Strateginis Lietuvos mokslo ir studijų sistemos plėtotės tikslas yra efektyvus mokslo ir studijų poveikis Lietuvos ūkiui, kultūrai ir visuomenės ugdymui.

1.2. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, aktyvioji mokslo visuomenė ėmėsi pertvarkyti mokslo ir studijų sistemą, pritaikyti ją savarankiškos valstybės reikmėms ir sąlygoms. Siekta išlaisvinti mokslininkų kūrybinę iniciatyvą, laiduoti mokslinės veiklos nepriklausymą nuo ideologijos ir politinių institucijų, išlaisvinti ją iš žinybų, radikalių politinių bei ekonominių permainų laikotarpiu išsaugoti pagrindinį mokslo potencialą. Lietuvos ir užsienio ekspertai, 1994 - 1997 metais vertinusieji Lietuvos mokslą, konstatavo, kad nors mokslas ir studijos finansuojami nepakankamai, o mokslo tyrimų ir studijų bazės yra silpnos, visuomenės išsimokslinimas Lietuvoje gali būti pagrindas gyvenimo sąlygoms gerinti, o daugelio krypčių mokslo tyrimai atitinka tarptautinį lygį. Tačiau dabar, kai tyrimų ir studijų bazės daug metų beveik neatnaujinamos, mokslininko profesija Lietuvoje tampa neperspektyvi jaunimui, šios pozicijos daug kur prarandamos. Mažėja mokslo įtaka ūkio raidai ir visuomenėje vykstantiems procesams, vyksta “protų nutekėjimas”.

1.3. Lietuvos mokslo ir studijų sistema turi:

1.3.1. efektyviai naudoti, atnaujinti ir stiprinti turimą mokslinį potencialą;

1.3.2. plėtoti valstybės ūkiui, visuomenės mokslinei, humanitarinei, informacinei ir technologinei kultūrai bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinas studijas ir mokslo tyrimus, siekiant orientuoti šalies ekonomiką taip, kad būtų kuriama ir eksportuojama mokslui imli produkcija ir intelektualiosios paslaugos;

1.3.3. siekti pasaulinį mokslo lygį atitinkančios kompetencijos visose mokslo srityse bei kryptyse, ypač tose šakose, kurios labai svarbios Lietuvai;

1.3.4. sudaryti sąlygas įgyti pasaulyje pripažįstamą aukštąjį išsimokslinimą ir jį atitinkančią profesinę kvalifikaciją tai sugebantiems;

1.3.5. ugdyti švietimui, kultūrai bei mokslui imlią visuomenę, sugebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių, kultūrinės veiklos produktų ir paslaugų rinkoje;

1.3.6. padėti išlaikyti nacionalinį tapatumą globalizacijos ir tarptautinės integracijos sąlygomis.

Aukštosios mokyklos, kaip valstybės mokslo, kultūros ir kompetencijos centrai, yra atsakingos už universitetines studijas, kurios teikia bendrąjį aukštąjį išsimokslinimą ir padeda pagrindus kūrybinių įgūdžių reikalaujančiai profesinei veiklai, profesines studijas, kurios rengia žmogų mokslo žinių ir jų taikymo įgūdžių reikalaujančiai konkrečiai profesinei veiklai, ir kvalifikacinį ugdymą, leidžiantį nuolat siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos. Universitetai yra atsakingi ir už aukščiausio išsimokslinimo, būtino aukštųjų mokyklų dėstytojams, mokslininkams ir aukštos kvalifikacijos menininkams, teikimą - doktorantūros ir meno aspirantūros studijas ir tam būtinus mokslinius tyrimus ar meninę veiklą.

