Prof. Vladas Paškevičius
Doc. Jonas Bubnys

Kaip pagerinti aukštųjų mokyklų finansavimą?

Laikas būtų teisingai vertinti išlaidas krašto apsaugai. Štai tokia maža šalis Izraelis, tačiau jos BVP maždaug 10 kartų didesnis negu Lietuvos. Jo pažanga, “ekonominis stebuklas” paaiškinamas ir tuo, kad jis turi stiprią kariuomenę, kuri daro įtaką mokslo vystymuisi plėtojant aukštas technologijas, glaudžius kontaktus tarp karo koledžų, universitetų, finansų ir verslo. Kariuomenė jauniems vyrams (o dabar kartais ir merginoms) yra gera mokykla.

Skelbiama, kad, trūkstant lėšų, aukštosios mokyklos turi būti aktyvesnės bendraudamos su visuomene. Pavyzdžiui, Berlyno technikos universiteto rektorius teigia, kad aukštosios mokyklos turi atsiskaityti visuomenei ir įtikinti, kad būtina toliau plėsti tyrimus ir mokymą. Reikia konstatuoti, kad dabar Lietuvoje lobistiniai sluoksniai daug nuveikė, siekdami turtingiesiems naudingų lengvatų, mažindami jiems mokesčių naštą, kartu ir biudžeto dydį. Tai neigiamai atsiliepia ir skiriant finansavimą aukštajam mokslui.

Aptarkime papildomus aukštojo mokslo finansavimo šaltinius užsienyje. JAV veikia įvairūs fondai, teikiantys paramą aukštosioms mokykloms. Jų absolventai remia savo Alma mater. Štai vienas Prinstono (Princeton) universiteto absolventas padovanojo net 100 mln. dolerių. Dabar vis daugiau tam dėmesio skiriama ir kitose šalyse. Kembridžo universitetas pasiekė rekordą – per metus surinko 49 mln. svarų (apie 310 mln. Lt). Vokietijoje veikia Vokietijos mokslo rėmimo draugija (Stifterverband für die Deutsche Wissenschaft), kuri teigia, kad pasaulio rinkose laimi idėjos, laimėjimai pripažįstami pagal tyrimų rezultatus, mokslinius pasiekimus, atradimus, o tam sukurti reikalingas protas ir talentas. Tačiau ieškant talentų, gabiesiems skatinti bei moksliniam darbui reikia finansavimo šaltinių, už kuriuos atsakinga ne tik valstybė. Fondo nariai gali būti verslininkai, kiti asmenys.

Nepaisant to, kad Vokietijoje aukštasis mokslas neblogai finansuojamas, ten net studentai remia savo aukštąsias mokyklas. Štai žurnale DUZ 1997 06 06 aprašyta, kaip Kelno universiteto studentai paaukojo 70 tūkst. DM savo Ūkio ir socialinių mokslų fakultetui. Fakulteto dekanas apsidžiaugė netikėtai gautais pinigais ir tuo, kad studentai jaučiasi įpareigoti būti universiteto remėjai.

Net Kinija ieško naujų būdų aukštojo mokslo finansavimui gerinti, siūlydama steigti prie jų komercines įmones.

Pasaulyje vis dažniau mokslas yra mokamas: ypač JAV, Japonijos aukštosiose mokyklose. Europoje aukštasis mokslas yra nemokamas arba jei mokamas, tai mokesčiai labai maži. Tačiau, pavyzdžiui, Anglijoje ateityje žadama neriboti mokesčio už mokslą – skiriant ne daugiau kaip tūkstantį svarų (6350 Lt) per metus, ir šį mokestį prilyginti pagal JAV lygmenį.

Rusijos krizė neigiamai atsiliepė Lietuvos ūkiui, mažiau surenkama mokesčių, dėl to taip pat bus mažinamas biudžetas. Dabar tik dėl vienos įstatymo pataisos, pagal kurią nustatytos darbo užmokesčio “lubos” (3,5 vidutinio mėn. atlyginimo), “Sodros” įplaukos sumažėjo 130 mlrd. Lt. Gerai, kad šios “lubos” panaikintos. Teikiama ir kita pataisa – perskirstyti įmokų “Sodrai” tarifus, perdalijant juos beveik po lygiai darbdaviui ir darbuotojui. Visa tai daroma, norint, kad būtų geriau, o išeina dažnai blogiau. Jau daug metų kalbama apie įmonių pelno mokesčio panaikinimą. Dėl visų tų abejotinų naujovių mažėja galimybių surinkti daugiau mokesčių. Norima įtikinti, kad ateityje suklestės verslas ir valstybė gaus daugiau mokesčių. Tačiau gyventi reikia dabar, ir mokslininkų uždavinys yra griežčiau įvertinti siūlomas naujoves. Be to, jeigu neatsisakome stoti į ES, reikia pasirūpinti mokesčių harmonizavimu su ES šalimis, o ne išradinėti dviratį. Norint pagerinti aukštojo mokslo finansavimą, būtina ieškoti būdų, kaip geriau rinkti mokesčius ir mažiau kreipti dėmesio į lobistų reiškiamas pretenzijas. Štai Estijoje taupant valdymo lėšas valstybinė mokesčių valdyba bus sujungta su socialinių mokesčių administravimo institucijomis.

Mūsų aukštosios mokyklos galėtų būti daugiau remiamos verslininkų, pramonininkų, stambių įmonių, bendrovių. Teikusius svaresnę paramą reikėtų dažniau apdovanoti suteikiant garbės vardus, pavadinti jų vardais auditorijas, laboratorijas ir kt. Dar prieškario metais atskiri asmenys Lietuvoje statė pradžios mokyklas. Bankininkas Grigiškis, paėmęs paskolą, pastatė pradžios mokyklą Kaune, Vilijampolėje. Gal sulauksime, kai iš labdaros bus statomi atskiri pastatai (auditorijos, laboratorijos) ir mūsų aukštosioms mokykloms.

Čia paskelbta tik dalis aukštųjų mokyklų finansavimo problemos klausimų, kuriuos reikia išsamiai išnagrinėti ir, esant nepakankamam finansavimui, numatyti elgsenos strategiją.