Dr. Vidmantė Lujanienė

Praėjusiais metais vykusi antroji jaunųjų mokslininkų konferencija organizuota jau įvertinus patirtį. Organizacinis komitetas drauge su fakultetų atstovais pakeitė konferencijos posėdžių tvarką ir laiką. Ankstyvą pavasarį prasidėjęs jaunųjų forumas darbą baigė tik spalio mėnesį.

Antrosios jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” plenarinis posėdis vyko spalio 12 d. V. Izbicko auditorijoje, į kurią gausiai rinkosi rimtai ir šventiškai nusiteikę bakalaurai, magistrantai, doktorantai ir vyresnės kartos mokslo atstovai. Į posėdį atvyko daug garbių įvairių mokslo sričių atstovų – aukščiausių savo mokslo srities specialistų – LMA akademikų.

Sveikinimo žodį jauniesiems mokslininkams ir visiems susirinkusiems tarė Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis. Jis pastebėjo, kad turime didelį mokslinį potencialą, bet jis nepakankamai panaudojamas, nes su varganu finansavimu pats mokslas tampa be ateities.

Ministras kalbėjo ir apie kai kurias tarptautines programas, apie galimą mūsų indėlį realizuojant tokius projektus. Išreiškė viltį, kad ateityje gal atsiras tokių gamintojų, kurie norės bendradarbiauti su mokslininkais. Baigdamas sveikinimo žodį, ministras pasakė: “Mokslas yra kūryba, o kūryba skiria žmogų nuo žemesnių būtybių”.

Konferencijos mokslo komiteto pirmininkas, VGTU rektorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Europos menų, mokslų ir profesijų akademijos garbės narys prof. habil. dr. E. K. Zavadskas pasveikino susirinkusiuosius, trumpai apžvelgė aukštojo mokslo būklę Lietuvoje, jo uždavinius ir problemas. Jis, pateikdamas gausios medžiagos, lygindamas Lietuvos ir išsivysčiusių pasaulio valstybių įvairių sričių duomenis, bandė įrodyti, kad Lietuva be mokslo tikrai bus be savo ateities. Rektorius, dar studijų metais aktyviai įsitraukęs į mokslinę veiklą, vėliau sėkmingai vadovavęs jaunųjų mokslininkų darbams, ragino jaunimą pasirinkti mokslininko kelią, nepaisant to, kad finansinės galimybės komercinėje ar kitoje veikloje yra ir geresnės.

Plenarinio posėdžio pranešimai buvo naudingi tiek jauniesiems, tiek vyresnės kartos mokslo darbuotojams, dėstytojams. Štai Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas doc. dr. V. A. Gapšys kalbėjo apie pramonės plėtojimo problemas. Įdomias žinias apie informacinę visuomenę, jos reikšmę, problemas ir uždavinius išsakė Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Matematikos ir informatikos instituto profesorius habil. dr. L. A. Telksnys. Lietuvos mokslų akademijos akademiko, Kauno technologijos universiteto prof. habil. dr. R. Bansevičiaus pranešimo tema “Tarpšakiniai tyrimai: esama padėtis ir problemos”. Aiškindamas tarpšakinių tyrimų reikšmę, jis kvietė ir mūsų universiteto jaunuosius mokslininkus prisidėti prie Kauno technologijos universiteto vykdomų mokslinių tyrimų.

Susirinkusieji susidomėję išklausė LMA akademiko, Vilniaus universiteto profesoriaus P. Piskarsko pranešimą “Lazeriai: nuo fundamentinių tyrimų iki aukštų technologijų pramonės”. Originalių minčių ir idėjų išsakė BIOFA direktorius prof. habil. dr. V. A. Bumelis pranešime “Biofarmacija Lietuvoje”.

LMA narys ekspertas, VGTU prof. habil. dr. A. J. Staškevičius kalbėjo apie inovacinius procesus ir technologijų kaitą. Originaliai ir šiuolaikiškais metodais, pasinaudodamas kompiuterine technika, savo pranešimą “Inžinerinių objektų modeliavimas baigtinių elementų metodu” iliustravo VGTU mokslo prorektorius prof. habil. dr. R. Kačianauskas. Matematikos ir informatikos prof. habil. dr. R. Čiegis skaitė pranešimą “Lygiagretieji algoritmai ir matematinis modeliavimas”.

