Doc. dr. Algimantas Nakas

Mokslo ir technikos raida dvidešimtajame amžiuje nepaprastai įspūdinga. Laimėjimai tokie dideli, kad tai, kas neseniai buvo laikyta fantastika, dabar yra tikrovė. Visa tai pasiekta kūrybingo žmogaus proto dėka. Deja, šiandienėje visuomenėje tas žmogus dažnai nepastebimas, apeinamas. O iš žymių asmenybių dera pasimokyti. Žvelgdami atgal, kaupiame išmintį, geriau matome ateities gaires, mažiau darome klaidų.

Lietuva ištisus penkiasdešimt metų turėjo labai menkas galimybes supažindinti visuomenę su talentingiausiomis mūsų tautos asmenybėmis, įnešusiomis didelį indėlį į mokslą, meną, techniką ir kt. Vieni jų gyveno ir dirbo Lietuvoje, kiti – užsienio valstybėse. Visiškai buvo nutylima apie tuos žmones, kurie pabrėždavo savo meilę Lietuvai, savajai tautai. O tie, kurie dalyvavo tiesioginėje kovoje už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, buvo skelbiami tarybų valdžios priešais: vieni represuoti, kiti priverstinai emigravo į užsienį. Anot Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus, “sunaikinus tautos istorinę atmintį, pasikėsinama į pačios tautos gyvavimo pamatą. Ne veltui totalitarinės valstybės visų pirma nukreipia savo smurto įrankius prieš šviesiausius ir kūrybiškiausius pavergtos tautos žmones”.

Vilniaus Gedimino technikos universitete iniciatyvą kaupti ir išsaugoti mokslininkų palikimą pirmiausiai parodė prof. E. K. Zavadskas, dar 1989 m. akcentavęs tai, kad reikia skirti daugiau dėmesio ne tik Lietuvos istorijai, bet ir rinkti, sisteminti dokumentinę medžiagą apie savąją mokyklą, kaupti mokslininkų ir inžinierių kūrybinį palikimą, rengti leidinius mokslo istorijos klausimais ir kt. Tačiau rimta mokslo istorikų veikla mūsų mokykloje pradėta jau nepriklausomybės metais.

1992 m. išleista monografija apie įžymų statybos konstruktorių, VISI profesorių Anatolijų Rozenbliumą (1902–1973). Po metų įrengta universiteto istorijos muziejaus ekspozicija, o dar po metų išleistas mokslo istorijos ir edukologijos leidinys “Inžinierių rengimas Lietuvoje”.

1994 m. pradžioje VGTU organizavo pirmą respublikinę mokslo istorikų konferenciją “Statybos aukštojo mokslo raidos Lietuvoje momentai”. Vėliau tokios konferencijos, pavadintos “Technikos mokslų raida Lietuvoje”, vyko 1996, 1998 ir 1999 m. Buvo išleisti visų keturių konferencijų pranešimų rinkiniai. Šiose konferencijose skaitė pranešimus daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų. Jau nuo 1994 m. jose pranešėjai yra ir užsienio lietuviai.

Dar 1993 m. užsimezgė VGTU mokslo istorikų bendradarbiavimas su JAV gyvenančiu lietuvių namotyros mokslo pradininku inž. dr. Jurgiu Gimbutu. Jo dėka labai išsiplėtė ryšiai su JAV ir Kanadoje gyvenančiais lietuviais, daugiausia statybų inžinieriais. Šie ryšiai subrandino gražų ir abipusiškai naudingą bendradarbiavimą. Įvertinant mokslinę ir kitą Jurgio Gimbuto veiklą, jam suteiktas VGTU Garbės daktaro vardas.

Karo verpetų nublokštas į Kanadą Vytauto Didžiojo universiteto absolventas, buvęs VDU Hidrotechnikos katedros vedėjas profesorius adjunktas Juozas Daniliauskas-Danys per ilgametę inžinerinę praktiką pagarsėjo visame pasaulyje kaip įžymus hidrotechnikas, modernių švyturių projektuotojas ir statytojas, ledo jėgų specialistas, lietuvių bendruomenės veikėjas.

