Naujo tūkstantmečio mokslas ir pramonėVytautas Kundrotas
Be mokslo nėra ekonomikosŠalies mokslo pasaulio atstovų tikslas - sudaryti mokslo ir pramonės vieningą raidą, įteisinti ilgalaikius prioritetus, sveikindamas konferen- cijos dalyvius kalbėjo KTU rektorius prof. habil. dr. Kęstutis Kriščiūnas. Sveikinimą raštu atsiuntė šalies Premjeras Andrius Kubilius. Per kompiuterių tinklus konferencijos eigą stebėjo Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio miestų akademinės bendruomenės atstovai. Jie taip pat tarė sveikinimo žodžius kalbėtojų dinamiški atvaizdai buvo matomi dideliuose ekranuose, jau kuris laikas įrengtuose universitete.
Tačiau svarbiausia, suprantama, buvo konferencijai parengti pranešimai. MA viceprezidentas, Ekonomikos instituto direktorius akad. E. Vilkas pranešime teigė, kad pasaulyje niekas neabejoja, jog didelę reikšmę turi mokslo inovacijos ir naujos technologijos.
Akademikas pastebėjo, kad šalyje šiandien mokslas, technologijos, ūkis yra atsiskyrę ne tik dėl supratimo stokos, bet ir dėl nepalankios situacijos. Aptardamas mokslo tikslus, jis teigė: siekiant, kad Lietuva būtų išsilavinusių žmonių visuomenė, būtina bendra integracija į Europos Sąjungą. Mokslo padėtis gana sudėtinga - jis kuria tikslus, tačiau visuomenėje neturi tokios prasmės, kokią turėtų turėti. Ypač žalinga būtų mokslui ir technologijoms primesti netinkamus ir svetimus prioritetus.
Gana daug klausimų, į kuriuos pats ir atsakė, iškėlė KTU mokslo prorektorius habil. dr. A. Lukoševičius pranešime Mokslo ir technologijų baltosios knygos uždaviniai ir koncepcija. Mikrosocialinis stabilumas yra svarbi aplinkybė, sudaranti galimybes staigiems teigiamiems kitimams, tačiau, renkantis kryptį, svarbu nustatyti prioritetus. Svarbiausia pranešėjo mintis reikia sudaryti Europos bendros mokslo rinkos sampratą. Baltoji knyga reikalinga šaliai, tokius dokumentus yra parengusios kaimyninės valstybės. Šio universiteto Verslo strategijos instituto direktorius R. Jucevičius, konferencijai parengęs pranešimą Vidutinės trukmės Lietuvos pramonės politika ir jos įgyvendinimo strategija, sakė, kad pramonės politika tai inovacijos į pramonę. Šalį turime tvarkyti taip, kad joje veiklos siektų kitos valstybės. Įmonės neturės labiau pastebimų rezultatų, jei neįsirašys į kitų, visų pirma užsienio, įmonių klasterius. Mokslo ateitis LietuvojeKauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius V. Šileikis, kalbėdamas apie strateginę verslo ir valdžios partnerystę inovacinėje veikloje, aptarė svarbiausius tokios veiklos komponentus - darbo jėgą, informaciją, technologijas, finansus, vadybą.
Švietimo ir mokslo ministro K. Platelio pranešimas Lietuvos mokslo ir studijų politika ekonominės globalizacijos akivaizdoje sulaukė didelio dėmesio. Ministras kalbėjo apie studijų, ugdymo kokybę, deklaravo visų mokslų prieinamumą gyventojams nepriklausomai nuo jų socialinės padėties.
Studentų skaičius Lietuvoje, teigė ministras, išaugo, tiesa, ne tiek, kiek kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kur per paskutiniuosius 10 metų tempai neišpasakytai dideli. Kas verčia siekti aukštojo mokslo? Beveik visose šalyse pastebima tendencija kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo mažesnis nedarbas.
Yra šalių, kur didžiausias nedarbas tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų, tačiau tai turbūt dėl aukštojo mokslo pernelyg didelio prieinamumo. Aptardamas kolegijų steigimą mūsų šalyje, ministras sakė, kad reikia išvengti ir grėsmės, kurią sudarytų akademinės visuomenės papildymas nepakankamai aukštu lygiu.
Konferencijoje išliko teigiama tendencija susirūpinimas Lietuvos mokslo ateitimi, teigė švietimo ir mokslo viceministras dr. A. Žalys, skaitydamas pranešimą apie mokslo rezultatų panaudojimą.
Pranešime apie technologijų ir vadybos inovacijų vietą ūkio ministras V. Milaknis sakė, kad technologijų taikymo kontekstas pakankamai suprantamas. Jame turėtų sėkmingai išsidėstyti ūkio, ekonomikos reformų programa. Ekonominė ir politinė nepriklausomybė teikia atitinkamas galimybes, kurias reikia panaudoti. Apie 70 proc. šalies ekonomikos yra privačiame sektoriuje. Ministras sakė, kad inovacijos, smulkaus ir vidutinio verslo gaminių kokybė, inovacijų teisinės aplinkybės yra dėmesio reikalaujantys klausimai. Aptardamas susisiekimo, kurį sudaro ryšių ir transporto sektoriai, problemas, susisiekimo ministras R. Didžiokas kalbėjo apie integraciją į Europos Sąjungos transporto tinklus, sakė, kad Europos Sąjungos projektuose transporto tinklai priskiriami svarbiems prioritetams. Lietuvoje tarptautinis transportas važiuos dviem svarbiausiomis magistralėmis, viena jų Via Baltica. Apie suverenumą ir finansavimąLietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Ž. Jackūnas pranešime apie mokslo, studijų ir technologijų įstatyminę aplinką sakė pateikiąs diskusinio pobūdžio mintis. Jis teigė, kad mokslo ir studijų suverenitetas stiprėja, pateisindamas autonomiją, sudarytą atkūrus nepriklausomybę.Šalyje studijų institutai supanašėjo gana ilgą laiką vyko universitetizacija. Aukštosios mokyklos smarkiai išaugo, modernizuota studijų tvarka. To negalima nepastebėti ir neįvertinti. |