Dr. V. Lujanienė ir prof. habil. dr. A. V. Valiulis bendrame pranešime aptarė kūrybos ir mokslinės veiklos įtaką ugdant asmenybę. Pranešėjai pažymėjo, kad jaunųjų mokslininkų konferencijos vienas iš tikslų – supažindinti klausytojus su darbų rezultatais. Šis siekis turi gilias tradicijas, nes panašaus pobūdžio konferencijos organizuojamos dar nuo Vilniaus inžinerinio instituto laikų. Studijų reforma pakeitė mokymo programas, o kartu sudarė ir sąlygas, aplinkybes dėstytojams ir studentams aktyviau dalyvauti moksliniuose tyrimuose. Anksčiau, kai Vilniaus inžineriniame statybos institute buvo vienpakopės studijos, kalbėti panašaus pobūdžio konferencijose studentai galėjo jau pirmame kurse, nes buvo supažindinami su mokslinio darbo elementais, o vyresniems buvo skaitomas “Mokslinio darbo pagrindų kursas”. Dabar, pradėjus trijų pakopų studijas, su mokslinio darbo pagrindais supažindinami tik magistrantai, kurie turi atlikti mokslinį baigiamąjį darbą. Bakalaurams toks kursas neskaitomas. Jie mokslinius tyrimus atlieka tik pavienių dėstytojų, kurie pastebi kūrybingus jaunus žmones ir plėtoja jų įgūdžius, paskatina juos moksliniam darbui, iniciatyva. Daugiausiai mokslo gelmes tiria doktorantai, kurie yra atsidėję moksliniam darbui. Jiems mokslinių tyrimų svarūs rezultatai yra “pagrindinė duona”.

Plenariniame posėdyje dalyvavo 47 doktorantai, 20 magistrantų, 30 bakalaurų. Aktyviausias buvo Transporto inžinerijos, Fundamentinių mokslų, Aplinkos inžinerijos fakultetų jaunimas. Jokio dėmesio posėdžiui neparodė Architektūros fakulteto dėstytojai ir studentai. Nesuprantama, kodėl įdomiais pranešimais nesusidomėjo gausiausio mūsų Statybos fakulteto atstovai.

Atskiruose fakultetuose vyko teminių konferencijų posėdžiai. II Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos “Lietuva be mokslo – Lietuva be ateities” pirmąjį posėdį “Aplinkos apsaugos inžinerija” (pirmininkas prof. P. Baltrėnas) organizavo VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas. 70 pranešimų perskaityta “Aplinkos apsaugos technologijų ir kraštovaizdžio”, “Biologinės įvairovės” sekcijose. Konferencijoje pranešimą apie vandenviečių apsaugos principus ir jų taikymą Lietuvoje skaitė svečias iš JAV Vašingtono universiteto Randolph B. Flay, dirbantis mokslinį darbą kartu su Aplinkos apsaugos katedros mokslininkais. Pranešėjai nagrinėjo šios dienos Lietuvai aktualias aplinkosaugos problemas.

Elektronikos fakultetas organizavo “Elektronikos ir elektrotechnikos” 2 posėdžius. “Automatikos” sekcijoje (pirmininkas prof. A. Poška, sekretorius magr. Z. Savickienė) perskaityta 13 pranešimų. “Radioelektronikos” sekcijoje (pirmininkas prof. S. Štaras) perskaityta 15 pranešimų. 19 pranešimų perskaitė VGTU atstovai: 7 doktorantai, 11 magistrantų, 1 bakalauras. Pastarojo pranešimas įvertintas pažymiu už mokslo tiriamąjį darbą.

Nebe pirmus metus didelį aktyvumą rodo jaunieji mokslininkai – transportininkai. Dviejose sekcijose (“Transporto vadyba” ir “Ekonomikos problemos”) perskaityti 42 pranešimai, kurie parodė, jog VGTU auklėtiniai gilinasi į aktualias mūsų krašto transporto sistemų, infrastruktūros bei transporto terminalų įrangos plėtojimo problemas.

