Habil. dr. Bronislovas Kaulakys

Biudžetinis mokslinių tyrimų finansavimas

Šaltojo karo metu didžiosios valstybės (JAV, SSRS, Prancūzija, D. Britanija) iš biudžeto gausiai finansavo tyrimus karinėje srityje. Todėl biudžetinis mokslinių tyrimų finansavimas šiose šalyse (skaičiuojant BVP procentais) buvo net 2-3 kartus didesnis negu kitose išvystytos ekonomikos šalyse. Pasibaigus šaltajam karui situacija ėmė keistis: JAV, D. Britanijos ir Prancūzijos biudžetinis mokslinių tyrimų finansavimas ėmė mažėti, o daugelio kitų šalių netolygiai, bet didėjo. Šiuo metu visų šalių civilinių tyrimų finansavimas viršija 80 proc. viso (civilinio ir karinio kartu sudėjus) mokslinių tyrimų finansavimo.

Iliustracija, paimta iš žurnalo Science, v. 281, p.49 (3 July, 1998), papildyta Lietuvos duomenimis, rodo mokslinių tyrimų vyriausybinio finansavimo apimtis (BVP procentais) ir jų kitimą 12 išsivysčiusių valstybių.

Iliustracija iš žurnalo Science, v. 281, p.49 (3 July, 1998), papildyta Lietuvos duomenimis, rodo biudžetinio tyrimų finansavimo apimtis BVP proc. ir tendencijas įvairiose šalyse tikslumu)

Šioje iliustracijoje pateikti senoki duomenys. Pastaraisiais metais stebima biudžetinio civilinių mokslo tyrimų finansavimo augimo tendencija. Pvz., Japonija, nepaisant Pietryčių Aziją apėmusios ekonominės krizės, baigia sėkmingai įgyvendinti programą, numatančią per 5 metus padvigubinti biudžetinį fundamentinių tyrimų finansavimą, JAV Senate svarstoma programa, numatanti padvigubinti biudžetinį tyrimų finansavimą per 10 metų. Didžiojoje Britanijoje aktyviai veikianti Britanijos mokslo gelbėjimo (Save British Science) grupė įtikino šalies vyriausybę mokslo svarba ir pasiekė, kad per 3 metus (iki 2002 m.) biudžetinis tyrimų finansavimas būtų didinamas 39 proc. arba 1628 mln. svarų. Dar 400 mln. svarų per 3 metus įneš Welcome Trust – farmacinių kompanijų finansuojamas labdaros fondas. Slovėnija jau 1995 m. iš biudžeto moksliniams tyrimams skyrė 0,8 proc. BVP, t.y. 70 JAV dolerių vienam gyventojui, o iki 2003 m.

numato padidinti iki 1,2 proc. BVP, o tai galėtų sudaryti apie 150 JAV dolerių gyventojui. Tokio didelio mokslinių tyrimų finansavimo rezultatai matomi plika akimi – tai byloja vien daugybė slovėniškų vaistų Lietuvos vaistinėse. O juk Slovėnija - tai beveik 3 kartus plotu mažesnė už Lietuvą valstybė, turinti 2 mln. gyventojų, išsivadavusi vėliau už Lietuvą iš nei kiek ne švelnesnės autokratinės imperijos negu Sovietų Sąjunga.

Šiuo metu daugelyje išvystytos ekonomikos šalių biudžetinis mokslinių tyrimų finansavimas siekia 0,6-1,2 proc. BVP, o tai sudaro apie 180-280 JAV dolerių gyventojui. Lietuvos vyriausybinis mokslinių tyrimų finansavimas 1995-1998 m. neviršijo 0,4 BVP proc. arba 12 JAV dolerių gyventojui, t. y. buvo apie 2-3 kartus mažesnis už normalų skaičiuojant BVP procentais ir 10-25 kartų mažesnis, apskaičiavus mokslinių tyrimų finansavimo apimtis vienam gyventojui. Deja, pastaraisiais metais jis dar mažėja.

Pastebėta, kad vyriausybė dažniausiai yra blogas taikomųjų tyrimų ir taikomosios plėtros užsakovas ir koordinatorius. Taikomajai plėtrai skirtos lėšos yra sunkiai kontroliuojamos, neapibrėžtai formuluojama atsakomybė ir atsiskaitomybė už jų panaudojimą, todėl neretai jos tampa korupcijos ir avantiūristų pasipelnymo objektu. Belieka prisiminti degiųjų dujų iš lietuviško mėšlo, lietuviško traktoriaus, lietuviško kompiuterio ar automobilinio kuro iš lietuviškų grūdų gaminimo projektus…Todėl valstybė tiesiogiai finansuoja daugiausia fundamentinius tyrimus, kurie sudaro pagrindą ne tik taikomiesiems tyrimams, bet ir studijoms, mokslininkų ir profesūros pamainai rengti.

Taikomuosius tyrimus ir bandomąją plėtrą daugiausia finansuoja bei vykdo pramonės ir verslo įmonės, pasinaudodamos valstybės teikiamomis lengvatomis, parama, investicinių fondų lėšomis. Pavyzdžiui, kaip rašoma LTE 8 t., jau 1973 m. Norvegijoje, kai ji dar nebuvo naftą eksploatuojanti valstybė, dirbo daugiau kaip 300 mokslinio tyrimo institutų ir 300 pramonės ir prekybos firmų laboratorijų. Įdomu, kada Lietuva, vis dar tebekovojanti dėl per didelio institutų skaičiaus, pasieks 1973 m. Norvegijos lygį? O gal mums, kuriantiems unikalų tautinį kapitalizmą, mokslas, tyrimai ir moderni gamyba visai ir nereikalingi? Deja, kaip rodo šiandienė valstybės ekonominė krizė, pasikliovimas vien perpardavinėjimu senų vokiškų automobilių į Rusiją, lenkiškų prekių latviams ir naudotų drabužių iš Vakarų Europos lietuviams, neskatinant šiuolaikinės gamybos, moderniųjų technologijų ir mokslinių tyrimų, nesivadovaujant ekonomikos ir finansų mokslo pagrindais šalies valdyme su nedidelėmis pertraukomis per visą Nepriklausomybės laikotarpį, veda mus ne modernios demokratinės europietiškos, o greičiau klaninės afrikietiškos valstybės, dalyvaujančios pasauliniame naftos biznyje, raidos keliu...