Pernai rudenį paminėjome trisdešimtmetį, kai Lietuvos sostinėje Vilniuje buvo įkurta savarankiška aukštoji technikos mokykla – Vilniaus inžinerinis statybos institutas. Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, sudarė palankias sąlygas vykti pažangioms reformoms ir aukštojo mokslo srityje. VISI kartu su Kauno politechnikos institutu pirmieji Lietuvoje atliko mokslo ir studijų reformą ir perėjo prie trijų pakopų universitetinių studijų sistemos. Jau 1990 m. spalio 31 d. šioms aukštosioms mokykloms Lietuvos Aukščiausios Tarybos Prezidiumo sprendimu suteiktas universitetų statusas. Vėliau patvirtinti statutai, įteisinantys universitetų autonomiją. 1996 m. LR Seimas universitetui suteikė LDK Gedimino vardą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas tapo atvira pasauliui aukštoji technikos mokykla, išleidusi jau daug bakalaurų ir magistrų laidų, parengė nemažai kvalifikuotų specialistų, reikalingų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Tačiau ir toliau mūsų universiteto misija ir pagrindiniai tikslai – puoselėti techniškųjų universitetų, veikiančių Europos valstybių sostinėse, tradicijas, kaupti, sisteminti, apibendrinti ir perteikti studijuojantiems patirtį, įgytą dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais statant pilis, rūmus, realizuojant konkrečius projektus, Vilniaus universiteto mokslininkų, dirbusių tiksliųjų ir technikos mokslų srityse, vėliau įgytą patirtį, nepamiršti Kauno universiteto, vėliau KPI mokslo laimėjimų, įvertinti pasaulio ir Europos mokslo ir technikos pasiekimus ir jų pagrindu toliau plėtoti mokslą.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas – tautinė aukštoji mokykla, ištikima savo valstybės kalbai, kultūrai. Tačiau universitetas akumuliuoja kitų pasaulio valstybių ir tautų patirtį ir siekia pritaikyti teigiamą patyrimą plėtojant Lietuvos kultūrą, mokslą, ūkį bei ekonomiką.

Universitetas – tai skirtingų įsitikinimų, tikėjimų bei žymių asmenų akademinė bendrija, kuri laikosi ir nacionalumo, ir internacionalumo principų bei vertina šių principų svarbą. Universitetas atviras ir užsienio piliečiams. Todėl jis tampa ir tarptautine institucija.

Universitetas yra Pasaulio universitetų asociacijos narys, Europos universitetų Rektorių konferencijos narys, Baltijos šalių universitetų asociacijos, UNESCO, Europos inžinierių rengimu besirūpinančių organizacijų bei daugelio tarptautinių mokslo organizacijų narys. Todėl universitetas prisiima ne tik šių organizacijų teises, bet ir pareigas bei atsakomybę už nuolatinį ryšį su Europos ir pasaulio techniškųjų universitetų centrais, puoselėti profesorių ir studentų mainus, išlaikyti aukštą universiteto mokslinį ir didaktinį lygį.

Kartu stengiamės kaupti, kurti ir perduoti žinias Lietuvai ir pasauliui, rengti specialistus, galinčius dirbti svarbiausiose veiklos sferose, tenkinančius visuomenės poreikius.

Universitetas siekia sudaryti savo profesoriams bei dėstytojams palankias darbo sąlygas, kad jie galėtų laisvai bendradarbiauti su partneriais užsienio valstybėse, studentams garantuoti fundamentinį universitetinį išsilavinimą, leidžiantį dirbti ir tobulintis Lietuvoje bei kitose valstybėse.

Rinkos ekonomikos ir tarptautinės integracijos sąlygomis, esant sudėtingai socialinei, politinei, ekologinei ir ekonominei situacijai, aukštųjų mokyklų absolventai turi išsiugdyti naujų savybių. Tai sistemingumas, sugebėjimas dirbti dinamiškoje verslo aplinkoje, palaikyti intensyvius kontaktus su klientais ir tiekėjais.

