Knyga apie Prisikėlimo apygardos partizanusStanislovas BuchaveckasPer Lietuvai pragaištingo 1939 m. Vokietijos-TSRS pakto šešiasdešimtmetį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro išleistų knygų lentyną papildė leidinys Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje. Ši 344 puslapių knyga (sudarytoja Aurelija Malinauskaitė) buvo išleista kartu su Šiaulių Aušros muziejumi, o leidybą parėmė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyrius.
Naujojoje knygoje publikuojami trys straipsniai, kurių autorės pokario antisovietinės ginkluotosios rezistencijos istoriją tyrinėjančios moterys. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė supažindina skaitytoją su Prisikėlimo apygardos partizanų istorija. Ši apygarda, keičiantis antisovietinio pogrindžio teritorinei struktūrai, buvo įsteigta vėliausiai - tik 1948 m. ankstyvą pavasarį. Tačiau iš dalies su Šiaulių kraštu sutapusi apygarda, kurios į pietus nusitęsęs plotas savo krašteliu vienu metu siekė Nemuną prie Vilkijos, atliko itin svarbų vaidmenį Lietuvos partizanų judėjime. Dėl geografinės padėties per Prisikėlimo apygardą buvo palaikomi ryšiai su kitomis apygardomis. Nagrinėjamos apygardos teritorijoje 1949 m. įvyko visos Lietuvos apygardų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo įsteigta vieninga pasipriešinimo organizacija Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, ir priimta Vasario 16-osios politinė deklaracija.
Kitame straipsnyje Virginija Rudienė išsamiai supažindina su Kunigaikščio Žvelgaičio rinktine, kurios pirmtakai buvo dar 1944 m. pabaigoje Žagarės, Joniškio, Gruzdžių ir Kruopių valsčiuose veikę partizanai, vadovaujami Martyno Klausiaus-Tautvydo. Autorė analizuoja 1958 m. Žeimių miške žuvusio partizano Juliaus Adomaičio-Erdvilo 1955 m. dienoraščio fragmentus, kurie spausdinami knygoje.
O knygos sudarytoja A. Malinauskaitė savo moksliniame straipsnyje apibūdina Prisikėlimo apygardos leistą spaudą laikraščius, knygas ir kitus leidinius bei pagrindinius leidėjus. Pateikiami laikraščio Prisikėlimo ugnis ir kitų leidinių 1948-1952 m. tekstai. Būsimiesiems Lietuvos partizaninio judėjimo tyrinėtojams bus taip pat svarbūs publikuojami Prisikėlimo apygardai priklausiusio Maironio rinktinės dokumentai. Paskutinėje knygos dalyje spausdinami atsiminimai. Publikuojami partizanų ryšininkės Joanos Dijokaitės-Kerežienės, partizano Viktoro-Šniuolio, partizanų rėmėjų Vandos Rakauskaitės, Stasio Ruko, Zitos Bakšytės-Dirmeikienės, partizanų spaudos platintojos Onos Rimkutės-Balčiūnienės atsiminimai apie didvyriškumo, pasiaukojimo faktų gausią pokario partizanų kovą, kurioje, be pergalių ir džiugių spalvų, buvo ir nemažai išdavysčių, dėl to žuvo daug patriotų. Jie žvelgia į mus iš knygoje išspausdintų nuotraukų. |