2.3. Lietuvos aukštojo mokslo plėtra turi remtis pasaulinėmis aukštojo mokslo raidos tendencijomis. Todėl reikia:

2.3.1. plėtoti binarinę aukštojo mokslo sistemą, kurioje skiriamos universitetinės ir profesinės studijos; abiejų tipų studijos gali vykti toje pačioje aukštojoje mokykloje, tačiau universitetuose turi vyrauti universitetinių studijų programos, o neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose (kolegijose) – studijų programos profesinei kvalifikacijai įgyti;

2.3.2. plėtoti mokslo tyrimus (meno mokyklose - meninę veiklą) kaip kūrybinės veiklos ir studijų integracijos aukštosiose mokyklose pagrindą; ši veikla turi būti plėtojama aukštųjų mokyklų katedrose ir kituose su mokslu susijusiuose struktūriniuose padaliniuose, juose telkiant aktyvius aukštos kvalifikacijos mokslininkus (meno mokyklų katedrose - aukštą pripažinimą pelniusius menininkus), taip pat universitetiniuose institutuose ir bendradarbiaujant su kitais šalies mokslo institutais; universalesnės studijų programos ir mažesnis paskaitų krūvis turi palikti aukštųjų mokyklų mokslininkams pakankamai laiko moksliniam bei kitam kūrybiniam darbui;

2.3.3. atnaujinti ir kurti aukštojo mokslo reikalavimus atitinkančią materialinę bazę; kooperuotis naudojant aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų turimą tyrimų bazę, laboratorijas ir bibliotekas; stiprinti mokslo ir pedagogų potencialą, ypač regionų aukštosiose mokyklose;

2.3.4. remti naujos mokomosios literatūros aukštosioms mokykloms rengimą ir leidybą, užsienyje išleidžiamos naujos literatūros įsigijimą ir vertimą;

2.3.5. parengti naują studijų krypčių klasifikaciją, suderintą su mokslo krypčių ir profesijų klasifikacijomis; parengti studijų krypčių pagrindinių (bakalauro ir profesinių) ir magistro studijų reglamentus; visų aukštųjų mokyklų teikiamos studijų programos turi būti nuolatos vertinamos ekspertų; į valstybinį studijų registrą turi būti įrašomas tik nustatyta tvarka valstybės pripažintos studijų programos, užtikrinančios studijų kvalifikacinių laipsnių ir įgytos profesinės kvalifikacijos tarptautinį pripažinimą, galimybę keistis studentais su užsienio aukštosiomis mokyklomis arba tęsti jose studijas;

2.3.6. vertinant studijų programas kreipti dėmesį į tai, ar aukštosios mokyklos sudaro studentams sąlygas ir skatina studijuoti savarankiškai; skatintinos studijų programos, kuriose naudojamos informacinės technologijos ir dėl to yra mažesnis dėstytojų paskaitų krūvis; turi būti plečiamas distancinis mokymas; pakankamai laiko turi būti skiriama studentų moksliniam ir kitokiam kūrybiniam darbui, meno specialybių studentams - dalyvauti meno renginiuose; universitetinėse studijose dėstančių mokslininkų mokslinė veikla turi būti sisteminga ir produktyvi, dėstančių profesinėse studijose - pakankama jų mokslinei kvalifikacijai bei studijų ir mokslo (meno) vienovei palaikyti; dėstyti profesinėse studijose turi būti kviečiami ir didelę praktinę patirtį turintys specialistai, taip pat turi būti sudarytos įstatyminės prielaidos tinkamai apmokėti jų pedagoginį darbą;

2.3.7. aukštosiose mokyklose organizuoti studijas pagal programas, kurios padėtų specialistams nuolat tobulintis, kelti kvalifikaciją; kvalifikacijos kėlimo ir kvalifikacijos keitimo programos turi atitikti kintančius valstybės ir visuomenės poreikius; jos turi būti rengiamos bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, gamybos, verslo organizacijomis, vidurinėmis, aukštesniosiomis ir profesinėmis mokyklomis;

2.3.8. rengti įvairių sričių specialistų, turinčių aukštąjį išsimokslinimą, poreikio prognozes, reikalingas valstybės remiamų studijų programų sąrašui sudaryti ir valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiui nustatyti; Lietuvai reikalingų profesijų specialistų rengimo programos turi numatyti tokių specialistų rengimą Lietuvos (sukuriant ir plėtojant tam reikalingą materialinę bazę) arba užsienio aukštosiose mokyklose;

2.3.9. tobulinti doktorantūrą ir mokslo laipsnių bei pedagoginių mokslo vardų teikimo sistemą, rengti daktarų poreikio prognozes;