Jaunieji architektai, inžinieriai, vadybininkai turi greitai prisitaikyti prie įvairių darbo sąlygų, sugebėti dirbti kolektyve, įvairiose kultūrinėse sistemose. Žodžiu, privalo būti tvirtos asmenybės, individualybės, kurių dalykinė kompetencija derėtų su stipriu atsakomybės jausmu už savo darbą, priimtus sprendimus.

Vilniaus Gedimino technikos universitete dėstomi dalykai siejami su gyvenimo keliamais reikalavimais ir iš anksto nuteikia būsimą absolventą mokytis visą gyvenimą darbovietėse ir grįžus į universiteto Nepertraukiamojo mokymo centrą. Universitete tobulinami studentų savarankiško mokymosi ir dėstymo metodai, didinama bazinių studijų įvairovė, vis daugiau studentų siunčiama mokytis į užsienį, sudaromos sąlygos įmonių, įstaigų personalui kelti kvalifikaciją.

Siekiant patenkinti įmonių poreikius besikuriančios rinkos sąlygomis, VGTU buvo įkurti Aplinkos inžinerijos, Fundamentinių mokslų, Transporto inžinerijos, Verslo vadybos fakultetai, A. Gustaičio aviacijos institutas, Nepertraukiamojo mokymo bei Tarptautinių studijų centrai. Atlikta studijų programų pertvarka Architektūros, Statybos, Mechanikos, Elektronikos fakultetuose. Jau prieš daugelį metų pereita prie kelių pakopų studijų, kurias baigusieji įgyja bakalauro, technikos mokslų magistro, mokslų daktaro laipsnius.

1999 m. VGTU buvo 41 pagrindinių, 33 specializuotų profesinių, 35 magistrantūros studijų programos. Universitetas greitai reaguoja į Lietuvos ūkio interesus, įvertina jo restruktūrizavimo, laisvosios rinkos, kultūros ir socialinės infrastruktūros plėtotės poreikius. Pradėti rengti tų sričių specialistai, kurių mūsų šaliai labiausiai reikia, įvertinant politinių, socialinių ir kultūros realijų kaitą Lietuvai siekiant tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.

Vadovaujantis šia samprata, organizuojamas universiteto valdymas, kuris optimizuojamas siekiant minimalių sąnaudų ir didžiausio efekto.

Mokslinių tyrimų planavimo ir valdymo politiką, studijų programas būtina derinti ne tik su Lietuvos poreikiais, bet ir su tarptautiniais standartais. Universitetas plečia tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir studijų srityje. Jame kasmet turėtų daugiau dirbti užsienio profesūros ir vis daugiau studijuoti užsienio jaunimo, siekiančio visų lygių akademinių laipsnių. Ir tai, kad kasmet universitetas tampa populiaresnis tarp užsienio studentų, stiprėja tarptautinis bendradarbiavimas, pripažįstami mūsų išduodami diplomai, patvirtina, jog mūsų universiteto veikla ir tarptautinis lygis vis labiau vertinami.

Dirbame vadovaudamiesi pagrindine samprata – daryti tai, kas reikalinga valstybei, studijų programas ir visą studijų procesą pertvarkyti taip, kad neišsiskirtume iš Europos universitetų, kad būtume maksimaliai naudingi mūsų valstybės sostinei Vilniui, Vilniaus apskričiai ir kitiems šalies regionams.

Mūsų veikla svarbi visam Baltijos regionui. Todėl aktyviai dalyvaujame bendruose Baltijos šalių tyrimų, studijų projektuose, kurių tikslas – mažiausiomis intelektualiomis ir finansinėmis sąnaudomis stiprinti Baltijos šalių, Rytų ir Vakarų partnerių bendradarbiavimą.

Universitete rengiami įvairaus profilio humanitarinių, socialinių, tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų specialistai, visose šiose srityse dirbamas mokslinis darbas. Šiuo metu universitetas jau pradėjo vadinamąjį distancinį ir tęstinį suaugusiųjų lavinimą, šiam tikslui panaudodamas naujausius komunikacijos, informacijos gavimo būdus bei tinklus.