Gediminas Zemlickas

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija ERASMUS programos pirmajame etape leido dalyvauti 14 aukštųjų ir 10 aukštesniųjų šalies mokyklų. Iniciatyvą ir nemenką drąsą parodė Lietuvos muzikos akademija, pasiūliusi pagal intensyvią programą surengti Tarptautinius ERASMUS dirigavimo kursus. Šios iniciatyvos esmę Lietuvos muzikos akademijos rektorius prof. Juozas Antanavičius apibūdina keliais lakoniškais sakiniais: Lietuva yra pripažintas orkestrinio ir kamerinio muzikavimo kraštas ir muzikinės kultūros srityje, ko gero, jau esame Europoje. Tiesa, šitai nuolat turime patvirtinti. Jeigu tenkinsimės tik tuo, kad į kitas šalis kasmet siųsime savo studentus, tai vis viena būsime šiek tiek provincija. Todėl svarbu siekti, jog ir į Lietuvą iš kitų šalių studentai ir dėstytojai važiuotų, iš mūsų pedagogų, profesorių, orkestrų mokytųsi – tik tada būsime ne vien geografinis Europos centras. Akiai nematomą “juodą darbą”, kuris užtruko gal ne mažiau kaip metus, atliko Muzikos akademijos Tarptautinių ryšių skyrius – jo darbuotojos Laima Bakienė ir Rima Rimšaitė. Jos kreipėsi į devynias Europoje žinomas aukštąsias muzikos mokyklas, kviesdamos kartu dalyvauti projekte. Gavusios sutikimą tolesnę projekto eigą derino su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam jau 35 metus vadovauja prof. Juozas Domarkas. Orkestro ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovai sutiko dalyvauti projekte. Tai reiškė, kad geriausias šalies orkestras savaitę repetuos su 18 jaunųjų dirigentų iš 10 šalių, gros ir dviejuose baigiamuosiuose koncertuose.

Bet prieš tai dar reikėjo užsitikrinti Vyriausybės finansinę paramą, kad skirtų Lietuvos įnašą į Europos Komisijos finansuojamą programą. Lietuvos lėšos projektui buvo gautos iš SOCRATES/ERASMUS programai skirtųjų lėšų.

Europos Komisijai patvirtinus ERASMUS dirigavimo kursų projektą, Lietuvos muzikos akademija tapo pirmosios Europoje tokio pobūdžio intensyvios programos koordinatore ir kontraktore. Šie kursai Vilniuje buvo surengti vasario 4-13 dienomis. Kursų dalyviai įgijo išskirtinę galimybę diriguoti klasikinės simfoninės muzikos repertuaro kūrinius, pradedant nuo V. A. Mocarto, L. van Bethoveno, P. Čaikovskio, F. Šuberto ir baigiant XX a. muzikos korifėjų A. Šionbergo ir I.  Stravinskio kūriniais.Muzikos akademijos partneriai šiame projekte yra: Paryžiaus nacionalinė konservatorija, Utrechto aukštoji menų mokykla, Londono universiteto Karališkasis muzikos koledžas, Sibelijaus akademija Helsinkyje, Berlyno aukštoji menų mokykla, Norvegijos aukštoji muzikos mokykla Osle, Krokuvos muzikos akademija, Estijos muzikos akademija, Latvijos J. Vitols’o muzikos akademija. Būsimiesiems dirigentams vadovavo trys aukštos klasės dirigentai - profesionalai.

Kursų I programai (L. van Bethovenas, P. Čaikovskis, A. Šionbergas) vadovauti pakviestas Paryžiaus nacionalinės konservatorijos prof. Janos Fürst. Jis smuiką studijavo F. Liszto akademijoje gimtajame Budapešte, paskui Paryžiaus konservatorijoje, kur buvo apdovanotas I premija. Baigęs konservatoriją 10 metų vadovavo orkestrui, 1963 m. įkūrė Irish Chamber orkestrą. Vyr. dirigentu ir muzikos direktoriumi J. Fürst dirbo Malmėje, Alborge, Dubline, Marselyje ir Vinterture kviestiniu Helsinkio filharmonijos orkestro vyr. dirigentu. Po debiuto 1972 m. Londone dirigavo geriausiems orkestrams bei Karališkajam filharmonijos orkestrui. Nuolat kviečiamas diriguoti Europos sostinių ir geriausiems Izraelio, JAV, Australijos ir Naujosios Zelandijos orkestrams. Dirigentui sekėsi derinti darbą koncertų salėse su darbu operos scenoje. Jis 9 metus buvo Marselio operos muzikos direktorius, kviečiamas į Anglijos nacionalinę ir Škotijos operą, neseniai tapo ir Karališkosios Stokholmo operos kviestiniu dirigentu.