2.3.10. didinti studentų atsakomybę už studijų valstybės lėšomis kokybę ir įtvirtinti valstybinę studijų kreditavimo sistemą, kuri studentui suteikia teisę gauti valstybės paskolą studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms padengti, kartu įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, laiduojančią nemokamą aukštąjį išsimokslinimą gerai besimokantiems studentams;

2.3.11. parengti perspektyvinį Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planą, orientuotą į valstybės tikslus, šalies ir regionų poreikius, intelektualinius ir finansinius išteklius; atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų svarbą regionų kultūrai ir raidai, numatyti aukštojo mokslo plėtotę regionų plėtros planuose; naujas aukštąsias mokyklas steigti tik esant pakankamai intelektualinių ir finansinių išteklių;

2.3.12. tam, kad plėstųsi galimybės studijuoti, o valstybinės aukštosios mokyklos imtų dirbti konkurencijos sąlygomis, sudaryti palankias nuostatas steigtis nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.

2.5. Valstybinių mokslo institutų ir valstybinių mokslo įstaigų sistema, suformuota 1991 metais, turi būti tobulinama apibrėžiant kiekvienos institucijos funkcijas valstybėje. Ji turi būti optimizuojama telkiant lėšas šaliai reikalingam efektyviam mokslui finansuoti ir mokslo struktūrai gerinti, aukšto lygio mokslui remti, derinant mokslo tyrimų valstybinį finansavimą iš įvairių šaltinių.

Valstybinių mokslo institucijų sistemos tobulinimas turi joms naujoje sistemoje suteikti stabilumo, garantuoti ilgalaikę veiklos perspektyvą ir mokslininko profesiją šalyje daryti perspektyvią jaunimui.

2.6. Lietuvos valstybinių mokslo institutų sistemą optimizuojant, daliai institutų tikslinga suteikti universiteto valstybinio mokslo instituto statusą.

2.6.1. Valstybinio mokslo instituto statusą turi turėti institutai, kurie efektyviai vykdo Lietuvos ūkiui arba kultūrai, jos mokslui reikšmingus ilgalaikius aukšto lygio tyrimus bei plėtoja taikomąją veiklą, turi šiems tyrimams specializuotas mokslininkų grupes ir eksperimentinę įrangą, atlieka nacionalinių mokslo ir kompetencijos centrų funkcijas ir yra bazė aukštųjų mokyklų studijoms bei dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti.

Tokį statusą gali turėti taip pat institutai, vykdantys pasaulio mokslui svarbius tarptautinio lygio tyrimus, telkiantys aukščiausios kvalifikacijos mokslininkus ir orientuojantys šalies mokslą į pasaulinio lygio standartus, efektyviai plėtojantys tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą ir reprezentuojantys Lietuvos mokslą, ir institutai, efektyviai vykdantys šaliai svarbius taikomuosius tyrimus bei plėtojantys šaliai svarbią taikomąją veiklą.

2.6.2. Universiteto valstybinio mokslo instituto statusas gali būti suteikiamas mokslo institutams, kurie vykdo aukštosios mokyklos mokslo sričių tarptautinio lygio tyrimus ir yra arba gali būti bazė studentų ir doktorantų studijoms bei pedagogų mokslinei kvalifikacijai kelti; Universiteto valstybinių mokslo institutų steigėjai turi būti kartu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aukštoji mokykla.

Universitetų valstybiniams mokslo institutams turi būti suteikiamos panašios juridinės teisės, kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Jiems turi būti skiriamos valstybės biudžeto subsidijos ir taikoma valstybinių mokslo institutų atskaitomybės tvarka bei vertinimo kriterijai. Universiteto valstybinio instituto statusą ir pagrindines veiklos kryptis jo tarybos ir aukštosios mokyklos senato teikimu, Lietuvos mokslo tarybai pritarus, tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Universiteto valstybinio mokslo instituto statusas gali būti suteikiamas ir šiuo metu veikiantiems ar kuriamiems aukštųjų mokyklų ir kitiems mokslo institutams.

