Gražia tradicija tampa jaunųjų mokslininkų (studentų) hidroekologų organizuojamos konferencijos. Pirmoji konferencija “Vandens ekosistemų tyrimai: struktūra, sąveikos, vystymasis” įvyko Klaipėdos universitete 1998 m. spalio mėn. Konferencijoje plenarinius ir stendinius pranešimus pristatė studentai ir doktorantai iš Klaipėdos ir Vilniaus universitetų, Botanikos ir Ekologijos institutų, Jūrinių tyrimo centro. Remiama Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto bei Klaipėdos universiteto, konferenciją organizavo Gamtos mokslų fakulteto studentų mokslinės draugijos ekologijos sekcija. Kaip konferencijos tęsinys, įsikūrė jaunųjų hidroekologų elektroninė konferencija, kuri padeda ir toliau palaikyti artimus bendradarbiavimo santykius, pasidalyti mintimis apie rengiamus projektus, kartu spręsti iškilusius klausimus bei rasti naujų draugų Lietuvoje ir užsienyje.

Šiemet spalio 21-23 d. ši konferencija persikėlė į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, kur studentų biologų mokslinė draugija suorganizavo jaunų mokslininkų susiėjimą, kurio tema “Vandens ekosistemų tyrimai Lietuvoje”.

Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo VU GMF dekanas prof. habil. dr. J. Naujalis. Įvadines paskaitas skaitė VU dėstytojai prof. habil. dr. E. Lekevičius “Gyva tik ekosistema: funkcinis požiūris į evoliuciją”, dr. K. Arbačiauskas “Gyvūnų gyvenimo ciklo analizė” bei Lundo universiteto doktorantas R. Stepanauskas “Ištirpusios organinės medžiagos reikšmė vandens ekosistemose”.

Konferencijoje dalyvavo studentai bakalaurai, magistrantai, doktorantai iš Klaipėdos, Vilniaus universitetų ir Botanikos instituto. Darbas vyko trijose plenarinėse sesijose: “Vandens ekosistemos: struktūra ir funkcionavimas”, “Hidrobiontų įvairovė ir funkciniai ypatumai Lietuvos vandens telkiniuose” ir “Antropogeninio poveikio hidrobiontams įvertinimas eksperimentuose ir natūralioje aplinkoje”. Pranešėjai kalbėjo apie vykdomus tyrimus įvairiuose Lietuvos vandens telkiniuose. Daug dėmesio buvo skirta fitoplanktono, zooplanktono, nektobentoso, bentoso bendrijų struktūros, funkcionavimo, rūšinės įvairovės, pasiskirstymo bei gausumo pokyčiams, veikiant tokiems aplinkos faktoriams, kaip temperatūra, vandens druskingumas, biogenų kokybės ir kiekybės sudėties, srovės stiprumo ir kt. klausimams aptarti.

Jaunieji ichtiologai kalbėjo apie žuvų biomasės įvertinimo metodus, žuvų bendrijų struktūrą ir būklę, seliavų morfologinį kintamumą ir tarppopuliacinę įvairovę Lietuvos ežeruose, lašišinių žuvų, strepečių ir šapalų paplitimą, gausumą ir amžiaus struktūrą, makrozoobentosinių bendrijų reikšmę žuvų mitybai ir paplitimui, įvairiais kūno paviršiaus pakitimais pasireiškiančias žuvų ligas bei žvejybos įtaką verslinių žuvų populiacijoms.

Klaipėdos universiteto jaunųjų mokslininkų pranešimuose daugiau atsispindėjo pajūrio regiono ypatybės ir problematika. Didžiausią dėmesį jie skyrė Baltijos jūros ir Kuršių marių biocenozių gradientinei analizei bei funkcionavimo tyrimams, panaudojant informacines technologijas. Vilniuje vandens ekosistemų tyrimais taip pat domisi nemaža grupė jaunų mokslininkų. Tai parodė ir konferencijoje skaitytų pranešimų įvairovė, atsižvelgiant į atliktus hidrologinius, hidrocheminius, planktono ir bentoso bendrijų, ichtiocenozių tyrimus. Temos įvairios, tačiau visas jas jungia siekis geriau pažinti vandens ekosistemų funkcionavimą. Gal dėl to pranešimai buvo aktualūs visiems ir sukėlė daug klausimų ir diskusijų. Susidomėjimą skatino ir tai, kad visi pranešėjai ir klausytojai buvo jauni mokslininkai, kupini iniciatyvos, idėjų bei noro sužinoti.

Prasidėjusios diskusijos buvo pratęstos linksmame ir draugiškame vakarėlyje.

Baigiamosios diskusijos metu daug šiltų žodžių bei įvertinimo studentai susilaukė iš konferencijos “tėvų”: dr. R. Paškausko, doc. dr. E. Bukelskio, doc. dr. S. Olenino, doc. dr. A. Razinkovo, dr. K. Arbačiausko. Buvo išreikšta viltis, kad šis tradiciniu tampantis jaunųjų hidroekologų renginys bus tęsiamas ir visapusiškai palaikomas, ypač šiuo metu, kai sąlygos ne visuomet palankios moksliniam darbui ir ne tik jauniems mokslininkams.

Konferencijos organizatoriai ir dalyviai už šį renginį dėkingi rėmėjams: Vilniaus universitetui, Valstybiniam mokslo ir studijų fondui, AB “Fermentui”, Lietuvos hidrobiologų draugijai.

Trečioji jaunųjų mokslininkų hidroekologų konferencija vyks naujajame tūkstantmetyje - 2000-ųjų metų spalio mėn. Klaipėdos universitete. Tikimės sulaukti dalyvių iš kitų Lietuvos miestų mokslo institucijų. Įdomu būtų susipažinti su jaunųjų kolegų darbais iš Vilniaus pedagoginio universiteto, VDU, Ekologijos instituto, Lietuvos Žemės ūkio universiteto ir kt. Tad laukiam visų vandens ekosistemas tyrinėjančių studentų bei doktorantų, turinčių naujų įdėjų kitais metais Klaipėdoje.