Šiais metais baigėsi Lietuvos mokslo tarybos ketvirtosios kadencijos laikas. Tarybos pirmininkas gruodžio 20 d. atsiskaitė Tarybai posėdyje, kuriame dalyvavo ekspertai. Ataskaitos prieduose apžvelgti trečios ir ketvirtos kadencijos siūlymai mokslo ir studijų sistemos organizavimo ir finansavimo klausimais. Pateikiamas sąrašas darbų, kuriuos vertėtų siūlyti atnaujintos penktosios kadencijos Tarybai. Ketvirtosios kadencijos Taryba dirbo nuo rugsėjo mėn., atnaujino “Mokslo ir studijų strategines nuostatas – 2000”, ekspertų komisijos numatė savo veiklos gaires. Apie tai plačiai kalbėta posėdyje, siūlymai įforminti dokumentiškai.

Gruodžio 13-17 d. vyko rinkiminės konferencijos, kuriose buvo renkami septyni naujieji Tarybos nariai. Dalyvaudamas rinkiminėse konferencijose, stebėjau, kokį didelį dėmesį tam skyrė mokslo ir studijų institucijos, kaip aktyviai mokslininkai dalyvavo rinkimuose. Neturint apibendrintų duomenų, galima prognozuoti, kad rinkimai įvyko (balsavo daugiau nei 50 proc. dalyvavusiųjų) ir šįkart atnaujinta Taryba galės pradėti darbą pirmomis 2000 m. savaitėmis. Mokslininkai, gausiai dalyvaudami rinkimuose, parodė savo poziciją dėl Lietuvos mokslo tarybos veiklos, jos darbų, vertino mokslo ir studijų departamento organizuotą rinkimų tvarką. Belieka palinkėti ir laukti, kad atnaujinta Taryba bus labai dėmesinga (reikalui esant, atkakli ir kovinga) sprendžiant mokslo visuomenės (Tarybos rinkėjų) problemas.

Atnaujintai Tarybai norėčiau palinkėti imtis šiam laikotarpiui aktualiausių problemų sprendimo derinant savo darbus su Aukštųjų mokyklų rektorių konferencija, Mokslo ir studijų departamentu. Vertindamas labai sunkią mokslo ir studijų institucijų finansinę situaciją, siūlyčiau labai atsargiai ryžtis struktūrinėms reformoms, tai daryti tik labai tiksliai paskaičiavus ekonominę naudą.

Vis tik norėčiau su viltimis žvelgti į ateinančius metus. Linkiu mokslo ir studijų visuomenei prasmingų Naujųjų metų, darnaus darbo ir protingų sprendimų.