Dr. Jonas Rubikas
Biochemijos institutas

Dar vienai grupei būtų priskirtini žodžiai, kurie anglų kalba taip pat nereiškia tiesiogiai to, kokia reikšmė jiems priskiriama. Pavyzdžiui, INTRON ir EXON – genų sukirpime reiškia iškerpamas sekas (intronas) ir paliekamas neiškirptas sekas (egzonas). Siūlau jas vadinti IŠKIRPOMIS ir PRASMIAIS (kalbininkas dr. Jonas Klimavičius siūlo egzoną vadinti SĄSIUVA).

Dar galima išskirti “užsispyrimo terminų” grupę (panašiai, kaip “nukleino r”). Ryškiausias šios grupės pavyzdys, tai genetikoje aprašomas chromosomų apsikeitimas fragmentais, PERSIKRYŽIAVIMAS, prieš susidarant lytinėms ląstelėms. Šį vyksmą anglų genetikai taip ir pavadino, tik angliškai CROSSING-OVER. Lietuvių genetikai VU Gamtos fakultete, galbūt ir kiti, užsispyrę šį vyksmą vadina krosingoveriu, nors šiek tiek mokančiam angliškai, bet ne genetikui, šis terminas nieko nesako. Galima rasti gražesnį terminą – dalių mainai ar pan., bet kad būtų suprantamas. “Užsispyrimo terminų” yra ir daugiau – RECESYVUS – UŽGOŽTASIS, DOMINUOJANTIS – VYRAUJANTIS ir daug kitų.

Dar norėčiau paminėti terminus, kurie prašyte prašosi lietuvinami, nors giliai įsišakniję mokslinėje kalboje: PLOIDIŠKUMAS; DI-, TRI- PLOIDAS; HOMEOSTAZĖ; LIGANDAS (chemija); DIFUZIJA; HOMOLOGAS; HIBRIDAS. Juk pirmą kartą išgirdus šis žodis nieko nesako, tik paaiškintas kitais lietuviškais žodžiais jis tampa suprantamas. Tad kodėl nepaieškojus atitikmens? Aišku, tai turėtų daryti biologai, įvairių šakų specialistai. Tik reikia jų geranoriškumo, kūrybiškumo, kalbos svarbos supratimo. Jie žino žodžio reikšmę, žino vyksmą ar reiškinį. Tiesa, kartais “klasikams” sukelia juoką vietoje RECEPTORIAUS pavartotas žodis IMTUVIS, tačiau tokį patį “cha, cha” išgirstume, jei technikams pasakytume ne RADIJO IMTUVAS, bet RADIJO RECEPTORIUS.

Nederėtų laikyti prieštaravimu šalia SUKIRPIMAS, KIRPINYS esančius fermentų pavadinimus RESTRIKTAZĖS, ENDONUKLEAZĖS. Juk esame pripratę prie FERMENTŲ ir ENZIMOLOGIJOS. Lietuvinant terminus turėtų padėti kalbininkai, tik nekaldami žodžiams geležinių rėmų, bet ieškodami gražaus, skambaus, lengvai įsimenamo ir patogiai vartojamo lietuviško atitikmens.

Reikėtų, ypač kalbant, vengti parazitinių žodžių (jaunimo kalboje rusiški keiksmažodžiai, “koroče”): TA PRASME, naujai išdygęs PAKANKAMAI, senasis REIŠKIA, jau minėti FUNKCIONUOTI, EGZISTUOTI, OFISAS, FORUMAS, FIESTA ir, aišku, karalių karalius – PROBLEMA! Net norisi paskelbti visuotinį MORATORIUMĄ žodžiui PROBLEMA.

Pagaliau pasklaidykime tos puikios knygos puslapius. Iš karto tektų pagirti ir padėkoti už ...nusikaltimą vienam iš mįslingų, absurdiškų ir nelogiškų Lietuvių kalbos komisijos nutarimų – užsieniečių pavardes rašyti, kaip rašoma to užsieniečio kalba, tik pridedant lietuviškas galūnes (kartą tai pavadinau karvėmis su arklių uodegomis). Vertėjai ir redaktoriai pasielgė, kaip diktavo jų SVEIKAS protas – rašyti, kaip tariama, tik pirmą kartą minint pavardę skliaustuose rašyti, kaip rašoma to žmogaus kalba (aišku, vėl su daugybe išlygų). Tik nesuprantama, kodėl vokiečių pasaulinio mokslininko, patologijos kūrėjo VIRCHOW pavardė lietuviškai tariama, kaip FIRCHOVAS, nors patys vokiečiai (specialiai teiravausi Vokietijoje) taria VIRCHOW [58 p]. Mėgaujamasi KONCEPCIJŲ sąsaja – ar ne geriau būtų SĄVOKŲ sąsaja? (Dabar žodis “koncepcija” tapo “politizuota”). Nepaaiškintas žodis KLADISTIKA [Pratarmė, VIII p.], (to žodžio nėra nei Lietuviškoje enciklopedijoje, nei Tarptautinių žodžių žodyne). Vartojami žodžiai: INHIBICIJA [106 p.], KONJUGUOTOS reakcijos [101 p.], HOMOLOGAS [163 p.], DOMINUOJANTIS, RECESYVUS [177 p.], KODOMINAVIMAS [188 p.], GAMETOS [194 p.], KOMPLEMENTARUS [227 p.], REPLIKACIJA [228 p.], KOREGAVIMAS [231 p.], EKSPRESIJA, TRANSKRIPCIJA [238 p.], TERMINALINIS [239 p.], REPRESAVIMAS, INDUKCIJA [252 p.], IDENTIFIKACIJA [272 p.], KARTOGRAFAVIMAS [279 p.], ADAPTACIJA [295 p.], IMBRYDINGAS [308 p.].

