LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
Lietuvos žemės ūkio universiteto gyvoji istorija.Svarbesnieji etapai ir ateities vizijaLietuvos žemės ūkio universiteto rektorius IštakosXVIII a. pab. LDK iždininko ir karališkųjų ekonomijų valdytojo Antano Tyzenhauzo iniciatyva Gardine atidarytos profesinės žemės ūkio mokyklos veikė labai neilgai, bet jos paskatino tą darbą tęsti Vilniaus universitetą. 1803 m. patvirtintame Universiteto statute buvo numatyta Fizikos-matematikos skyriuje (fakultete) įsteigti Žemės ūkio katedrą. Universitetui administruojant, 1810 m. Joniškėlyje buvo atidaryta pirmoji Lietuvoje keturmetė parapinė Žemės ūkio mokykla, kuri veikė iki Vilniaus universiteto uždarymo 1832 m. Kaip žemės ūkio mokykla, ji buvo atkurta tik šimtmečio pabaigoje. Žemės ūkio katedra Universitete buvo įkurta 1803 m., bet pradėjo veikti tik 1819 m. 1827 m. Pilaitės dvarelyje buvo įkurtas Agronomijos (žemės ūkio) institutas. Čia praktikavosi studentai, buvo rengiamasi pradėti pirmuosius Lietuvoje agrotechnikos bandymus. Vilniaus universiteto Žemės ūkio katedra, turėjusi mokymo ir bandymų bazę, buvo pirmoji Europoje. Joje daugiausiai nuveikė prof. Mykolas Očiapovskis.Taigi jau carinės priespaudos metais Lietuvoje atsirado įžvalgių žmonių, kurie suprato žemės ūkio mokslo reikšmę. Buvo pradėtos organizuoti studijos, kai kurios iš jų - Vilniaus universitete. Pirmosios užuomazgos tarpukario LietuvojeAtsikuriančioje Lietuvos valstybėje po Pirmojo pasaulinio karo buvo labai sudėtinga padėtis. Dėl carinės Rusijos vykdytos rusinimo politikos organizuoti švietimą ir mokslą gimtąja kalba ilgą laiką buvo neįmanoma, todėl buvo būtina kuo skubiau tai padaryti. Dar kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu 1920 m. sausio 27 d. Kaune buvo įsteigti Aukštieji kursai, kurie ir buvo pirmoji studijų centro užuomazga. Po dvejų metų juose jau mokėsi 480 klausytojų, dėstė 48 pedagogai. Lietuvos Vyriausybės nutarimu, 1922 metų vasario 16 d. šių kursų pagrindu buvo įsteigtas Lietuvos universitetas. Naujojo Universiteto statute buvo įrašyta, kad Matematikos ir gamtos fakultete buvo Matematikos, Fizikos, Chemijos, Biologijos, taip pat Agronomijos ir miškininkystės skyriai. Kurti šį skyrių paskatino matematikas, Matematikos ir gamtos fakulteto dekanas prof. Zigmas Žemaitis. Tuometinė Žemės ūkio ministerijos vadovybė manė, kad šios srities specialistus rengti Universitete netikslinga. Vyravo nuomonė, kad Lietuva tam dar nepasirengusi, kad galima apsiriboti kelių dešimčių studentų pasiuntimu į užsienio aukštąsias mokyklas, mokant jiems valstybines stipendijas.Studentus į Agronomijos ir miškininkystės skyrių pradėta priimti 1922 m. vasarą. Agronomams rengti buvo būtina netoli Universiteto turėti mokomąjį ūkį. Tuometinis žemės ūkio ministras M. Krupavičius pasiūlė perduoti Dotnuvos ūkį bei buvusioje Žemės ūkio mokykloje įkurto technikumo bazę. 1922 m. parengus Dotnuvos žemės ūkio technikumo statutą, 1919 m. atkurtoji Žemės ir miškų ūkio mokykla, kuriai vadovavo V. Ruokis, buvo perorganizuota į technikumą. Jame, be Agronomijos ir Miškininkystės skyrių, buvo įkurtas Kultūrtechnikos skyrius. 