2.7. Mokslo institutų ir įstaigų veikla turi būti vertinama atsižvelgiant į instituto veiklos tikslus, paskirtį ir kryptis (fundamentalūs, taikomieji ar technologiniai tyrimai, taikomoji veikla ir bandomoji plėtra, dalyvavimas studijose, valstybinėse ir tarptautinėse programose) bei finansavimo šaltinius (biudžeto subsidija ar užsakovų lėšos). Visais atvejais mokslo institucijų veikla turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į mokslinę produkciją (publikacijas, konferencijas, patentus, citavimą), bet ir į kitus objektyvius rodiklius, atspindinčius mokslinės veiklos poveikį studijoms, valstybės ūkiui, visuomenės raidai ir kultūrai.

Plečiantis galimybėms gauti mokslinę informaciją elektroniniais tinklais, šalyje turi būti plėtojama atitinkama infrastruktūra, o mokslo ir studijų institucijoms tam teikiama valstybės parama.

Tinkamai organizuota ir efektyvi mokslo ir studijų integracija, aktyvus darbas studijose skatina mokslininkus plačiau žvelgti į jų tiriamus reiškinius, gilintis į bendrąsias mokslo krypties problemas, todėl integracija labai naudinga ir mokslui.

2.12. Mokslo ir studijų integracijai plėtoti reikia:

2.12.1. skatinti ir spartinti universitetinių valstybinių mokslo institutų, greičiau reaguojančių į studijų reikmes, formavimąsi;

2.12.2. pasiekti, kad pagrindinius magistrantūros ir doktorantūros studijų kursus dėstytų tik efektyviai tyrimus vykdantys mokslininkai;

2.12.3. nustatyti, kad valstybinių aukštųjų mokyklų senatuose būtų valstybinių mokslo institutų mokslininkų, o institutų tarybose (senatuose) - aukštųjų mokyklų mokslininkų; tai padėtų mokslo ir studijų institucijoms geriau suprasti vienoms kitų problemas ir drauge ieškoti būdų joms spręsti;

2.12.4.nustatyti, kad visų mokslo ir studijų institucijų konkursinėse komisijose profesoriaus ir vyriausiojo mokslinio bendradarbio pareigoms užimti turi dalyvauti ir valstybinių mokslo institutų, ir aukštųjų mokyklų skirti nariai;

2.12.5. skatinti ir prioritetine tvarka finansuoti aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslo institutų bendrus mokslo tyrimus pagal kartu parengtas programas.

3.1.1. vykdyti tyrimų ir technologinės plėtros politiką, orientuotą į pramonės ir kitų ūkio šakų poreikius; didinti ūkio ir verslo poreikį inovacijoms, remdamos mokslui imlios ir pasaulio rinkose konkurentabilios originalios produkcijos kūrimą ir gamybą; įstatymais, mokesčių sistema ir kitomis valstybinio reguliavimo priemonėmis skatinti pramonės ir paslaugų įmones daugiau lėšų skirti tyrimams, naujiems produktams kurti ir technologinei plėtrai; įteisinti valstybės valdymo instituciją, koordinuojančią į technologinę plėtrą orientuotų tyrimų finansavimą bei vykdančią priežiūrą;

3.1.2. įsteigti technologinės plėtros ir inovacijų rėmimo fondą, formuojamą iš valstybės, rėmėjų ir kitų lėšų; toks fondas kredituotų mokslo ir studijų institucijas ir įmones, kuriančias naujas pažangias technologijas, naujus mokslui imlius konkurentabilius gaminius, remtų mokslo ir technologijų parkų dalyvius, įmonėse atliekamus tyrimus ir sudarytų sąlygas kurti darbo vietas specialistams su aukštuoju išsimokslinimu;

3.1.3. teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijų bendradarbiavimą su valstybinėmis ir privačiomis įmonėmis;

3.1.4. sukurti valstybinę mokslinės ir inovacinės veiklos informacijos sistemą, teikiančią valstybės valdymo, mokslo ir studijų institucijoms, ūkio subjektams ir tarptautinėms institucijoms objektyvią informaciją apie mokslo ir studijų sistemą, atliktus ir vykdomus tyrimus, techninius sprendimus, siūlymus naujiems produktams ir technologijoms, taip pat ir apie ūkio subjektų interesus bei naujų mokslo žinių, projektų, technologijų, kitų inovacijų poreikį.