Rašoma “ŽMOGAUS POPULIACIJA” [9 p.], o kitoje vietoje “VOVERIŲ ... ĄŽUOLŲ POPULIACIJA”. Ar teisinga sakyti “BRANDUOLIUI DALIJANTIS PUSIAU...” [149 p.], kada ir kaip tai vyksta? Neaiškus EPISTAZĖS paaiškinimas [189 p.], jei tas žodis būtų lietuviškas, gal nereikėtų aiškinimų. Informacinė RNR trumpinama “i RNR”, nors trumpinant galėtų pasilikti mRNR (nuo angliško žodžio “messenger”), juo labiau, kad šalia yra nelietuvintas žodis “transkripcija” ir trumpinys ATP (adenozino trifosfatas), kur P reiškia fosforą. Neaiškus vertinys DIFERENCIJUOTAS iRNR BRENDIMAS, o reikėtų rašyti PASIRINKTINIS mRNR SUKIRPIMAS.

Reikėtų tiksliau, atsižvelgiant į vyksmą, versti PCR (polymerase chain reaction). Vertimą apsunkina tai, kad ir angliškasis pavadinimas yra netikslus. Tai, kas vyksta, tiksliau būtų versti kaip POLIMERAZINĖ GRANDINĖS SINTEZĖ – PGS, nes polimerazė sintetina vieną DNR grandinę.

Reikėtų rasti ląstelės dalijimosi stadijų pavadinimų lietuviškus atitikmenis ir pagaliau daugelio genetinių terminų, vartojamų ne tik genetikos specialistų, bet ir agronomų, gydytojų, studentų ir mokinių. Ką daryti su žodžiais CIKLAS, ZONDAS ir ALELIS (ALELĖ), taip reikėtų juos pakeisti lietuviškais! CIKLĄ galima pakeisti RATU – LĄSTELĖS gyvenimo RATAS, APYKAITOS RATAS, tereikia priprasti, nes žodžio prasmė yra ta pati.

Būtų labai pageidautina, jei į terminų kūrimo darbą įsijungtų mokytojai – jie pirmieji ir dažniausiai susiduria su neaiškiais terminais, kuriuos reikia aiškinti mokiniams JIEMS SUPRANTAMA KALBA.

Kai kur reikėtų ginčytis su autore, specialūs redaktoriai tai daro nedrąsiai ir labai smulkiu šriftu, o tos pastabos yra tikrai svarbios, kai kur - su vertėjais ar redaktoriais. Reikėtų pagirti vertėjus už gražią kalbą, daug kur vartojamus lietuviškus terminus. Iš esmės “BIOLOGIJA” yra gera, įdomi, naudinga, teikianti daug žinių knyga. Tikėkimės, kad kartu su “BIOLOGIJOS” antrąja knyga pasirodys ir šios knygos netikslumų ir klaidų atitaisymas.

Viena mintis neduoda ramybės – KODĖL ? Kodėl knygoje mokykloms tiek daug anglizmų ir kitų nelietuviškų terminų? Gal teisinamasi tuo, kad nėra terminų žodyno? Bet juk kas jį turėtų parašyti, kas turėtų sukurti terminus, jei ne aukštos kvalifikacijos specialistai, o juk tokie buvo vertėjai ir spec. redaktoriai? Ši knyga, tai puiki, deja, neišnaudota proga. Galima pagalvoti ir apie lengvabūdišką, neatsakingą arba tiesiog kosmopolitišką (dabar taip madingą nuo pat viršūnės iki apačios!) vertėjų, redaktorių ir leidyklos pažiūrą į lietuvių kalbos turtinimą ir moksleivių kalbos ugdymą. O gal net priešiškas noras, kad mokiniai nuo pirmųjų dienų girdėtų ir vartotų nelietuviškus terminus? Tikėkimės, kad 2-oji “BIOLOGIJOS” knyga nesukels tokių abejonių.

Nepraleiskime progos į mokinių kalbą įtraukti gražių, skambių, teisingų lietuviškų terminų! Ugdykime iš jaunų dienų meilę Tėvynei ir Kalbai!