1924 m. technikume dirbo 20 mokytojų, mokėsi 43 mokiniai (25 Agronomijos, 11 Miškininkystės ir 7 Kultūrtechnikos skyriuje). Iškilus klausimui apie galimą Dotnuvos technikumo perdavimą Universitetui, natūraliai kilo mintis ir dėl galimybės įkurti atskirą žemės ūkio aukštąją mokyklą. Žemės ūkio ministras M. Krupavičius 1924 m. birželio 2 d. sudarė komisiją Žemės ūkio akademijos steigimui pasirengti. Komisijai vadovavo tuometinis technikumo direktorius miškininkas A. Rukuiža, nariais buvo agronomas J. Kriščiūnas ir inžinierius hidrotechnikas (vėliau profesorius) S. Kolupaila. Svarstant Statuto projektą dalyvavo ir Kauno universiteto atstovai. Šis Statuto projektas 1924 m. vasarą buvo perduotas Steigiamajam Seimui, ir jo to meto Nepaprastoje sesijoje 1924 m. liepos 31 d. patvirtintas. Seime priėmus Žemės ūkio akademijos statutą, buvo panaikintas Universiteto Agronomijos ir miškininkystės skyrius. Akademija Dotnuvoje1924 m. spalio 15 d. buvo atidaryta antroji Lietuvoje aukštoji mokykla Žemės ūkio akademija. Iš Lietuvos universiteto Kaune ji gavo subrandintą ir pradėtą įgyvendinti aukštojo žemės ūkio mokslo idėją, iš Dotnuvos žemės ūkio technikumo didelį materialinį turtą. Pirmuoju Akademijos rektoriumi buvo paskirtas prof. Povilas Matulionis, Sankt Peterburgo Imperatoriškojo miškų instituto auklėtinis. Nors Universiteto Agronomijos ir miškininkystės skyrius veikė tik dvejus metus, jis išpopuliarino aukštojo žemės ūkio mokslo idėją, pradėjo rengti specialistus, ieškojo būdų, kaip juos praktiškai mokyti. Žemės ūkio akademijos rektorius prof. J. Tonkūnas rašė: Be Matematikos ir Gamtos fakulteto pastangų aukštoji žemės ūkio mokykla Lietuvoje būtų įsteigta vėliau, tuo netenka abejoti. Taigi Universiteto įtaka aukštojo žemės ūkio mokslo atsiradimui ir plėtotei tarpukario Lietuvoje buvo labai svari, esminė. Universitetas sudarė galimybę pirmųjų dviejų priėmimų klausytojams išeiti dalį mokslo ir iš karto įstoti į Žemės ūkio akademijos aukštesnius kursus.Akademija Kaune1944 -1946 m. Akademija pradėjo naują atsikūrimo etapą. Vietoje sugriautų rūmų Dotnuvoje Lietuvos žemės ūkio akademijai buvo skirti keli dideli pastatai Kaune: buvęs Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pastatas Kęstučio g., kur įsikūrė centriniai rūmai, Pieno centro rūmai Laisvės al., kuriuose įsikūrė inžineriniai fakultetai. Be to, buvo skirti rūmai studentų bendrabučiams, dėstytojų butams ir kt. Šalia Kauno, Noreikiškių apylinkėse, Akademijai buvo skirta žemės mokomajam ūkiui steigti. Akademijos įkurtuvių rūpesčiai teko šeštajam rektoriui docentui Matui Mickiui. Jam rektoriaujant, vyko dideli Akademijos struktūros pertvarkymai: 1946 m. buvo įkurti Žemės ūkio mechanizacijos, Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetai, 1948 m. buvo įkurtas ir 1949 m. kovo mėn. realiai pradėjo veikti Ekonomikos fakultetas, buvo prijungtas Vilniaus universiteto Mikų ūkio fakultetas. 1953-1957 m. rektoriumi dirbo docentas Juozas Tatoris, vėliau, 1957-1962 m., Akademijai vadovavo labai gerai žinomas selekcininkas, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas Jonas Bulavas (1903-1984).