J. Danys, kaip ir J. Gimbutas, perdavė mūsų universiteto muziejui sukauptus didelius archyvus apie savo profesinę ir visuomeninę veiklą, daug istorinės vertės lietuviškų leidinių, išleistų pokario metais Vokietijoje, JAV ar Kanadoje. Savosios mokyklos bei gauti iš užsienio istorinę reikšmę turintys dokumentai, kita medžiaga įgalino 1996 m. rudenį Vilniaus Gedimino technikos universitete įkurti dar vieną muziejų – Statybos mokslų.

Statybos mokslų muziejaus pirmoji ekspozicija buvo skirta įžymiajam lietuvių architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui (1893–1993) ir jo darbų konstruktoriams: Pranciškui Markūnui (1873–1964), Anatolijui Rozenbliumui ir Viktorui Ražaičiui (1907–1991). Tuo pat metu pristatyta šio straipsnio autoriaus knyga, skirta šiems keturiems architektūros ir statybų meistrams. Muziejų atidarė įžymiojo architekto sūnus, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Dalyvavęs Pasaulio matematikų kongrese, kuris vyko VGTU 1998 m. rugpjūtį, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apžiūrėjo Statybos mokslų muziejaus ekspoziciją ir įrašė į muziejaus Garbės svečių knygą: “Linkiu sėkmės Statybos mokslų muziejui!”. Tai ypač malonu prisimenant, kad V. Adamkus yra statybos inžinierius.

Šio muziejaus fondai nuolat papildomi naujais dokumentais, žymių žmonių įvairiais daiktais. Statybos mokslų muziejui VDU profesoriaus Jono Kuodžio (1903–1983) žmona Bronė perdavė savo vyro asmeninį archyvą: išleistas knygas, keletą laiškų, fotografijų, daiktų. Bet bene vertingiausia iš jų yra pirmoji lietuvio gelžbetonio mokslo daktaro disertacija. Ją J. Kuodis apgynė Vienoje 1936 m. Dabar muziejuje eksponuojamas šios disertacijos originalas ir J. Kuodžiui išduotas daktaro diplomas. Pernai lapkritį VGTU aplankė ir J. Kuodžio dukra Daiva, dirbanti Vašingtone, Kongreso bibliotekoje. Ji ir jos vyras architektas Arvydas Barzdžiukas pasidžiaugė statybos mokslų muziejaus ekspozicija, dėmesiu J. Kuodžiui, apžiūrėjo universiteto vardines auditorijas ir kt.

Vilniaus Gedimino technikos universitete įžymių mokslininkų ir inžinierių vardais yra pavadinta keletas auditorijų, viena laboratorija.

Aplinkos inžinerijos fakulteto viena srautinių auditorijų pavadinta lietuvių tautinio atgimimo šauklio, žymaus kovotojo dėl lietuvių spaudos laisvės, kelių statybos inžinieriaus Petro Vileišio (1851-1926) vardu. To paties fakulteto Šilumos mainų mokomoji laboratorija dabar vadinama akad. Algirdo Žukausko (1923–1997) vardu. Dar viena šio fakulteto auditorija pavadinta žymaus transporto specialisto prof. Vaclovo Šeštoko (1931–1984) vardu.

Didžiausiai Architektūros fakulteto auditorijai suteiktas Lietuvos kariuomenės savanorio, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio vardas. Pasauliniu mastu palikusio ženklą vadybos moksle Andriaus Vytauto Graičiūno vardu pavadinta Verslo vadybos fakulteto auditorija. Dar vieno pasaulinio garso specialisto, statybos inžinieriaus Vytauto Izbicko vardu pavadinta Statybos fakulteto srautinė auditorija.

Visose minėtose auditorijose ir laboratorijoje kabo dailininko Jurijaus Grigorovičiaus puikiai nutapyti garbiųjų asmenybių portretai. V. Landsbergio-Žemkalnio auditorijoje eksponuojamos jo ir jo mokinių geriausių darbų fotonuotraukos. Vytauto Izbicko auditorijoje įrengta jo darbų, įvairių žymenų ekspozicija. Šiai auditorijai įrengti V. Izbicko šeima suteikė reikšmingą paramą, padovanodama kompiuterinį projektorių, kitos vertingos aparatūros. Šios įrangos vertė per 13 tūkst. dolerių. Apie Vytauto Izbicko labai profesionalią inžinerinę ir taurią visuomeninę veiklą 2000 m. bus išleista knyga.

