Inteligentų vaidmuo persitvarkymų epochojeRoma MokolaitėLietuvos mokslų akademijoje įspūdžių vakarą surengė LMA mokslininkų rūmai. Jam vadovavo VU prof. Vytautas Kubilius. VU prof. Algis Kalėda pasakojo apie Paryžiuje vykusį simpoziumą Vidurio ir Rytų Europos intelektualinio elito vaidmuo pokomunistiniu laikotarpiu. Jame dalyvavo Prancūzijos bei kitų Vakarų pasaulio šalių mokslo, kultūros institucijų atstovai, ministrai, direktoriai, fundatoriai, mokslininkai, žymūs filosofai, politologai, istorikai, rašytojai, žurnalistai, tarptautinių organizacijų darbuotojai. Simpoziumą organizavo Paryžiaus lenkų institutas ir Paryžiaus lenkiškos mokslų akademijos centras.
A. Kalėda perteikė simpoziume išsakytas pasaulio inteligentų nuostatas apie Europos inteligentijos vaidmenį šalių gyvenime per paskutinįjį XX a. dešimtmetį, per kurį persitvarkius sovietiniam blokui pasikeitė ir tarptautiniai santykiai. Simpoziume atskiras dėmesys buvo skirtas Lenkijos ir Lietuvos inteligentų nuostatoms. Plačioje simpoziumo medžiagoje buvo suformuluotos svarbios sąlygos, kurių turėtų laikytis lietuvių inteligentai. Būdami tolerantiški, stengdamiesi suvokti kiekvienos kitos valstybės gyvenimą ir jo sąlygas, besąlygiškai pripažindami demokratiją ir nepripažindami autoritarizmo, suprasdami ir palaikydami kitų šalių norus, jie turi užimti svarbų vaidmenį, gindami žmonių teises, rūpindamiesi saugumu, siekdami demokratijos tikslų ne tik savo šalyje. Buvo pabrėžta, kad inteligentai, būdami demokratiškų pažiūrų, savo siekių neturi sieti su turto siekimo tikslais, neturi būti propaguojamas smurtas
Be to, simpoziume buvo stengiamasi įvertinti ir tokių pokomunistinių šalių, kaip Baltarusija ir Ukraina, inteligentų padėtį.
A. Kalėda apibrėžė tą svarbą, kurią turėjo demokratijos proceso apraiškoms pasaulyje Lecho Valensos, Zbignevo Bžezinskio, Vaclavo Havelo, Česlovo Milošo, Ježio Giedroico, Tomo Venclovos veikla. V. Kubilius apgailestavo, kad praėjusio šimtmečio paskutiniojo dešimtmečio pradžios lietuvių inteligentų pažiūros labai skyrėsi nuo naujų politikų pozicijos, pasireiškiančios visuomenės gyvenime šiuo metu. Šitaip atsitiko ne tik Lietuvoje. Jaunoji karta ne tik nesupranta, bet ir nesuvokia senosios kartos idealų. Buvusieji disidentai, matydami, kad nesugeba kartu žengti su gyvenimu ir jam daryti įtaką, nusivylę arba net jaučia savotišką įniršį. Klausdamas, kodėl atsirado toks nesusikalbėjimas, ir stebėdamasis, kodėl inteligentijos siekiai Lietuvoje nėra vieningi, V. Kubilius sakė, jog inteligentams, ir ne tik Lietuvoje, reikia ieškoti kitų vertybių, kurios nebūtų vien iliuzijos dėl šalies gerovės. Inteligentams svarbu suvokti savo vaidmenį plačiau, kaip jį mato Europos ir viso pasaulio inteligentai. |