Akademija Kaune per trumpą laiką palyginti gana neblogai įsikūrė ir išsiplėtė; pradėjo rengti žemės ūkio mechanizacijos, hidrotechnikos, žemėtvarkos inžinierius, ekonomistus, miškininkus.
Sparčiai plečiantis, buvo nuspręsta pastatyti naują Akademijos miestelį. Jo vietos parinkimo ir statybos rūpesčiai teko tuometiniams rektoriams Juozui Tatoriui ir Jonui Bulavui (1957-1962). Naujo Akademijos miestelio statyba pagal architekto K. Zykaus projektą pradėta 1957 m. spalio 15 d., o pirmasis etapas praktiškai buvo baigtas 1964 metais. Akademijos rektoriui prof. J. Bulavui teko pagrindiniai Akademijos pirmojo statybos etapo rūpesčiai. Jis taip pat atliko rizikingą, bet labai svarbią akciją jo iniciatyva buvo nutrauktas Akademijos rusinimas. J. Bulavas paskelbė, jog visos disciplinos, išskyrus karinius mokslus, turi būti dėstomos lietuvių kalba. Tačiau sovietinė valdžia prof. J. Bulavą apkaltino nacionalizmu ir už klaidas parenkant personalą atleido iš rektoriaus pareigų. Akademija Noreikiškėse1964 m. spalio 3 d. Akademija buvo perkelta ir šventė savo įsikūrimo keturiasdešimtmetį naujuose rūmuose. Jau rektoriavo (nuo 1962 m.) mokslinis agronomas Zigmas Urbonas. Jam teko ir Akademijos miestelio Noreikiškėse pirmųjų statybų baigimo ir įkurtuvių rūpesčiai.
Persikėlusi į naujus rūmus Akademija toliau plėtėsi. 1962 m. buvo įkurta žemės ūkio elektrifikacijos specialybė. 1966 m. atidarytas Kvalifikacijos kėlimo fakultetas. 1976 m. įkurtas Žemės ūkio elektrifikacijos fakultetas. Nuo 1978 m. pradėta rengti inžinierius, žemės ūkio disciplinų dėstytojus.
Palaipsniui buvo statomi bendrabučiai, gyvenamieji namai, 1971 m. į Akademijos miestelį buvo pradėtos tiekti gamtinės dujos. 1974 m. pradėtos didesnės statybos. Pinigus statybai tęsti, kaip ir priklausė, skyrė buvusi Žemės ūkio ministerija.
1976 m. buvo pradėti statyti tretieji rūmai. Juose įsikūrė Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Ekonomikos fakultetai, kai kurios bendrųjų mokslų katedros (Fizikos, Chemijos, Matematikos, Mašinų mechanikos, Informatikos), bibliotekos filialas su erdvia mokomosios literatūros skaitykla. Tuo laikotarpiu Akademijoje buvo įsteigta 13 naujų katedrų, o savo 50-metį aukštoji mokykla šventė turėdama 40 katedrų, pagausinusi mokslo laipsnius ir vardus turinčių pedagogų būrį.
Studentams mokyti yra 360 ha mokomasis ūkis, kuriame auginamos rinktinės javų sėklos, bulvės, daugiametės žolės, galvijų banda, kiaulių ferma. Mokomajame ūkyje yra pomologinis sodas, dendroparkas ir medelynas.
Devintajame dešimtmetyje buvo pastatytas dviejų korpusų bendrabutis, kuriame apsigyveno darbuotojų ir studentų šeimos. Akademijos gyvenvietėje išaugo keli daugiabučiai gyvenamieji namai (iš viso dabar jų jau yra 20), prekybos centras. Palangoje iš naujo perstatyti poilsio namai. Pradėtas statyti valgyklos pastatas, kuris iki šiol kaip vaiduoklis stovi tarp trečiųjų rūmų ir bendrabučių. Kokia sudėtinga ekonominė padėtis bebūtų, vis tik tokio pastato statybą užbaigti valstybei negali būti per daug didelė našta. Pastato rekonstrukcijos projektas jau padarytas, tikimės, kad jo statyba bus finansuojama ir jame galės įsikurti žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos žemės ūkio akademija parengė 24 994 specialistus. |