Praktikos ir mokslo sąveikos konferencijoje – dėmesys savivaldai

Doc. dr. Saulius NEFAS
Bakalaurantė Žana JEGOROVA

Balandžio 11 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vyko penktoji praktinė-mokslinė konferencija „Efektyvumas viešajame sektoriuje: kuo vadybos teorijos gali pasitarnauti ir ką praktikai gali patarti“. Įžanginiu žodžiu konferenciją pradėjęs Mykolo Romerio universiteto tarybos narys prof. dr. Stasys Stačiokas pabrėžė, kad Lietuva yra senų demokratijos tradicijų valstybė ir inteligentijos ugdymas – yra mūsų kelias skaidresnio ir efektyvesnio valdymo linkme. Profesorius atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į visuomenės švietimo svarbą bei mokslo ir žiniasklaidos sąveikos galimybes jam įgyvendinti.
„TOC sprendimai“ efektyvumo konsultantas Nerius Jasinavičius savo pranešime „Kaip sukurti efektyvias gyventojus aptarnaujančias organizacijas – savivaldybes?“ sutelkė klausytojų dėmesį į efektyvumo didinimo sampratą. Anot pranešėjo, efektyvumo didinimas nereiškia pastangų išspausti iš turimų resursų daugiau darbo našumo, kaip ir nereiškia būtinumo daugiau dirbti. Efektyvumas gali būti padidintas sunaudojant tiek pat energijos, tačiau gaunant daugiau rezultatų. To pasiekiama atsisakant nereikalingų darbų ir taikant sisteminį požiūrį, t. y. vertinant instituciją kaip visumą, tuo užtikrinus jos veiklos sinchroniškumą. Svarbiausia savivaldybei, kaip efektyviai organizacijai gerai žinoti savo veiklos tikslą.
Svečias iš Vokietijos Hansas Jurgenas Zachorka (Hans Juergen Zachorka), viešojo sektoriaus pertvarkos ekspertas ir vyriausybės konsultantas, pranešime „Europos integraciniai procesai ir jų diegimas vietos savivaldos lygmenyje“ akcentavo ES įtaką vietos savivaldai ir atveriamas naujo bendradarbiavimo galimybes tarp skirtingų šalių savivaldybių. Anot eksperto, 80 % vietos savivaldų sprendimų ES šalyse narėse yra veikiami ES teisės aktų. Tad ES ir vietos savivaldos lygmenų suartėjimas yra vykdomas nacionalinio lygmens sąskaita. H. J. Zachorka skatino susirinkusius vietos savivaldos atstovus kreiptis į Regionų komitetą, kad pasinaudotų ES atveriamomis bendradarbiavimo tarp skirtingų šalių regionų galimybėmis tokiose srityse kaip turizmas, aplinkosauga, policija, viešieji pirkimai, transportas, žemės ūkio politika. Kaip teigė pranešėjas, toks bendradarbiavimas skatina konkurencingumą ir efektyvumo didinimą per PPP (private public partnership – privačios ir viešosios partnerystės) koncesijų veiklą ir sąnaudų naštos mažinimą bendradarbiaujant su kitų šalių regionais.
„Kurk Lietuvai“ programos dalyvė Rūta Mačiulytė savo pranešime „Pradžioje buvo praktika“ iškėlė aštrią nūdienos studentų praktikų viešajame sektoriuje problemą. Pranešėjos teigimu, atlikti praktikos į viešojo sektoriaus institucijas dažnai patenka nemotyvuoti studentai, taip sudaromos sąlygos susikurti kitai probleminei situacijai – atėję į viešąjį sektorių studentai savo praktikos atlikimo laikotarpiu ne įgauna praktinio gauto išsilavinimo pritaikymo įgūdžių, o atlieka beprasmius darbus: dėlioja popierius abėcėlės tvarka. Užsienio šalyse atlikti praktiką viešajame sektoriuje – didelis prestižas, Lietuvoje tas pats reiškinys sudaro problemą institucijoms – praktikanto apmokymas didina padalinio darbuotojams darbo krūvį, už kurį nebus sumokėta, ir studentams – surasti gerą praktikos vietą gali būti labai sunku.
R. Mačiulytė siūlo išeitį – atsisakyti privalomos praktikos universitetuose ir aukštosiose mokyklose. Tokiu būdu viešojo sektoriaus institucijos galės pačios atsirinkti motyvuotus studentus ir užauginti kompetentingus darbuotojus.
Prof. dr. Žygimantas Svetikas ir LR Seimo patarėjas doc. dr. Algirdas Astrauskas pranešime „Laisva rinka ir savivaldybių veiklos vertinimas“ taip pat akcentavo universitetų vaidmenį mokslo ir praktikos sąveikoje. Anot jų, savivaldybių veiklos vertinimo metodikai adaptuoti reikia pasitelkti universitetų ir mokslo tiriamųjų institutų darbuotojus. O ir pati laisvosios rinkos instituto sukurta savivaldybių veiklos vertinimo metodika yra abejotina dėl tam tikrų kriterijų pasirinkimo, kurie labiau tinkami verslo, o ne viešosioms organizacijoms.
Kauno technologijos universiteto doc. dr. Jolita Senkienė pranešime „Miesto saugumo ir jo erdvės struktūros ryšys: ką planuotojai gali patarti miestų vadovams?“ aptarė viešąjį saugumą, kaip vieną esminių patrauklių savybių esamiems ir potencialiems žmogiškiesiems ištekliams. Esant miestų konkurencinei aplinkai, žmonės, laisvai migruojantys šalies viduje, renkasi gyvenvietę veikiami viešojo saugumo veiksnio. Anot pranešėjos, siekiant padidinti saugumą viešose erdvėse, tuo pačiu ir gilinant kol kas silpnas Lietuvoje urbanistinės ir gatvės kultūrų tradicijas, reikia pasinaudoti mokslininkų taikomu technologijų ir architektūros metodu. Šis metodas padeda identifikuoti nesaugiausias miesto dalis ir sumažinti nusikalstamumą jose.
Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos doc. dr. Raimundas Kalesnykas, pranešimą „Policijos apylinkės inspektoriaus veiklos pokyčiai gerinant vietos savivaldos gyventojų ir bendruomenės saugumą“ pagrindęs atliktais tyrimais, nurodė, jog gyventojams yra svarbu turėti profesionalų saugumo pareigūną, kuriuo galėtų pasitikėti. Jis turi būti kuo arčiau žmonių esantis bendruomenės lyderis ir vertinamas bendruomenės narių.
MRU prof. dr. Birutė Mikulskienė ir prof.. dr. Birutė Pitrėnaitė-Žilėnienė gvildeno temą „Saugumo perspėjimo sistemų poveikis savivaldybės strateginiams sprendimams“. Anot pranešėjų, unifikuotos saugumo savivaldoje stebėjimo sistemos sukūrimas leistų prognozuoti strateginius sprendimus. Šią sistemą pranešėjos pasiūlė išbandyti kurioje nors savivaldybėje.

