Europos Sąjungos argumentai
Lietuvos mokslininkų
sąjungos pirmininkas
Mokslo finansavimo klausimai šiandien kaip niekada aktualūs Lietuvoje. Daugeliui mokslo institutų finansavimas 2000 metais sumažėjo maždaug 25%. Pagal mokslui skiriamų valstybės lėšų proporcijas Europoje esame vieni iš paskutiniųjų. Tokia padėtis susidarė dėl ilgus metus besitęsiančių valstybės finansų valdymo problemų, dėl nenusistovėjusios atlyginimų politikos ir dėl tam tikro pačių mokslininkų pasyvumo sprendžiant šiuos klausimus. Tai klausimai, kurie susikaupė ne per vienerius metus, jie brendo nuo pat mūsų savarankiško gyvenimo pradžios. Dėl to būtų neteisinga kaltinti kokią nors konkrečią vyriausybę ar politinę partiją. Tai problema, apie kurią turime galvoti ir ieškoti sprendimų visi ir nuolatos.
Aktyvesnės diskusijos ir problemos analizavimas jau tęsiasi keletą mėnesių. Bene daugiausiai šioje srityje yra nuveikęs habil. dr. Bronislovas Kaulakys, atlikęs įvairių valstybių mokslo finansavimo lyginamąją analizę. Savo garsiais pareiškimais ir akcijomis reiškiasi daugelis mokslo organizavimo institucijų. Artėjančiame LMS suvažiavime taip pat daug kalbėsime šia tema tai gyvybiškai svarbu ir neatidėliotina.
Pastaruoju metu teko dalyvauti įvairiuose UNESCO forumuose ir diskusijose, kur buvo sprendžiami patys bendriausi mokslo finansavimo ir organizavimo klausimai. Pasaulio mokslo konferencijos nutarimai bus įgyvendinami daugelyje valstybių, suteikiant naują pagreitį mokslo plėtrai ir jo vaidmeniui visuomenėje. Todėl remiantis argumentuotais siūlymais ir patikrinta informacija norisi tęsti diskusiją. Kaip svarus papildomas informacijos šaltinis, gali pasitarnauti ir neseniai Europos Sąjungos Komisijos patvirtintas mokslo reikalų komisaro Philipe Busquin pranešimas Žvelgiant į Europos mokslinių tyrinėjimų sritį.
Čia naudojama palyginamoji analizė ir gausi statistinė informacija padeda vertinti, kokią įtaką mokslo vaidmuo daro visuomenės, valstybių ir kultūrų raidai. Tuo labiau, kad pastarųjų metų duomenys rodo ganėtinai liūdną senojo kontinento padėtį ir artimiausios plėtros perspektyvą, jei nebus daromi esminiai mokslo politikos pakeitimai. Tuo gali įsitikinti kiekvienas pasižvalgęs po tinklalapį http://europa.eu.int/comm/research/area.html.
Europos mokslo padėties įvertinimas mums yra labai aktualus dar ir dėl to, kad aiškiau suvoktume, kokioje keblioje padėtyje žinojimu grindžiamos globalios pasaulio ekonomikos akivaizdoje yra atsidūrusi Lietuvos visuomenės raida.
Vidutinis Europos Sąjungos indėlis į mokslinius tyrimus (skirtingose valstybėse jis labai skiriasi) tesudaro 1,8% BNP bendro nacionalinio produkto, palyginus su 2,8% JAV ir 2,9% Japonijoje. Blogiausia, kad aiškiai matoma šio skirtumo didėjimo tendencija.
Jei lygintume moksliniais tyrimais užimtų darbuotojų skaičių, tai gautume 2,5 mokslo darbuotojo vienam tūkstančiui dirbančių Europos pramonėje, palyginti su 6,7 vienam tūkstančiui JAV ir 6 Japonijoje. Europiečių doktorantų skaičius Amerikoje yra du kartus didesnis nei amerikiečių doktorantų Europoje. Be to, pusė europiečių doktorantų pasilieka dirbti Amerikoje ilgesniam arba visam laikui. Reikia pripažinti, kad ir esant tokioms nepalankioms finansavimo proporcijoms Europoje kuriama apie trečdalis pasaulio mokslo žinių. Ypatingai akivaizdūs medicinos ir chemijos mokslų pasiekimai. Svarūs aeronautikos ir telekomunikacijų technologijų pasiekimai. Šį potencialą bus siekiama išsaugoti, plačiai panaudoti ir toliau plėtoti.
Štai tokios priežastys verčia Europos Sąjungą labai rimtai susimąstyti apie mokslo padėtį ir jo plėtros politiką. Tą politiką įgyvendinant atsivertų naujos galimybės ir Lietuvos mokslui. Trumpai perteiksime mums labiau svarbius Europos mokslo politikos bruožus.