Kursų II programai (V. A. Mocartas, L. van Bethovenas, M. Ravelis) vadovauti pakviestas 34 metų Londono Karališkojo muzikos koledžo profesorius, Dirigavimo katedros vedėjas Neil Thomson. III programai (L. van Bethovenas, F. Šubertas, I. Stravinskis) vadovavo Lietuvos muzikos akademijos prof. Jonas Aleksa, daug metų (1975-2000) buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju dirigentu.

Kiekvienas iš profesorių vadovavo 6 įvairių šalių studentams, buvo dirbama klasėje su pianistais-akompaniatoriais (kasdien po 2-3 valandas) ir simfoniniu orkestru (2 val. per dieną). I ir III grupių studentai papildomai dirbo ir su šiuolaikinės muzikos ansambliu (dirigentas Jonas Janulevičius). Mūsų šaliai kursuose atstovavo Lietuvos muzikos akademijos studentai: Vytautas Lukočius (jis tobulinasi Sibelijaus akademijoje Helsinkyje, taigi atstovavo ir jai) prof. Janos Fürst grupėje, taip pat Jonas Janulevičius ir Saulius Radžiūnas – prof. Neil Thomson grupėje. Studentai turėjo retą galimybę dirbti su aukštos klasės muzikantais, pajusti muzikos interpretavimo žavesį.

Vasario 12-13 d. Filharmonijos didžiojoje salėje vyko Tarptautinių ERASMUS dirigavimo kursų baigiamieji koncertai, per kuriuos jaunieji dirigentai su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko savo parengtas programas.

Kursų eigą įvertinti ir galutines išvadas pateikti turėjo du autoritetingi tarptautiniai ekspertai - Utrechto aukštosios menų mokyklos Olandijoje profesorius dirigentas Kenneth Montgomery ir Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno akademijos prorektorius, Austrijos universitetų tarptautinio bendradarbiavimo sektoriaus vadovas prof. Gottfried Scholz.

Kadangi svarbiausius šio įspūdingo renginio organizatorius, vadovus, dalyvius ir vertintojus sugebėjome pakalbinti (išskyrus prof. J. Fürst, kuris paskutiniame vasario 13 d. baigiamajame koncerte nedalyvavo, nes tą dieną turėjo išskristi koncertuoti į Ispaniją), vertinimus ir įspūdžius pateikiame kituose šio “Lango” puslapiuose.

Tarptautiniai ERASMUS dirigavimo kursai pavyko, nors Muzikos akademijos patalpos nebuvo šildomos. Mat taupanti lėšas ir finansiškai neišsigalinti aukštoji mokykla, kaip, beje, ir kai kurios kitos, šiemet pratęsė studentų atostogas ir pavasario semestro pradžią nukėlė vėlesniam laikui. Regis, tą kritišką būtinybę svečiai iš kitų šalių suprato, o mūsų valstybės prestižą gelbėjo puikus simfoninis orkestras, savo darbui atsidavę pedagogai ir muzikinio gyvenimo kelią pasirinkę studentai.

Svečius pribloškė ir sužavėjo mūsų senoji sostinė Vilnius, jo gausūs muzikiniai renginiai. Tikėjęsi pamatyti pilką ir niūrų posovietinį miestą, kai kurie svečiai sakėsi nustebę, jog išvydo europietišką sostinę, kur žmogui teikiamos visos reikalingos paslaugos, o nuobodžiauti tiesiog nelieka laiko. Reto grožio senamiestis – tarsi natūralios operos dekoracijos ir aukščiausius kriterijus atitinkantis simfoninis orkestras – muzikinę sielą visiškai užburiantys dalykai.

Gal iš tiesų muzika ir yra tas tiesiausias kelias į Europą ir kitų tautų širdis.