ERASMUS dirigavimo kursų antrajai programai vadovavo Londono Karališkojo muzikos koledžo podiplominių dirigavimo studijų profesorius Neil Thomson. Šias pareigas jis užėmė prieš porą metų, dabar profesoriui 34-eji, ir jis yra jauniausias iš dirigentų, kada nors užėmusių tokias prestižines pareigas nuo sero Adriano Boulto 1916 m. iki sero Malcolmo Sergento, Constanto Lamberto ir Normano Del Maro. Būtent pastarasis profesorius Nei Thomson ir vadovavo, kai jis studijavo Karališkajame muzikos koledže. Tačiau tai ne vienintelis jo žymus pedagogas. Tanglvudo muzikos centre N. Thomson vadovavo Leonardas Bernsteinas, Kurtas Sanderlingas ir Seiji Ozawa. 1991 m. talentingasis anglas tapo Lydso dirigentų konkurso, o po trejų metų Donatellos Flick konkurso finalininku ir abiejų pagrindinių prizų laimėtoju. Šiuo metu vadinamas vienu labiausiai išsilavinusių savo kartos dirigentų. N. Thomson koncertuoja visame pasaulyje. Debiutavęs Italijoje (1991), jis labai sėkmingai debiutavo JAV su El Paso simfoniniu orkestru (1993) – dabar kviečiamas kasmet. Nuolat vyksta į Rumuniją, diriguoja šios šalies nacionaliniam ir Radijo kameriniam orkestrams. 1997 m. buvo pakviestas diriguoti Bukarešto tarptautinio Naujosios muzikos festivalio atidarymo koncertą. D. Britanijoje N. Thomson yra dirigavęs Filharmonijos orkestrui, Šiaurės Anglijos filharmonijos, Niukastlio simfoniniams orkestrams (buvo pagrindinis dirigentas) ir Karališkajam Tanbridž Velso simfoniniam orkestrui, 1996 m. debiutavo Karališkame operos teatre Covent Garden. N. Thomson yra tekę bendradarbiauti su žymiausiais mūsų laikų dirigentais ir muzikos atlikėjais. Svečias mielai atsakė į “Mokslo Lietuvos” klausimus.

Kaip vertinate Vilniuje vykusius ERASMUS dirigavimo kursus?

Manau, kad tai unikalus, nepaprastai profesionaliai ir puikiai įgyvendintas projektas.

Gal apskritai visas muzikos pasaulis yra unikalus ir vaizdingas? Ar vis tik pastebėjote Vilniaus renginio tam tikrą išskirtinę ypatybę?

Unikalu tai, kad šie dirigavimo kursai buvo lyg kūrybinė laboratorija visiems dalyvavusiems dirigentams, pedagogams ir studentams. Jie galėjo tobulinti muzikos atlikimą, gilintis į subtilų dirigento darbą.

Ką manote apie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro galimybes?

Būtent Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir sudarė kursų dalyviams kūrybinės laboratorijos galimybes, kurios jauniesiems kūrėjams ir padėjo įgyvendinti savo sumanymus. Orkestras išties puikus, muzikantai labai subtiliai, kantriai ir noriai dirbo su studentais. O visa kartu paėmus, tai ir yra unikalu. To ligi šiol niekur kitur nėra buvę.

Kokį įspūdį Jums padarė Lietuvos muzikos akademijos studentai ir pedagogai, jų sugebėjimai?

Lietuvos studentai, su kuriais susitikau, puikūs, talentingi, o maestro Jonas Aleksa – išties nepaprasta asmenybė, dirigentas ir pedagogas.

Tad gal maestro Jonui Aleksai visa jėga pasireikšti Vilnius teikia per mažai erdvės?

Tai tiesa. Man yra tekę Europos šalyse sutikti keletą muzikos žinovų, kurie iš jaunystės, iš studijų laikų atsimena Joną Aleksą. Talino muzikos akademijos Dirigavimo katedros vedėjas kaip tik ir tvirtino, kad jaunystėje jam yra tekę kartu su J. Aleksa dalyvauti dirigentų kursuose ir jau tada maestro iš Lietuvos buvo viena ryškiausių asmenybių. Toks jis išliko ir mūsų dienomis.

Ar daug studentų turite? Kaip su jais dirbate? Kokių sunkumų iškyla?

Apskritai neturiu sunkumų. Su studentais bandau dirbti labai atvirai, palaikyti gerus santykius – skatinu savo studentų mąstyseną. Jie gerai mane supranta ir priima.

Ką Jums ligi šios išvykos yra tekę girdėti apie Lietuvą, mūsų šalies muzikinę kultūrą?

Deja, apie Lietuvą žinau toli gražu nedaug. Šį bei tą sužinojau prieš čionai atvykdamas, taip pat ir lėktuve šiek tiek spėjau perskaityti apie Jūsų šalį. Bet ir tai, kiek susipažinau, man labai patiko. Geriau kraštą pažįsti, kai susitinki savo kolegas, žmones – nuo tada prasideda gilesnės žinios. Aš labai noriu pažinti Lietuvą.

O kuriuos jaunuosius šių kursų dirigentus galėtumėte išskirti? Gal jau šiandien galima pasakyti, jog kai kurie ateityje diriguos didžiausiose pasaulio koncertų salėse ir geriausiems orkestrams?

Nenorėčiau išskirti kurio nors vieno, nors, žinoma, jie yra skirtingi. Tai buvo kursai, nepaprastai puiki kūrybinė atmosfera. Susiklostė labai geri ir kolegiški darbo santykiai. Bet kursai nėra ta vieta, kur ką nors ypatingai reikėtų iškelti. Visi šie jaunuoliai yra perspektyvūs. Pažiūrėsime, kaip jiems seksis toliau.

O kokie Jūsų paties artimiausi kūrybiniai sumanymai?

R. Vagnerio operą “Tristanas ir Izolda” diriguos Londono Karališkojo muzikos koledžo simfoninio dirigavimo studentas, mano asistentas šiuose ERASMUS dirigavimo kursuose Tim Murray. Tai bus jo baigiamasis egzaminas. Paskui dviem savaitėms išvyksiu į koncertinę kelionę į Teksasą, JAV. Ten dabar šilta.

(Šią Profesoriaus užuominą reikėtų suprasti šitaip: ERASMUS dirigavimo kursai sutapo su Lietuvos muzikos akademijos sunkmečiu – patalpos buvo beveik nešildomos. Todėl svečiams reikia nuoširdžiai padėkoti, kad jie, suprasdami lietuviškas realijas, sutiko dirbti tokiomis sąlygomis – G. Z.)

Ir paskutinis klausimas: kada Jus išvysime diriguojant Lietuvoje?

Taip greitai, kaip tik būsiu pakviestas. Sugrįžęs į Europą būtinai apsilankysiu ir Lietuvoje.

Leiskite palinkėti Jums sėkmingų gastrolių Amerikoje, gabių mokinių ir kuo greičiau atvykti dar kartą į Lietuvą. Ačiū.