4.2. Mokslo ir studijų institucijos autonomija reiškia, kad institucijos mokslininkai turi teisę ir pareigą dalyvauti nustatant mokslo tyrimų ir studijų turinį bei formas, savarankiškai pasirinkti institucijos organizacinę struktūrą, leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą, stoti į Lietuvos bei tarptautines organizacijas. Autonomija įpareigoja institucijas garantuoti mokslo tyrimų ir studijų aukštą lygį, kokybę ir vienovę, taupiai ir pagal paskirtį naudoti valstybės turtą ir biudžeto subsidijas, atsiskaityti už studijų ir mokslo tyrimų rezultatus. Mokslo ir studijų institucijų autonomija derinama su institucijų ir mokslininkų atsakomybe ir atskaitomybe valstybei ir visuomenei.

4.3. Mokslui ir studijoms reikalinga ilgalaikė bazė, patirtis, infrastruktūra ir stabilumas. Todėl mokslo ir studijų veikla neturi priklausyti nuo vyriausybių kaitos, partijų įtakos. Mokslui ir studijoms turi būti užtikrinta nemažėjanti bendrojo vidaus produkto dalis, skiriama lėšų mokslinei eksperimentinei bazei nuolat atnaujinti ir plėtoti. Investicijos į mokslą ir studijas atsiperka per neišvengiamai ilgą laiką, tačiau valstybės valdymo institucijos ir visuomenė privalo aiškiai suvokti tokių investicijų tikslingumą ir būtinumą.

4.4. Greta autonomijos valstybėje turi veikti mechanizmai, saugantys mokslo ir studijų institucijas nuo stagnacijos, konservatyvumo ar savivalės. Periodinis mokslo ir studijų institucijų veiklos ekspertinis vertinimas, studijų programų akreditacija, aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų vertinimas dalyvaujant užsienio ekspertams, konkursinis valstybės užsakomų mokslo tyrimų finansavimas - tai priemonės, skatinančios mokslą ir studijas atsinaujinti, imtis naujų ir aktualesnių uždavinių.

4.5. Mokslui skiriami šalies ištekliai turi būti naudojami tokiems tikslams, kurie atitinka šalies tikslus. Todėl greta mokslo autonomijos reikalinga ir mokslo politika. Tai ne tik tikslų ir prioritetų formulavimas, bet ir politiniai bei ekonominiai sprendimai, būtinai apimantys lėšų paskyrimą ir socialinių bei ekonominių tikslų įgyvendinimą.

Mokslininkai turi būti pasitelkiami kai formuluojami valstybės tikslai ir svarstomos jų įgyvendinimo galimybės.

4.6. Svarbus mokslo reguliavimo svertas yra mokslo finansavimas. Reguliavimas vyksta skirstant lėšas mokslo tyrimams atsižvelgiant į ekspertinių institucijų siūlymus, organizuojant konkursinį finasavimą, valstybines mokslo programas, skiriant subsidijas ir lėšas kapitalinėms investicijoms.

4.7. Ilgalaikė valstybės mokslo politika turi skatinti mokslo plėtotę, veiksmingą mokslo žinių naudojimą ir aukštos kvalifikacijos specialistų paklausą visose valstybės gyvenimo sferose. Valstybės mokslo politika turėtų būti grindžiama šiomis nuostatomis:

4.7.1. valstybė remia harmoningą mokslo plėtotę, orientuotą į Lietuvai optimalias mokslo sričių, krypčių ir šakų proporcijas; jos formuojamos įvertinus mokslo būklę ir naudojant finansinius svertus;

4.7.2. mokslo ir studijų institucijų struktūra ir veikla turi užtikrinti studijų ir mokslinių tyrimų efektyvumą, o valstybės finansuojami taikomieji tyrimai pirmiausiai turi spręsti Lietuvos kultūrai, ūkiui ir visuomenei svarbius uždavinius;