Remia Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir daugelis kitų užsienio lietuvių. Dr. J. Gimbutas paskyrė vieną tūkstantį dolerių Architektūros fakulteto studentų konkurso “Sodybos projektas” nugalėtojams apdovanoti. Jis ir Jeronimas Dabrila suteikė paramą po 500 dolerių Statybos mokslų muziejaus įrangai įsigyti. Inžinieriai J. Dabrila ir J. Vasys atsiuntė muziejui įdomios medžiagos apie inžinerinę veiklą. Ypač vertingą siuntinį Statybos mokslų muziejui neseniai iš Kanados atsiuntė Juozas Danys. Jame yra beveik visi JAV lietuvių kalba leisto žurnalo “Technikos žodis” numeriai. Be to, atsiųstas ir Vokietijoje pokario metais leistas “Inžinieriaus kelias”. Šie leidiniai labai reikalingi nagrinėjant lietuvių inžinierių veiklą užsienyje. Pažymėtina, kad juose labai daug vertingos istorinės medžiagos apie tarpukario Lietuvos inžinierių veiklą.

J. Daniliauskas-Danys lapkričio 22 d. šventė savo 85-ąjį gimtadienį. Nepaisant solidaus amžiaus, jis atsiuntė pranešimus į visas mūsų rengtas mokslo istorikų konferencijas. Savo ruožtu VGTU Statybos mokslų muziejus surengė J. Danio darbų ekspoziciją. Jo darbų parodas anksčiau surengėme Lietuvos architektūros ir Klaipėdos jūrų muziejuose.

Taigi dr. Jurgio Gimbuto pasėtas grūdas gražiai auga. Ryšiai su užsienio lietuviais labai pagausino Statybos mokslų muziejaus fondus, brandesni tapo mūsų mokslo istorikų tyrinėjimai. Kai iškilo ekonominių sunkumų, mums brangi užsienio lietuvių filantropinė veikla.

Vilniaus Gedimino technikos universitete išplėtotos mokslo istorikų veiklos pagrindinis produktas yra išleistos knygos, parašyti straipsniai, surengtos parodos. Paskelbta daug straipsnių apie istorinės atminties mokslo ir technikos atstovus. Ypač gražiai bendradarbiaujama su žurnalais “Mokslas ir technika”, “Statyba ir architektūra”. Labai malonu, kad mūsų mokslo istorikų darbai spausdinami ir “Lietuvos aide”, “Respublikoje”, “Mokslo Lietuvoje”, “Vorutoje”, “Kauno dienoje”.

Vilniaus Gedimino technikos universitete labai branginama Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė. Siekiame, kad studijuojantis jaunimas ir vėliau ištikimai tarnautų savo tėvynei, savo tautos labui. VGTU Centrinių rūmų vestibiulyje gražiai pagerbtas Elektronikos fakulteto I kurso studento Rolando Jankausko, tragiškai žuvusio prie televizijos bokšto Sausio 13-tąją, atminimas. Pagarbiai prisimenamas ir Lietuvos Seimo narys, daug metų dirbęs mūsų mokykloje prof. Kazimieras Antanavičius. Jiems abiem įrengtos memorialinės lentos. Apie K. Antanavičių baigiama rengti monografija.

VGTU mokslo istorikai ieško ir kitų būdų pagerbti ir įamžinti įžymius mokslininkus ar inžinierius. Mūsų pasiūlymu Dvarčionių naujame kvartale keturios gatvės buvo pavadintos garsių statybos inžinierių vardais: Vasario 16 d. signataro Stepono Kairio (1879–1964), gelžbetonio Lietuvoje patriarcho Pranciškaus Markūno, įžymaus tiltininko Stanislavo Kerbedžio (1810–1899) ir vieno iš Lietuvos Susisiekimo ministerijos kūrėjų prof. Jono Šimoliūno (1878–1965). Vilniuje yra I. Šimulyno gatvė, kad nebūtų painiavos, Jono Šimoliūno gatvės pavadinimo atsisakyta.

Prieš porą savaičių teko būti Kaune, Fredoje. Čia Liūdesio alėjoje yra J. Šimoliūno projektuotas ir statytas nuosavas namas, kuriame jis gyveno iki emigracijos į užsienį. Jokios žymės apie profesorių!

1998 m. Justinas Marcinkevičius pasakė: “kur nėra atminties, ten nėra ir kultūros…”