Gediminas Zemlickas

Tokioje įvairovėje nesunku pasiklysti. Renginį pradėjęs Filologijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia pamėgino praėjusių metų laimikį skaičiuoti. Pasak dekano, fakulteto mokslininkai ir pedagogai gali pasidžiaugti 5 naujomis monografijomis, 15 mokomųjų ir taikomosios kalbotyros darbų, 4 literatūros mokslo, kritikos ir eseistikos darbais, 14 vertimų - įvairių veikalų, išverstų iš lotynų, graikų, anglų, prancūzų, vokiečių, švedų, danų ir kitų kalbų, pagaliau 14 kitokių mokslo darbų, konferencijų medžiagų ir pan. Iš viso pristatyta daugiau kaip pusšimtis naujų knygų. Tikriausiai ir pats dekanas sutiks, kad tai gali būti ir toli gražu ne visiškai tikslūs skaičiai. Kai atskiros katedros savo darbus pradėjo pristatinėti, tuojau paaiškėjo, jog tas ir anas reikšmingas veikalas į naujų darbų lankstinuką nepateko, mat dienos šviesą išvydo, kai lankstinukas jau buvo rengiamas.

Nėra paprasta komentuoti naujausius veikalus, su kuriais pačiam šių eilučių autoriui dar neteko įdėmiau susipažinti. Tačiau kai kurių vertė nekelia abejonių. Pirmiausiai tai pasakytina apie lituanistinių katedrų darbus. Galime pasidžiaugti, kad baigti leisti kalbininko Prano Skardžiaus “Rinktiniai raštai”. Parodoje išvydome tų “Raštų” 4 tomą “Moksliniai straipsniai ir studijos” bei 5 tomą “Akcentologija. Bendrinės kalbos kultūra. Publicistika”. Šiuos 5 tomus sudarė, spaudai parengė ir apskritai didžiulės svarbos darbą nuveikė prof. Albertas Rosinas. Jis dabar rengia kito iškilaus ir tragiško likimo kalbininko Jono Kazlausko rinktinius raštus. Tikėsimės sulaukti dar šiemet, kadangi rugpjūčio 1 d. minėsime J. Kazlausko gimimo 70 metų sukaktį.

Tarp kitų vertingų knygų - daug metų rengta ir pagaliau išleista “Lietuvių kalbos enciklopedija”. Ją rengiant nemažai nuveikė ir du fakulteto profesoriai - kalbininkai Aleksas Girdenis ir Vincas Urbutis. Mokomasis leidinys “Dialektologijos skaitiniai” (parengė doc. Z. Babickienė ir dr. B. Jasiūnaitė, dail. M. Strockis) ypatingas ir tuo, kad nuo pradžios iki pabaigos parengtas fakultete.

“Alma littera” leidykla išleido Evaldos Jakaitienės “Lietuviškai apie Lietuvą: mokomoji knyga kitakalbiams”. Tai jau trečias labai originalios knygos leidimas. E. Jakaitienė pirmąją knygą parašė dirbdama Norvegijoje (leidinyje buvo lietuvių-norvegų kalbų žodynėlis), o ši jau trečioji knyga skirta vadinamojo Vilniaus krašto mokykloms. Knyga bus gera paspirtis norintiems išmokti lietuvių kalbą - čia yra ir klausimų, ir pratimų, ir žodynėlis (lenkų, rusų ir lietuvių kalbų).

Daugelis šio renginio dalyvių patys mokėsi iš prof. Jono Palionio vadovėlio “Kalbos mokslo pradmenys”, dabar parengtas ir išleistas antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Iš jaunesnės kartos filologių sulaukėme lietuvių kalbos vadovėlio pradedantiesiems “Po truputį”. Jo autorės Meilutė Ramonienė ir Loreta Vilkienė.

Prof. Zigmo Zinkevičiaus “Bibliografijos rodyklė” išleista mokslininko 75-mečiui. Ją parengė Baltų filologijos katedra ir VU biblioteka. Garbusis mūsų kalbininkas kartu su Regina Koženiauskiene ir Broniumi Dobrovolskiu parašė reikšmingą vadovėlį IX klasei, o jį gražiai išleido “Šviesos” leidykla.

Lietuvių kalbos katedros vedėją R. Koženiauskienę, ko gero, galime vadinti tikra metų spartuole, nes be minėtojo vadovėlio ji prisidėjo rengiant arba pati parašė ir kitus vertingus veikalus. Tai visų pirma monografija “Retorika: iškalbos stilistika”, kartu su Giedriumi Viliūnu parengti metodiniai nurodymai “Lietuvių filologų rašto darbai” bei straipsnių rinkinys anglų kalba “Martynas Mažvydas and Old Lithuania”. Šią knygą sudarė, pratarmę ir straipsnį parašė taip pat R. Koženiauskienė.

Labai kryptingai ir vaisingai vertimo baruose dirba Vokiečių filologijos katedros doc. Alfonsas Tekorius, praėjusiais metais išleidęs net tris knygas. Tai vokiečių romantikų pasakos “Smėlio žmogus”, H. Grenzmer “Salvadoras Dali ir Gala” bei W. Busch “Maksas ir Moricas”.

Skaitytojus pasieks ir vertingi antikos laikų autorių - Platono, Lucijaus Anėjaus Senekos, Aurelijaus Augustino kūrinių vertimai. Amžiną atilsį Arvydas Baronas iš lotynų kalbos vertė, o prof. Eugenija Ulčinaitė spaudai parengė Erhardo Wagnerio veikalą “Prūsijos lietuvių, gyvenančių Įsrūties ir Ragainės apskrityse, buitis ir papročiai “. Sigitas Narbutas taip pat iš lotynų kalbos vertė, komentarus parašė ir rodykles sudarė Pauliaus Oderborno knygai “Didžiojo Maskvos kunigaikščio Ivano Vasiljevičiaus gyvenimas”.

Praėjusiais metais taip pat ir Lietuvoje buvo minima Aleksandro Puškino 200 metų sukaktis.Ta proga rusų kalba išleista Rimanto Sideravičiaus knyga “A. S. Puškinas ir Lietuva”, to paties sudarytojo parengtas straipsnių rinkinys “A. S. Puškinas lietuvių literatūros moksle” bei Slavų filologijos katedros parengtas A. Puškino 200-mečiui skirtas rinkinys, kuriame pateikta universitete surengtos tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga. Rinkinyje galima rasti įvairių šalių puškinistų straipsnių.

Vertas dėmesio Pavelo Lavrineco veikalas “Lietuvos rusų literatūra XIX-XX a. pirma pusė” (rusų kalba). Jame bene pirmą kartą panaudota Lietuvos archyvų medžiaga apie rusų literatūrą mūsų krašte.

Labai vertingi ir tikriausiai ne vien istorikus sudomins publikuojami “Baltarusijos Liaudies Respublikos archyvai” (1 t., 1-2 knyga, Lietuvos valstybinio archyvo 582 fondas (“Baltarusijos Liaudies Respublikos Ministrų Taryba”). Pirmąsias dvi knygas sudarė, įžanginį straipsnį ir komentarus parašė Slavų filologijos katedros doktorantas Sergejus Šupa. Publikuojami originalo kalba (baltarusių) dokumentai byloja apie nepriklausomą Baltarusijos Respubliką (1918-1920 m.), kurią užgniaužė bolševikai.

Žinoma, šioje trumpoje apžvalgoje neįmanoma net glaustai apibūdinti visas reikšmingas naujas knygas ir leidinius, kuriais skaitytojus nudžiugino Vilniaus universiteto filologai.