4.7.3. valstybėje nustatomi nuolatiniai ir laikini mokslo tyrimų prioritetiniai tikslai ir specialistų rengimo prioritetai, kurie atspindi valstybės ir visuomenės tikslus bei poreikius; akivaizdūs nuolatiniai mokslo plėtotės visuomeniniai prioritetiniai tikslai, kurie turi būti svarbus prioritetinės paramos tyrimams kriterijus, yra mokslo poveikio šalies ekonomikai didinimas ir šalies mokslinės kultūros ugdymas; dabartiniu metu svarbus prioritetinis tikslas yra tarptautinio lygio mokslo, įeinančio į pasaulinę mokslo apyvartą, ugdymas;

4.7.4. valstybė prioritetiniais pripažįsta aukšto lygio tyrimus, orientuotus į Lietuvą ir jos gyvenimo reikmes, remia tarptautiniu mastu pripažintus tyrimus, atveriančius galimybę pasinaudoti ypač reikšmingais Lietuvos gyvenimo pažangai pasaulinio mokslo laimėjimais, bei tyrimus, įgalinančius užtikrinti tinkamą studijų kokybę;

4.7.5. nuolatinis šalies mokslo prioritetas yra aukšto lygio lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros fundamentalieji tyrimai; prioretetiškumą šiais atvejais lemia lietuvių tautai ir šaliai nuolat svarbūs tyrimų objektai;

4.7.6. visose mokslo srityse parama aukšto lygio tyrimams didinama nebefinansuojant žemo lygio, nereikšmingų ir neaktualių tyrimų; nutarimai finansuoti tyrimus turi būti priimami objektyviai įvertinus tyrimų lygį, svarbą valstybei ir įtaką mokslo ir studijų kokybei;

4.7.7. Lietuvos mokslo ir studijų sistema ir jos kokybės ekspertizė yra atvira pasaulio mokslui;

4.7.8. valstybė remia mokslo ir studijų institucijų dalyvavimą Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse programose ir lygiavertį dalyvavimą tarptautinėje mokslinėje veikloje (bendradarbiavimas, mokslo ir studijų struktūros politika, mokslininkų ugdymas, mokslo integravimo koordinavimas, išsimokslinimo pripažinimas, studentų ir mokslininkų mainai); valstybė skiria tokiam bendradarbiavimui būtinus finansinius išteklius; tyrimų programų finansavimo planuose turi būti numatomos lėšos mokslinėms komandiruotėms;

4.7.9. valstybė rūpinasi tinkamu jos reguliavimo sferoje dirbančių specialistų su aukštuoju išsimokslinimu (mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, inžinierių, gydytojų, teisininkų, kultūros, socialinės sferos darbuotojų ir kitų) užimtumu, užtikrindama lygias konkurencines sąlygas gauti jų kvalifikaciją atitinkantį darbą ir pareigas, darbo atlyginimą ir darbo sąlygas bei socialines garantijas, formuoja ir įgyvendina strategiją siekdama apsaugoti Lietuvą nuo intelektualinės emigracijos;

4.7.10. valstybė turi užtikrinti Lietuvoje sukurtų intelektualinių produktų apsaugą.

5.2. Aukštųjų mokyklų teikiamų studijų programų kokybei vertinti turi būti taikomas jų akreditacijos mechanizmas. Periodinė aukštųjų mokyklų savianalizė, viešas jos rezultatų skelbimas bei kontrolė dalyvaujant ir užsienio ekspertams, kartu su nuostata, kad tik akredituoti kursai suteikia teisę studijų institucijai išduoti valstybės pripažįstamus aukštojo išsimokslinimo diplomus, yra svarbi priemonė, skatinanti aukštąsias mokyklas tobulėti.

5.3. Mokslo ir studijų institucijų mokslinės veiklos kokybę turi stebėti ir reguliariai vertinti Lietuvos mokslo tarybos mokslo sričių komisijos ir Lietuvos mokslų akademijos skyriai, peržiūrėdami metines mokslo ir studijų institucijų ataskaitas, ir Studijų kokybės centras. Turi būti vykdoma institucijų kvalifikacinė priežiūra laikantis Valstybinių mokslo institutų nuostatuose ir Aukštųjų mokyklų steigimo ir atestavimo nuostatuose nustatytos ir Vyriausybės patvirtintos tvarkos.

