Dr. Aldona Vasiliauskienė

1910 m. sausio 28 d. Utenos rajone, Ažudvarių kaime, Pranciškos ir Mikalojaus Liuimų šeimoje gimęs pirmagimis buvo pakrikštytas Antanu. Iš septynių užaugusių vaikų trys pasirinko tarnystės Dievui ir žmonėms kelią: Antanas ir Pranas tapo kunigais (abu priklauso jėzuitų ordinui), sesuo Elena – vienuole. Pradžios mokslus ėjo Šnieriškių dvare įsikūrusioje mokykloje, vėliau – tėvų namuose, kur vienas kambarys buvo paskirtas mokyklai. Baigęs pradžios mokyklą, 1920 m. pradėjo lankyti Utenos “Saulės” progimnaziją, o baigė jau gimnaziją 1928 m. – tai pirmoji “Saulės” gimnazijos abiturientų laida.

Metus pasimokęs Kauno kunigų seminarijoje, įstojo į jėzuitų ordiną ir, 1929-1931 m. atkakliai pasimokęs Pagryžuvio naujokyne, 1931-1934 m. išvyko į Olandiją studijuoti filosofijos. Po studijų užsienyje, įgijęs licenciato laipsnį, grįžęs į Lietuvą, 1934-1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete studijavo lituanistiką kartu mokytojaudamas Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1940 m. sausio mėnesio pirmomis dienomis vėl išvyko į Vakarus. Liono katalikiškajame institute studijavo teologiją, 1943 m. įgijo teologijos licenciato laipsnį, o asketinės ir mistinės teologijos studijas Tulūzos katalikiškajame institute 1950 m. užbaigė teologijos daktaro laipsniu. Jo disertacija apie Šv. Pranciškų Salezietį susilaukė spaudos dėmesio: 1950 m. buvo išspausdinta disertacijos ištrauka; 1951 m. pirmoji, o 1952 m. – antroji disertacijos dalys. Šv. Pranciškumi Saleziečiu mokslininkas domisi visą gyvenimą: rašo straipsnius, skaito pranešimus, paskaitas.

Lione 1942 m. gegužės 13 d. jėzuitas Antanas Liuima buvo įšventintas kunigu.

Studijuodamas neatsisakė ir visuomeninės veiklos: 1947-1949 m. jis buvo Lietuvių katalikų misijos Paryžiuje direktoriaus padėjėjas, kurį laiką ėjo direktoriaus pareigas.

Nuo 1951 m. rudens A. Liuima, pradėjęs penktąjį dešimtį, pradėjo ir akademinį darbą Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete asketinės ir mistinės teologijos adjunktu. 1957 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Tai buvo pirmas ir ilgą laiką vienintelis lietuvis profesorius šiame pasaulinio garso universitete. Sąžiningu ir kruopščiu darbu, savo pavyzdžiu jis pelnė pagarbą ir atvėrė duris į universiteto pedagogų gretas ir kitiems lietuviams. Nors 1980 m. išėjo į pensiją (jam suteiktas emerito titulas), tačiau neatsisako talkinti ir šiandien.

Be pedagoginio ir mokslinio darbo universitete, Jubiliatas visą savo gyvenimą skyrė ir tebeskiria Lietuvių katalikų mokslo akademijai. Jis aktyviai palaikė dr. Stasio Antano Bačkio iškeltą Akademijos atkūrimo idėją, dirbo reorganizaciniame komitete, o 1956 m. atkūrus LKMA (Lietuvoje ji buvo įkurta 1922 m. ir veikė iki 1940 m.), buvo jos mokslinis sekretorius. 1959 m. išrinktas LKMA Centro valdybos pirmininku, šioms pareigoms buvo nuolat perrenkamas iki 1992 m., kol Akademijos Centro valdyba iš Romos buvo perkelta į Lietuvą. Nuo 1992 m. prof. A. Liuima – LKMA Garbės pirmininkas.

Daugelis iš Lietuvos į Vakarus pasitraukusių mokslo žmonių dėl įvairių priežasčių pajėgė įsidarbinti toli gražu ne pagal specialybę. Tad ne vieno lietuvio išeivio mokslinė veikla būtų nugrimzdusi buitinių rūpesčių verpete, jei ne LKMA ir jos pirmininkas A. Liuima. LKMA ragino lietuvius mokslinei veiklai, organizavo konferencijas, suvažiavimus, ieškojo lėšų publikuoti jų darbus. Prof. A. Liuima, tikėdamas būsima Lietuvos laisve, ragino visus dirbti jos naudai, kad atgavus nepriklausomybę į Tėvynę būtų galima sugrįžti su mokslo kraičiu. Jo tikėjimas žadino viltį kitiems lietuviams, ragino burtis mokslinei veiklai.

Išeivijoje Katalikų akademija organizavo 11 suvažiavimų. Kadangi neišspausdintos suvažiavime skaitytos paskaitos nebūtų vertingos, LKMA užsiėmė ir leidybine veikla: buvo išleistos 55 pavadinimų knygos. Prof. A. Liuimos leidybinė veikla labai svarbi – jis buvo ir straipsnių organizatorius bei telkėjas, ir redaktorius (išskyrus Lietuvos istorijos šaltinių 4 tomus), ir lėšų ieškotojas, ir korektorius, o knygai pasirodžius – jos platintojas. Todėl profesorius kantriai rašė mokslininkams, prašydamas studijų ar straipsnių, mecenatams – pinigų leidybai, LKMA skyrių pirmininkams - suvažiavimų organizaciniais bei kitais reikalais. Pasak Jubiliato, per metus tekdavo parašyti per tūkstantį laiškų.

Reikia pasakyti, kad prof. A. Liuimos iniciatyva LKMA leidiniai saugomi svarbiausiose pasaulio bibliotekose.

1989 m. pirmąkart galėjęs atvykti į Lietuvą, rūpinosi Akademijos atkūrimu Tėvynėje. Jėzuitų kunigo A. Liuimos ir vysk. J. Borutos (tada dar kunigo) iniciatyva ir rūpesčiu 1990 m. LKMA buvo atkurta Lietuvoje. Jubiliatas dažnai atvyksta į Lietuvą ir aktyviai dalyvauja LKMA organizuojamuose suvažiavimuose bei kituose reikšminguose ne tik Akademijos, bet ir kitų katalikiškų organizacijų renginiuose. Prof. A. Liuima atvykęs ir pats dirba kultūrinį darbą. Ypač pastebima jo veikla Utenoje. 1992 m. rugsėjo 1 d. prof. A. Liuimos SJ iniciatyva buvo atkurta “Saulės” gimnazija, jai gauta materialinės paramos –pasipildė gimnazijos bibliotekos fondai. Jubiliatas mokyklai teikia ir dvasinės paramos, padedančios įveikti sunkumus, tad jo patarimų laukia visi šios mokyklos mokytojai.

Prof. A. Liuimai rūpi jaunimas – mūsų tautos ir valstybės ateitis, todėl jis noriai vyksta į susitikimus su mokiniais net į toliausias Lietuvos pakraščiuose esančias mokyklas. Jo įdomios ir įtaigios kalbos apie meilę Dievui, Lietuvai, žmonėms, pareigos ir atsakomybės jausmą, sąžiningą darbą, tikėkime, neliks ne atsako.