Tarptautinių ERASMUS dirigavimo kursų eigą, struktūrą vertinti ir galutines projekto vykdymo išvadas padaryti iš Utrechto aukštosios menų mokyklos Olandijoje buvo pakviestas prof. Kenneth Montgomery. Tai Belfaste, Airijoje, gimęs dirigentas, išsilavinimą įgijęs Londone, Vokietijoje ir Italijoje. Dešimt metų jis buvo Olandijos radijo simfoninio orkestro vyr. dirigentas, nuo 1980 m. - Olandijos radijo choro vyr. dirigentas. Su šiais kolektyvais daug koncertavo, įrašė daugelį repertuaro kūrinių. Vienas svarbiausių akcentų tapo A. Schönbergo operos “Moses und Aaron” pastatymas. Kaip kviestinis dirigentas, K. Montgomery yra dirigavęs įvairiems Prancūzijos, Anglijos, Belgijos, Olandijos, Naujosios Zelandijos, Italijos, Airijos, JAV orkestrams. 1995 m. K. Montgomery kviečiamas vadovauti operos studijoms Karališkojoje Hagos konservatorijoje, jai susijungus su Amsterdamo konservatorija buvo įkurta Operos akademija, kurios meno vadovu dvejus metus ir buvo K. Montgomery. Analogiškai katedrai Hagoje jis vadovavo 10 metų - iki 1998-ųjų. Tiek pat jis dirbo ir Šiaurės Airijos operos meno ir muzikos direktoriumi, kur dirigavo Dž. Verdi “Falstafą”, R. Strausso “Ariadne auf Naxos”, W. A. Mozarto “Die Zauberflöte”, “Le Nozze di Figaro”, P. Čaikovskio “Eugenijų Oneginą”. Beje, tai tik maža dalis operų ir koncertų salių, kuriose K. Montgomery yra tekę diriguoti.

Jūsų, kaip eksperto, nuomonė apie Tarptautinių ERASMUS dirigavimo kursų eigą ir rezultatus buvo labai svarbi ne tik šių kursų dalyviams, iniciatoriams bei organizatoriams. Svarbu ir Europos Komisijai Briuselyje, kuriai, matyt, savo išvadas pateiksite. Tad kokios jos bus?

Aš nemanau, kad gali būti dar sėkmingiau surengti dirigavimo kursai. Tokius kursus surengti labai sunku ir problemiška. Lietuviams pavyko fantastiškai gerai. Rezultatai, kurių šių kursų metu pasiekė studentai, yra daug geresni, negu galėjome tikėtis.

Gal žodį kitą apie save?

Gyvenu Olandijoje, dirbu Utrechto aukštojoje menų mokykloje. Tai labai įdomi mokykla, turinti daug patrauklių specialybių - dailės, kino, teatro, muzikos, tad galime puikiausiai bendradarbiauti ir su Lietuvos muzikos akademija. Beje, man tenka dirbti trijose konservatorijose - Utrechto, Amsterdamo Karališkojoje ir Hagos.

Kuo skiriasi visos trys?

Negaliu palyginti, nes jose yra skirtingos specialybės ir jos visos savaip puikios.

O jeigu Lietuvos muzikos akademiją imtume lyginti su Olandijos aukštosiomis muzikos mokyklomis, tai kokia vieta jai tektų?

Į šį klausimą atsakyti negalėčiau, nes čia teko būti tik kelias dienas, tad negalėjau bent pakankamai susipažinti su Lietuvos muzikos akademija.

Ar anksčiau buvote susidūręs su Lietuvos muzikine kultūra, mūsų atlikėjais?

Aš pirmą kartą Lietuvoje, bet jau per pirmas dvi valandas Vilniuje supratau, jog tai aukštos muzikinės kultūros miestas. Tai iškart galima pajusti, o ypač iš Lietuvos nacionalinio orkestro muzikavimo. Jau pirmą valandą Filharmonijoje galėjau pasakyti, kad šių kursų lygis nepaprastai geras. Labai profesionalus orkestro darbas su studentais. Apskritai jaučiu didelį organizatorių dėmesį, žmonių šilumą ir didelį norą, kad šie kursai pavyktų.

Kartais girdžiu sakant - “muzikali tauta”. Matyt, yra ir mažiau muzikalių? Ką Jūs apie tai galvojate? Aš manau, kad muzikalumo pagrindas - gilios tradicijos. Deja, ne visur tos tradicijos išties gilios. Pats esu airis, kilęs iš Airijos - savo tėvynėje mes turime ne itin daug muzikavimo ir muzikinės kultūros tradicijų.

Kokius ryšius žadate ateityje palaikyti su Lietuvos muzikais, jaunimu?

Kad tie ryšiai būtų stipresni ir gilesni, mes ir turime dirbti, nes labai daug galime išmokti vieni iš kitų. Neabejoju, kad mes daug ko galime pasimokyti ir iš Lietuvos muzikinio gyvenimo, Jūsų krašto kultūros. Lietuva man - didelis ir nuostabus atradimas. Tai sakau visiškai nuoširdžiai.

Labai ačiū. Iki pasimatymo Europoje.

Tikiuosi.