6.2. Mokslo ir studijų sistemos finansavimui sutvarkyti būtina turėti:

6.2.1. aukštųjų mokyklų finansavimą reglamentuojančius dokumentus, numatytus Aukštojo mokslo įstatyme;

6.2.2. valstybės biudžeto asignavimų mokslo tyrimams finansuoti paskirstymo mokslų sritims ir mokslo kryptims principus;

6.2.3. Lietuvos Respublikos mokslo tyrimų ir bandomosios plėtros darbų finansavimo įstatymą;

6.2.4. minimalių valstybės biudžeto subsidijų valstybiniams ir universitetų mokslo institutams, skirtų jų programoms pagal Vyriausybės patvirtintas veiklos kryptis vykdyti ir ilgalaikei tyrimų materialinei bazei bei infrastruktūrai išlaikyti, skaičiavimo taisykles; minimalios subsidijos (bazinis finansavimas) turi užtikrinti institucijoms perduoto valstybės turto išsaugojimą, eksploataciją, atnaujinimą ir sudaryti pagrindą nustatyto skaičiaus mokslininkų normaliam darbui;

6.2.5. mokslo infrastruktūros objektų, kuriuos būtina finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, sąrašą ir finansavimo taisykles.

6.3. Reikia plėsti konkursinį programinį mokslo tyrimų finansavimą, siekiant įvairių finansavimo būdų racionalių proporcijų. Būtina didinti konkursiniam programiniam mokslo tyrimų finansavimui skiriamą valstybės biudžeto dalį ir pasiekti, kad 2005 metais ne mažiau kaip 30 procentų mokslo tyrimams skiriamų asignavimų būtų naudojama finansuoti ekspertų iš anksto įvertintinus projektus. Mokslininkų ir institucijų siūlomas tyrimų programas turi svarstyti Lietuvos mokslo tarybos specializuotos mokslo sričių komisijos, jos taip pat turi siūlyti mokslininkams imtis ir kitų valstybei reikalingų tyrimų. Lietuvos mokslo taryba turi siūlyti konkursinio asignavimų paskirstymo mokslo sritims proporcijas, o jos nuolatinės mokslo sričių komisijos Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui bei kitoms mokslo tyrimus finasuojančioms institucijoms turi teikti išvadas dėl svarbiausiųjų mokslo tyrimų tikslingumo bei turinio ir vertinti jų rezultatus.

Mokslo tyrimai, reikalingi ministerijų rengiamoms valstybinėms ūkio, kultūros, socialinės sferos, sveikatos, gamtos apsaugos ir kitų sričių plėtotės programoms, turi būti užsakomi konkurso būdu. Apie skelbiamus konkursus būtina pranešti visoms Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms.

6.4. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, plėsdamas savo veiklą, turi remti ne tik mokslininkų ir jų grupių iniciatyva atliekamus originalius, ieškomuosius mokslo tyrimus, mokslo renginius, monografijų, vadovėlių ir kitų mokslo leidinių autorius, mokslininkų, dalyvaujančių tarptautinėse programose, darbus, bendrus aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų darbus, skatinančius jų veiklos bei mokslo ir studijų integraciją, bet ir, Lietuvos mokslo tarybai rekomendavus, konkurso būdu finansuoti mokslo ir studijų institucijų programas bei kitus mokslinius tyrimus; Valstybinio mokslo ir studijų fondo biudžetas ateityje turėtų sudaryti apie 20-30 procentų valstybės lėšų, skiriamų mokslui finansuoti.

6.5. Turi būti parengtos ilgalaikės mokslo ir studijų objektų statybos bei pastatų renovacijos, laboratorijų, eksperimentinės bazės atnaujinimo programos ir kasmet joms skiriami reikalingi asignavimai. Unikali mokslinė aparatūra ir eksperimentinė įranga turi būti telkiama mokslo ir studijų institucijose, atliekančiose nacionalinių mokslo centrų funkcijas, ir prieinama visų kitų institucijų mokslininkams.

