Valstybės biudžeto mažinimo padariniai skaudžiai atsiliepia mokslo ir studijų institucijoms. 25 proc. sumažėjusios mokslo institutų ir šiek tiek mažiau aukštųjų mokyklų valstybės subsidijos verčia ieškoti išlaidų mažinimo galimybių. Daugelyje įstaigų patalpų pastebima, kad šildoma yra mažiau arba šildymas visai išjungtas. Dar skaudžiau ir pavojingiau yra tai, kad skelbiamos masiškos neeilinės mokslo darbuotojų peratestacijos, stengiamasi sumažinti jų skaičių mokslo ir studijų institucijose. Pasirinkti etatų mažinimo ir lėšų taupymo būdai yra labai įvairūs, dažnai nepaisoma socialinių garantijų, kurias suteikia darbo santykius reguliuojantys įstatymai ir kurių privalu paisyti laikantis mokslo pedagoginių pareigybių užėmimo reikalavimų. Iš įvairių Lietuvos kampelių pasigirsta nusiskundimų, kad neatsižvelgiama į valstybės ir mokslo sistemos reikmes, pažeidžiamos mokslo pedagoginių darbuotojų teisės, o atskirais atvejais etatų mažinimas virsta tiesiog asmeninių sąskaitų suvedinėjimu.

Siekdami, kad nebūtų skubotumo, blogai parengti ir neapgalvoti sprendimai būtų persvarstyti, norime paskatinti visus mokslininkus drąsiau naudotis įstatymų suteikiamomis garantijomis, ginti savo teisę dirbti mokslinį darbą ar pasinaudoti galimybe gauti išeitinę pašalpą, jei darbo sutartis nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. LMS gal dar nėra tokia stipri, kad galėtų išnagrinėti kiekvieną konkretų atvejį ir pasiūlyti geriausią sprendimą, tačiau norėtume aptarti aktualiausius momentus, kurie daugeliu atvejų gali būti taikomi.

Pirmiausiai norime atkreipti dėmesį į tai, kad neeilinės peratestacijos konkursai gali būti skelbiami ir vykdomi tik griežtai laikantis 1991 m. gruodžio 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 565 “Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų mokslo darbuotojų ir pedagogų konkursų (peratestavimo) kriterijų ir principų” reikalavimų. Tai reiškia, kad neeilinės atestacijos metu gali būti neperatestuoti tik tie darbuotojai, kurie neatitinka šiuo nutarimu ar institucijos statutu nustatytų kvalifikacinių reikalavimų. Išimtimi galima būtų laikyti tokį atvejį, kai institucija, paskelbdama etatų mažinimą ir atsižvelgdama į finansines galimybes, keičia visą etatų struktūrą ir skelbia visuotiną konkursą turimų etatų vietoms užimti. Toks konkursas turėtų būti atviras ir skelbiamas nustatyta tvarka.

Visais etatų mažinimo atvejais turi būti griežtai laikomasi Darbo sutarties įstatymo reikalavimų ir visiems atleidžiamiems darbuotojams mokamos šio įstatymo nustatytos išeitinės pašalpos ir kitos išmokos. Atkreipiame dėmesį, kad dar pasitaikantys bandymai sudaryti su peratestuojamais mokslo darbuotojais terminuotas darbo sutartis yra neteisėti, kadangi mokslinis pedagoginis darbas negali būti laikino pobūdžio ar sezoninis darbas, o visos tokios anksčiau sudarytos sutartys yra neteisėtos, pažeidžiančios Darbo sutarties įstatymą.

Lietuvos mokslininkų sąjunga siūlo mokslo ir studijų institucijoms ieškoti kitų lėšų taupymo šaltinių ir atsisakyti Lietuvos mokslo potencialą žlugdančio etatų mažinimo. Net ir nemokamos atostogos galėtų būti labiau priimtina valstybės taupymo priemonė, jei tam pritartų patys mokslo pedagoginiai darbuotojai. Daugelyje institucijų lėšos taupomos išleidžiant dalį darbuotojų į pensiją. Ši priemonė taip pat priimtina daug palankiau, kai mokslo ir studijų institucijos užtikrina išeinantiems į pensiją mokslininkams galimybę tęsti mokslinę pedagoginę veiklą, suteikdamos jiems darbo vietą, galimybę dalyvauti mokslinėse programose, konferencijose, seminaruose ir galimybę naudotis institucijos materialine baze. Manome, kad išėjusių į pensiją kūrybinių darbuotojų – mokslininkų tęsiamas kūrybinis darbas turėtų būti tinkamai įteisinamas įstatymų bei kitų teisinių aktų. Tai suteiktų geresnę perspektyvą visiems vyresniojo amžiaus mokslininkams bei padėtų geriau panaudoti jau sukauptą šalyje mokslo potencialą.