Gera knyga neturi tautybėsVirgaudas GentvainisMūsų gyvenimo paradoksas: kuo didesnė knygynuose gerų, vertingų knygų pasiūla, tuo mažiau tos knygos prieinamos skaitytojų daugumai. Brangios. O bibliotekų tos knygos taip pat nepasiekia. Netenka stebėtis, kodėl bibliotekininkai kalba apie knygų badmetį tuo metu, kai knygynų lentynos lūžta nuo naujų knygų.
Tie patys dėsningumai stebimi ir kitose pokomunistinėse valstybėse. Tuo įsitikino filantropas George Sorosas, 1997 m. apsilankęs Rusijoje. Jis rado laiko pabuvoti ir šios šalies bibliotekose - ir ne vien Maskvos. Štai tada G. Sorosas nusprendė finansuoti projektą, kuris apjungtų leidyklas, informacijos skleidimą apie naujas knygas, jų platinimą, bibliotekas ir skaitytojus. Taip gimė projektas Puškino biblioteka, kurį įgyvendinti ėmėsi Rusijos atviros visuomenės institutas, trumpiau tariant, G. Soroso fondas.
Šį projektą ir knygų parodą praėjusių metų pabaigoje susirinkusiems Adomo Mickevičiaus bibliotekoje Vilniuje pristatė Atviros Lietuvos fondo projektų koordinatorė Julija Pikšilingaitė, papasakojusi ir apie tai, kaip projektas tapo tarptautiniu megaprojektu.
Atviros visuomenės institutas Maskvoje kreipėsi į Rusijos leidėjus, kviesdamas dalyvauti konkurse ir pateikti savo išleistas arba leidybai parengtas knygas (išleistas ne anksčiau kaip 1997 m.). Buvo atrinkta daugiau kaip tūkstantis pavadinimų knygų, kurios pasiūlytos bibliotekoms įsigyti tam tikromis lengvatinėmis sąlygomis. Pirmaisiais metais biblioteka turėjo sumokėti ketvirtį tų knygų kainos, antraisiais - pusę, o trečiaisiais - tris ketvirtadalius kainos. Savo ruožtu bibliotekos stengėsi sudominti vietinę valdžią, miestų savivaldybes, gubernatorius. Į šį projektą Rusijoje įsitraukė 3,5 tūkst. bibliotekų.
1998 m. pabaigoje tą projektą nuspręsta paversti tarptautiniu, į jį įtraukti visas šalis, kuriose veikia G. Soroso fondai ir yra rusų kalba skaitančių skaitytojų. Į projektą spėjo įsitraukti ir 15 Lietuvos bibliotekų. Tad pirmojo atrinktojo tūkstančio pavadinimų knygų dabar galima rasti Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo, Vilniaus universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Pedagoginio universiteto ir kitose bibliotekose.
Antrojo tūkstančio knygų katalogą žadėta paskelbti dar 2000 m. žiemą. Nėra apribojimų į projektą įsitraukti ir kitoms bibliotekoms.
Vieną knygų kolekciją nupirko Atviros Lietuvos fondas ir padovanojo Visagino miesto viešajai bibliotekai. Labai humaniškas poelgis, kadangi Lietuvos piliečius, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, ne tik bandoma integruoti į Lietuvos visuomenę, sudaromos galimybės išmokti lietuvių kalbą, bet ir skatinama nepamiršti ir savosios. Gera knyga, kaip ir gera žinia, neturi tautybės, - teigia Julija Pikšilingaitė. Virsmas į anglų literatūrą ir kalbą yra toks pat ydingas, kaip ir anksčiau į rusų kalbą, - pastebėjo megaprojekto Puškino biblioteka pristatymo metu Lietuvos kultūros ministras Arūnas Bėkšta, užtikrinęs, kad visada palaikys ir rems projektus, kurie padeda visuomenėje išlaikyti skirtingų kalbų ir kultūrų pusiausvyrą. |