Konferencijos akimirka
Konferencijos akimirka (Vidūno Gelumbausko nuotrauka)

A. Stulginskio universiteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pranešime „Kaimo bendruomenių socialinės kaitos modelis“ akcentavo ne tik apie poreikį naujoms metodologijoms, bet ir asmenų dalyvavimo bendruomenių vystymuisi svarbą. Tą patvirtino ir Agnė Tonkūnaitė-Thiemann, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovė pranešimu „Vartotojų pasitenkinimo svarba kokybės gerinimui savivaldybėse“. Anot A. Tonkūnaitės-Thiemann, naudojant viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo matavimo įrankį, galima identifikuoti viešųjų paslaugų teikėjų darbe esančias spragas ir pasiekti didesnio efektyvumo ir geresnio paslaugų teikimo.
Vietos bendruomenės dalyvavimo valdyme svarbą išryškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. dr. Marija Burinskienė ir MRU prof. dr. Vitalija Rudzkienė pranešime „Suvokiamo socialinio teisingumo reikšmė regionų vystymui“. Jos pažymėjo vietos bendruomenės ir valdymo sąveiką teigdamos, kad tik taip gali gimti pasitikėjimas valdžia. Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja LR Vidaus reikalų ministerijoje Dalia Masaitienė pranešime „Tiesioginis gyventojų dalyvavimas sprendžiant vietos reikalus – de jure ir de facto“ pabrėžė, kad nors gyventojai ir gali veikti valdžią ir sprendimus per peticijas, dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir vietos apklausose, iš pradžių reikia suprasti, ar gali mūsų visuomenė atsakingai dalyvauti?
Glaudi praktikos ir mokslo sąveika yra kelias viešojo valdymo efektyvumo linkme, su tuo sutinka ir praktikai, ir mokslininkai, pasisakę konferencijoje. Nekyla abejonių, jog naudojantis mokslininkų atliktais tyrimais ir sukurtais problemų sprendimo būdais gali būti pasiektas didesnis visuomenės pasitenkinimas valdžia ir tuo pačiu didesnis pasitikėjimas ja. Svarbu, kad savivaldybėse vyktų jų poreikiams reikalingi tyrimai, o juos vykdytų universitetų mokslinis potencialas. Bet tam reikia ne tik bendradarbiavimo (kad noras tokiam bendradarbiavimui yra rodo ir penktus metus vykstančios tokios konferencijos), bet ir įgyvendinimo, t. y. tam tikrų veiksmų, priklausančių ir nuo savivaldybių, ir nuo universitetų.
Tad, jei turime PPP (private public partnership – privati ir vieša partnerystė), galime turėti ir MPP (mokslo praktikos partnerystę).

 

Palikti atsiliepimą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.