Dr. Libertas Klimka

Antanas Macijauskas gimė 1874 m. kovo 30 d. (18 d.) Pabiržės valsčiaus Pasvaliečių kaime. 1898 m. baigė Petrapilio technologijos institutą, įgijo mechanikos ir statybos inžinieriaus kvalifikacijas. Dirbo Maskvos – Petrapilio geležinkelio ruože, P. Vileišio dirbtuvių vedėju Vilniuje, nuo 1902 m. – Rygos geležinkelių valsdyboje.

1900-aisiais inžinierius parengė ir išleido pirmąjį Lietuvos žemėlapį su lietuviškais užrašais, pavadinęs jį “Žemėlapiu lietuviškai latviško krašto”. Jo platinimas cenzorių buvo uždraustas. A. Macijauskas iškėlė bylą spaudos valdybai ir sugebėjo ją laimėti, įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra neteisėtas. Tuo visam pasauliui buvo priminta, kad tebevyksta brutalus lietuvių tautos dvasinis genocidas. Vėliau A. Macijauskas bendradarbiavo lietuviškosios periodikos pirmagimiuose – “Varpe”, “Ūkininke”, “Vilniaus žiniose”, parašė pirmąsias gamtamokslines knygeles apie geologiją, astronomiją, namudinius verslus. Rygoje įsteigė lietuvišką knygyną ir laikraštį “Rygos garsas”, buvo vienas iš muzikos ir dainos draugijos “Kanklės” kūrėjų. Dalyvavo 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo darbe ir Lietuvių mokslo draugijos veikloje. Rašė eilėraščius vaikams ir dramas; viena jų – “Užburtas kunigaikštis” – buvo labai pamėgta saviveiklininkų. Ypač reikšmingi jo parengti vadovėliai: rusų kalbos, vokiečių – lietuvių pašnekesiai, lietuvių kalbos gramatika lenkiškai. 1920 m. jis išleido “Techniko žodynėlį”, pateikdamas pramoninių bei statybinių įrenginių lietuviškus terminus.

Pirmaisiais nepriklausomybės metais A. Macijauskas ėjo labai svarbias Geležinkelių valdybos direktoriaus ir Lietuvos atkūrimo komisaro pareigas. Jis netgi vedė pirmąjį traukinį iš Kaišiadorių į Radviliškį; tai buvo 1919 m. liepos 6-ąją. Vėliau pasitraukė iš valdžios, statė Petrašiūnų elektrinę, Kauno marijonų vienuolyną. Taigi šis žmogus darydavo tai, kas Lietuvai tuo metu būdavo reikalingiausia. Jo talentas, visapusiški interesai puikiausiai atitiko šią nuostatą. Sovietmečiu nei jo gabumai, nei patirtis negalėjo būti pritaikyti ir duoti kūrybinių vaisių, - jis liko eilinis Panevėžio miesto vykdomojo komiteto valdininkėlis.

Antano Macijausko tėviškėje, Pasvaliečių kaime, tebeauga jo sodinti aštuoni ąžuolai. Tik jie ir mena vietą, iš kur kilo tiek daug Lietuvos labui nuveikusi asmenybė. A. Macijausko darbus galima sąlyginai sudėlioti taip pat pagal aštuonias kryptis. Apie jas ir buvo kalbama Biržuose “Sėlos” muziejaus, “Saulės” gimnazijos ir Vilniaus pedagoginio universiteto bei Mokslininkų rūmų surengtoje konferencijoje.