Nebe pirmi metai VGTU Fizikos katedros dėstytojai ir jaunieji mokslininkai glaudžiai bendradarbiauja su Puslaidininkių fizikos, Teorinės fizikos ir astronomijos institutų ir Vilniaus universiteto fizikais. Tai dar kartą patvirtino ir jaunųjų fizikos mokslininkų konferencija.

Matematikų konferencijoje perskaityti 8 pranešimai. Doktoranto Giedriaus Vilučio pranešime “Paklaidų korekcijos taikymai makroekonominių rodiklių elgsenos modeliuose” išsakyti pasiūlymai jau taikomi makroekonominiams rodikliams prognozuoti. Kitos VGTU doktorantės Vitalijos Klokovos (vadovas prof. L. Saulis) pranešime “Vartotojų kainų indekso analizė ir prognozė” pateikti tyrimų rezultatai, naudojami jos darbovietėje prognozuojant naujus ekonominius rodiklius. Svarus doktorantės Dovilės Deltuvienės teorinis darbas “Atsitiktinių dydžių sumavimo su svoriais skirstinio funkcijos asimptotinis skleidinys didžiųjų nuokrypų laipsninėse (Liniko) zonose” (vadovas prof. L. Saulis).

Konferencijoje “Mechanika ir medžiagų inžinerija” (pirmininkas prof. habil. dr. M. Mariūnas) 2 sekcijų posėdžiuose perskaitya 17 doktorantų pranešimų. Pranešimų temos: tribologinių sistemų tyrimai; spausdinimo įrenginių dinaminiai tyrimai; mechaninių sistemų tyrimai baigtinių elementų metodu; integruotos gamybos problemos; biomechaniniai tyrimai; medžiagų apdorojimas naujomis technologijomis, aukštatemperatūrių plienų kokybės kontrolė; kompiuterinio matematinio aprūpinimo panaudojimas medžiagų inžinerijoje.

Konferencijoje “Chemija ir biochemija” įdomūs buvo VGTU magistranto A. Šapokos (baltymų paieška kompiuteriu), magistrantės D. Urbonaitės (restrikcijos fermentų producentų paieška), magistrantės L. Pudinskaitės (vėžinio antigeno struktūrinių ir biologinių savybių tyrimas) pranešimai bioinžinerine tema. Devyni pranešimai skirti statybinių medžiagų chemijos klausimams. Pažymėtini VGTU doktorančių L. Valaitytės ir A. Juknevičiūtės darbas “Rišamųjų medžiagų susidarymas iš gipso ir kaolino”, su išradimu susijęs doktoranto H. Kulinič pranešimas “Šilumos bei garso izoliacinės medžiagos su organiniu užpildu”.

Informatikų konferencijoje (pirmininkas prof. habil. dr. P. Adomėnas) perskaityti 4 pranešimai. Doktorantai L. Karaliūnas ir I. Navickienė savo pranešime nagrinėjo agentinių technologijų panaudojimo galimybes informacinėse sistemose. Doktorantai R. Griškevičius ir A. Sriupša pristatė unikalių objektų judėjimo registravimo informacinę sistemą. Magistrantas A. Suslavičius pranešime nagrinėjo elektroninės komercijos problemas, kurios aktualios bankininkystėje. Doktorantė G. Šilko nagrinėjo globaliųjų operacijų lygiagrečiuosius realizavimo algoritmus, pateikė išsamią lyginamąją analizę. Tradiciniame jau septintajame Lietuvos skaičiuojamosios mechanikos asociacijos seminare (pirmininkas prof. habil. dr. R. Belevičius) savo teorinius samprotavimus pateikė 7 doktorantai.

Jaunųjų mokslininkų konferencijos, tikiuosi, ir ateityje informuos visuomenę apie tai, kokiose mokslo srityse, pagal kokias kryptis, šakas jaunieji mokslininkai intensyviai dirba, tuo pačiu prisidės prie informatyvios ir inovatyvios visuomenės, turinčios, kalbant UNESCO terminais, modernios visuomenės pagrindinius bruožus, kūrimo.