Daugiau investuoti į žinias
ES komisarai įsitikinę, kad tiesioginės ir netiesioginės investicijos į žinias padeda didinti užimtumą. Antai biotechnologijos pasiekimais pagrįstų produktų gamyba, kuri šiuo metu Europoje sudaro apie 60 mlrd. EUR per metus, per artimiausius penkerius metus turėtų būti 250 mlrd. EUR. Palygindami galime pateikti pavyzdį, kaip Amerikoje didžioji dalis iš 2 mln. kiekvienais metais sukuriamų naujų darbo vietų tenka aukštų technologijų sektoriui, kuris plėtojamas smulkių ir vidutinių įmonių pagrindu.Europoje daugiausiai darbo vietų kuriama ir išsaugojama daug tyrimų reikalaujančioje aeronautikos, farmacijos ir biologijos pramonėje. Tai sritys, kur nedarbo problemos yra mažiausiai pastebimos. Per pastaruosius kelerius metus Europos Taryba ne kartą pabrėžė, kokia svarbi mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra tolygiai skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Europos parlamentas savo ruožtu ne kartą pabrėžė būtinybę didinti investicijas į mokslą ir naujas technologijas.
Valstybių parama mokslui
Moksliniai tyrimai vaidina labai svarbų vaidmenį įgyvendinant valstybinę politiką. Pavyzdžiui, JAV ir Japonijos tyrimų agentūros nuolat didina mokslo finansavimą. Jei Europa eitų priešinga kryptimi, ji nepateisintų lūkesčių, siejamų su XXI a. technologijų plėtros perspektyvomis.Privataus sektoriaus investicijos
Privatus Europos sektorius finansuoja daugiau nei pusę ir atlieka du trečdalius mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros, bet dar atsilieka šioje srityje nuo savo pagrindinių Amerikos ir Azijos konkurentų. Akivaizdžiai atsiliekame mokslinių tyrimų komercializavimo srityje.Mokslo organizavimas Europoje
Europos Sąjungos sutartis sudaro palankias sąlygas remti valstybių bendradarbiavimą mokslo ir technologijų plėtros srityje. Tačiau, be jokios abejonės, pagrindinis krūvis finansuojant mokslą tenka nacionaliniams biudžetams, kadangi bendras tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo biudžetas neviršija 17% nuo visos iš įvairių valstybinių šaltinių skiriamos sumos. ES 5 bendroji programa, nors ir yra pagrindinis tarptautinio bendradarbiavimo finansavimo šaltinis, tesudaro 5,4% nuo visų mokslui skiriamų lėšų iš valstybinių šaltinių. Nors tai ir yra labai svarbus mokslinio bendradarbiavimo skatinimo instrumentas, bet negali iš esmės pakeisti mokslo padėties Europoje.Vakarų ir Rytų Europos mokslo bendruomenių integravimas
Šalių kandidačių mokslo potencialo didinimas ir jo integravimas į Europos mokslo bendruomenę gali daug padėti šioms šalims pasirengti jungtis į ES. Pirmieji mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo projektai yra svarbus žingsnis šia kryptimi. Šalių kandidačių įtraukimas į 5 bendrąją programą suteikia joms galimybę dalyvauti šioje programoje lygiomis teisėmis su ES narėmis. Pastangos išplėsti Europos ribas ir tyrimų srityje turi būti proporcingos jos indėliui plėtojant visą mokslo potencialą. Šalys kandidatės šiuo metu išleidžia mokslui mažiau, o jų mokslo struktūra turi būti pertvarkyta taip, kad būtų galima ją efektyviai naudoti ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti. Šalys kandidatės iš Vidurio ir Rytų Europos gali pasinaudoti PHARE programos ištekliais, papildydamos savo privalomą indėlį ir skirdamos 5 bendrajai programai. Visi šie fondai turi būti panaudoti tiek šalių kandidačių mokslo potencialui didinti, tiek mokslo administravimo mechanizmui tobulinti. Pagalbos programai įgyvendinti numatoma mobilizuoti Europos šalių ir ES administracijas.Veikimo kryptys ir ištekliai
Mokslo potencialui plėtoti ES numato panaudoti visus įmanomus išteklius ir priemones:- praktines priemones, pvz., duomenų bazes ir informacines sistemas;
- informacijos ir patirties pasikeitimo struktūras ir mechanizmus darbo grupes, ekspertų tinklus ir koordinatorius;
- finansines priemones;
- teisines priemones;
- politikos koordinavimo priemones.
Ypatingas Europos Sąjungos dėmesys mokslo reikalams suteikia vilčių ir Lietuvos mokslo žmonėms, kad ši sritis bus plėtojama. Tačiau tai reikėtų priimti kaip galimybę, kuriai įgyvendinti reikalingi organizuoti veiksmai ir mūsų šalies viduje. LMS savo veiklos perspektyvas taip pat glaudžiai sieja su ES plėtra, tikėdamasi naudoti šį argumentą tolesnėse diskusijose dėl mokslo ateities ir bandydama perteikti visuomenei ypatingą mokslo misiją globalios ekonomikos pasaulyje.
|
lyginant su BVP 1998 metais |
 |
|
įvairiose šalyse, JAV ir Japonijoje |
|