Gediminas Zemlickas

Muziejuje yra ir kitų gerų pasikeitimų. Mecenato iš Lenkijos, garsaus dainininko p. Veslavo Ochmano pastangų dėka iš šalia muziejaus esančio buto pavyko iškeldinti buvusio sargo pensininko šeimą. Muziejui atitekusioje patalpoje norima įrengti filomatams, o gal romantizmui skirtą kambarį.

Tai ne pirmas toks dosnus p. V. Ochmano gestas. Priminsime, jog šis didelių kultūrinių aspiracijų mecenatas prieš kelerius metus Lenkijoje surengė akciją, kurios tikslas – pagelbėti Adomo Mickevičiaus memorialiniam muziejui Vilniuje. V. Ochmanas pirmiausia kreipėsi į Lenkijos dailininkus, prašydamas paaukoti bent po vieną savo tapybos paveikslą. Pats p. V. Ochmanas su savo automobiliu išvažinėjo kone visą Lenkiją, lankydamas dailininkus, mėgindamas šia akcija sudominti šios šalies visuomenę. Priminsime, kad p. V. Ochmanas yra puikus operos dainininkas, tad rengiant šią akciją labai padėjo jo organizuoti koncertai. Jų metu buvo parduodami ir šio atlikėjo muzikiniai įrašai. Na, o dailininkų paaukotieji paveikslai buvo parduodami per aukcioną JAV. Taigi į akciją įsitraukė ir anapus Atlanto gyvenantys lenkų bendruomenės nariai. Dalis per aukcioną surinktų lėšų buvo skirta A. Mickevičiaus muziejaus remonto darbams, dabar štai vėl nauja dovana – 60 tūkst. Lt, kurie atiteko iškeldinamai sargo šeimai.

Ambasadorė E. Teichman, kuri visada labai dėmesinga A. Mickevičiaus muziejui, ir šį kartą paprašė pasidalyti, kas naujo muziejaus gyvenime ir kokių sunkumų iškyla. Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė ir šio muziejaus vedėjas Rimantas Šalna pasidžiaugė, kad muziejus lankomas daug gausiau. Iš senų ataskaitų matyti, kad prieš remonto darbus ir naujos ekspozicijos įrengimą muziejų kasmet aplankydavo apie 1 tūkst. lankytojų. Šiemet jau parduota 5 tūkst. bilietų (iki gruodžio mėn. pradžios). Daugiausia lankėsi moksleivių, ateina ir neįgalių vaikų. Didžiulį įspūdį, pvz., muziejus padaro akliesiems, kuriems leidžiama eksponatus, A. Mickevičiaus biustus paliesti.

Pavyko išsirūpinti dar vieno darbuotojo etatą, nes ligi šiol ir remonto darbais užsiėmė, ir ekspozicijas tvarkė, ir ekskursijas vedžiojo pats vienas R. Šalna. Dabar turi pagalbininkę, šiais metais Vilniaus dailės akademiją baigusią Agnę Gintalaitę. Pirmąjį jaunosios menotyrininkės pastangų vaisių matome įspūdingoje muziejaus menėje, kuri įrengta buvusiame rūsyje: virš stalo po rūsio skliautu kabo įrėmintos didžiojo poeto rankraščių kopijos – tarsi pripildančios visą patalpą tebeplazdančios romantizmo dvasios.

R. Šalna neslėpė, kad didžiausias rūpestis – lėšos, kurių teks prasimanyti, nors didelių mecenatavimo tradicijų dar neturime. Todėl R. Šalna pasidžiaugė, kad pagaliau 1 tūkst. Lt muziejaus ūkinėms išlaidoms padovanojo jo buvęs bendraklasis, UAB “Mandėja” generalinis direktorius Stasys Matuzevičius. Muziejui atitekusių patalpų rekonstrukcijos ir remonto darbams prireiks apie 90 tūkst. Lt. Firmos, kurios norėtų dalyvauti konkurse, sutiktų pradėti darbus bet kuriuo metu, tačiau nori garantijų, kad bus atsiskaityta. Remontas užtruktų apie 2 mėnesius, tad pavasariop filomatų, o gal romantizmo, kambaryje jau būtų galima priimti lankytojus. Deja, universiteto iždui tai pernelyg didelės lėšos.

Ambasadorė E. Teichman, gerai žinodama, kokioje nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusios Lietuvos aukštosios mokyklos, paprašė pranešti Vilniaus universiteto Ūkio skyriaus vadovui, kad po savaitės jo apsilankant laukiama Lenkijos ambasadoje. Gal pavyks pasirašyti sutartį, ir remonto darbus bus galima pradėti.

Taigi tikras prieškalėdinis stebuklas – ką čia daugiau bepridursi. “Nė kiek nenustebčiau, jeigu tos remontui pažadėtosios lėšos būtų ir asmeniniai pono J. Teichmano pinigai. Tik jis visiškai nenori, kad apie tai būtų garsinama”, - atsisveikinant šių eilučių autoriui pasakė R. Šalna.

Gal ir negerai darau, kad išduodu paslaptis. Pasiteisinti galėčiau gal nebent tuo, kad šv. Kalėdų išvakarės, taigi stebuklų metas.