsniai negaliojo. Bet pirmapradis sprogimas įvyko. Vadinasi, buvo priežastis. Kas paskatino tą priežastį, jeigu laiko nebuvo, o fizikos dėsniai negaliojo? Kažkas turėjo galioti, jeigu procesas, vyksmas prasidėjo? Aš būtent apie tą “kažkas” klausiu.

J. E. Solheimas. (Juokiasi.) Vienas realus ir suprantamas dalykas yra tai, kad mes esame čia ir dabar. Jeigu nebūtume čia, tai ir šio klausimo negalėtume kelti. Nebūtų kam kelti - nebūtų ir klausimo. R. Kalytis. Viename rimtame moksliniame straipsnyje man teko perskaityti štai tokią mintį: kiekviena Visata arba kažkas, kas randasi, tuojau pat kuria ir stebėtoją, kadangi be stebėtojo ta sistema beprasmė, tiesiog negalėtų egzistuoti. Todėl teisus Renė Dekartas: “Aš mąstau, vadinasi, esu”.

Astronomai apie horoskopus, NSO ir stebuklus

J. E. Solheimas. Tai žmonių klaidinimas ir nieko daugiau. Į horoskopus žiūriu taip pat, kaip ir į televiziją - žmonės turi laiko, todėl ir žiūri.

Tai kodėl visuomenėje susidaro tokia palanki terpė laukti stebuklų, tikėti skraidančiomis lėkštėmis, burtais, mistiniais reiškiniais, poltergeistais, bildukais, raganomis, raganiais ir kitokia velniava?

J. E. Solheimas. Į tokius niekus niekas rimtai nežiūri.

Ar reikia su nemokšiškumu, prietaringumu, pagaliau su paprasčiausiu kvailumu kovoti?

J. E. Solheimas. Reikia kovoti.

Tačiau mūsų visuomenei kartais atrodo, kad mokslininkai pasyvūs (su retomis išimtimis), arba tiesiog vengia veltis į panašaus pobūdžio diskusijas.

E. Meištas. JAV kai kurie televizijos kanalai rodo horoskopus, bet vaizdo apačioje tuo pat metu slenka užrašas: “Tik pramogos tikslais”. Perspėjama, kad lengvatikiai nežiūrėtų rimtai.

Dabartinė Lietuvos žiniasklaida elgiasi visiškai priešingai ir negarbingai, kadangi paprasčiausiai nespausdina mokslininkų kritiškų straipsnių apie visus tuos horoskopus, skraidančius objektus ir kitas nesąmones. Nespausdina todėl, kad, girdi, skaitytojui neįdomu. O apie lėkštes, horoskopus ir kitus paistalus – įdomu.

Galiu užtikrinti, kad tie, kurie daugiausia į dangų žiūri, jokių skraidančių lėkščių ar “ateivių” kosminių laivų nemato. O žiūrėk, koks nors iš šventės grįžtantis traktoristas būtinai pamatys.

Ką gi, atrodo, kad šiuo klausimu ir Norvegijos, ir Lietuvos astronomų nuomonė visiškai sutampa. Noriu padėkoti gerb. prof. Janui Erikui Solheimui už išsakytas mintis. Taip pat dėkoju ir astronomams dr. Edmundui Meištui bei dr. Romualdui Kalyčiui, padėjusiems bendrauti su svečiu iš Norvegijos.