6.6. Mokslui ir studijoms reikalinga dar tokia valstybės parama:

6.6.1. reikia tobulinti mokslo ir studijų sferoje dirbančių mokslininkų ir dėstytojų darbo apmokėjimo ir socialinių garantijų sistemą, kad mokslininko profesija taptų patraukli talentingam jaunimui;

6.6.2. reikia pakeisti juridinių asmenų ir fizinių asmenų mokesčių įstatymus taip, kad mažėtų mokesčiai juridiniams ir fiziniams asmenims, užsakantiems mokslo tyrimo darbus Lietuvos mokslo ir studijų institucijose arba apmokantiems mokslinės aparatūros įsigijimo išlaidas;

6.6.3. reikia panaikinti muito ir pridėtinės vertės mokesčius mokslo ir studijų institucijų įsigyjamai arba joms dovanojamai mokslinei aparatūrai, medžiagoms ir kitiems gaminiams;

6.6.4. mokslo ir studijų institucijos turi turėti teisę pačios spręsti, kokioms išlaidoms naudoti joms skiriamas valstybės biudžeto subsidijas; skiriami biudžeto asignavimai neturi būti griežtai skirstomi paprastosioms ir nepaprastosioms išlaidoms ir neturi būti griežtai reglamentuojama darbo užmokesčiui skiriama dalis;

6.6.5. reikia pakeisti fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą taip, kad užsienio valstybių ar fondų stipendijos ir kita parama Lietuvos studentams, mokslininkams ir aukštųjų mokyklų pedagogams Lietuvoje nebūtų apmokestinama;

6.6.6. būtina padidinti Mokslų akademijos bibliotekos finansavimą, žymiai daugiau lėšų skirti mokslinei literatūrai prenumeruoti;

6.6.7.įsteigti Aukštojo mokslo fondą, formuojamą iš atskaitymų nuo realizavimo pajamų, valstybės biudžeto ir rėmėjų lėšų; jo paskirtis - sukaupti ir naudoti lėšas aukštųjų mokyklų veiklai ir modernizavimui, studijoms reikalingai įrangai atnaujinti, aukštųjų mokyklų pastatams renovuoti, studentų ir dėstytojų tarptautiniams mainams.

7.2. Mokslo tyrimų finansavimo įstatymas turėtų reglamentuoti valstybės ir ne valstybės lėšomis finansuojamų mokslo institutų ir mokslo įstaigų veiklą, valstybės biudžeto subsidijų valstybiniams mokslo institutams skyrimo bei mokslo tyrimų aukštosiose mokyklose finansavimo principus, konkursinio ir programinio mokslo tyrimų finansavimo tvarką bei valstybės lėšomis sukurtų mokslo žinių naudojimą valstybės ir visuomenės reikmėms. Šiuo įstatymu būtų reglamentuojama ir ūkio subjektų veikla, kai jie savo lėšomis finansuoja mokslo tyrimus, remia mokslo ir studijų bei inovacinės veiklos skatinimo fondus, projektuoja mokslui imlius gaminius ir kuria naujas technologijas. Mokslo tyrimų finansavimo įstatymas turėtų reglamentuoti ekonomines priemones, skatinančias visų valstybės subjektų investicijas į mokslą ir prisidedančias prie spartesnės Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos.

7.3. Reikia reguliariai rengti ir atnaujinti Lietuvos aukštojo mokslo ir Lietuvos mokslo ir technologijų Baltąsias knygas, apibendrinančias šių sričių dabartinę būklę ir potencialą, mokslinių tyrimų sistemą ir sąsajas su ūkio struktūromis, valstybinio reguliavimo principus, numatančias plėtros programas bendriems šalies tikslams siekti, suderintas su kitomis šalies plėtros programomis.

Šios nuostatos yra gairės praktinei veiklai ir pagrindas konkrečioms veiklos programoms. Jos turi padėti Lietuvos mokslo ir studijų sistemai didinti jos vaidmenį visose valstybės gyvenimo srityse, o šalies valdymo institucijoms - vykdyti valstybės mokslo politiką ir orientuoti jas savo praktinėje veikloje remtis mokslu. Ten, kur nuostatoms įgyvendinti reikia didelių lėšų, jos turi būti įgyvendinamos laipsniškai, pagal esamas galimybes, nors spartus nuostatų įgyvendinimas būtų kur kas efektyvesnis.