Pernai Senamiesčio direkcijos iniciatyva užsakytas kiemo tvarkymo projektas. Buvo atgaivinta ir ankstesnė idėja, pradėti daryti brėžiniai, kuriuose mėginta parodyti, kaip kiemas galėtų būti skirstomas į zonas, kokia buvo jo istorinė struktūra ir kurioje vietoje tas sodas galėjo būti. Neseniai kalbėdamasis su VU Botanikos sodo darbuotoju A. Skridaila nudžiugau, kai išgirdau, jog pirmasis universiteto botanikos sodas buvo kaip tik toje vietoje, kur pagal istorinius tyrimus ir spėjau jį buvus. Rėmiausi istorinių kiemo planų duomenimis, taip pat buvusio to sodo vadovo Georgo Forsterio knyga. Ką siūlome? Norėtume išlaikyti, kiek įmanoma, kiemo senąją struktūrą. Toje vietoje, kur buvo istorinis botanikos sodas, gal pavyktų atkurti tam tikrus sodo elementus. Galėtų būti papildomas žalias plotas, apibrėžto ploto lengvųjų automobilių stovėjimo aikštelė ir ūkinė zona.

E. Purlys. Tai problema, dėl kurios galima ilgai ginčytis. Kiek senamiestyje kiemų, į kuriuos įvažiuoja gaisrinė mašina? Gal vienas kitas. Tačiau turint mintyje šiuolaikinę gaisrininkų techniką, ilgas kopėčias ir žarnas, gaisro židinį galima pasiekti nebūtinai įvažiavus į tą kiemą, per stogus galima patekti tiek iš Pilies, tiek iš Literatų ar Šv. Mykolo gatvių. Kiek teko su gaisrininkais tartis, čia didelių problemų neturėtų kilti.

Dėl įvažiavimo į Pilies g. 22 namo kiemą. Jų buvo du: nuo seno vienas iš Pilies gatvės, kur įsikūrusi “Lelijos” firminė parduotuvė - dabar šis įvažiavimas uždarytas, kitas naudojamas tik vaikščioti. Uždarius pirmąjį 1930 m. įvažiavimas į kiemą iškirstas iš Šv. Mykolo gatvės. Bene devintajame dešimtmetyje laikinas įvažiavimas padarytas per pastato Literatų g. 8 kiemą, remontuojant šalia esantį namą - tada kiemas buvo smarkiai sumaitotas. O juk būtent šioje kiemo dalyje buvo botanikos sodas. Vėliau tvora atstatyta norint išsaugoti posesinę kiemo struktūrą. Vėl atidaryti vartai į Šv. Mykolo gatvę. Automobiliai čia sunkokai įvažiuoja, įvažiavimą ypač komplikuoja prie vartų pastatyti trys metaliniai stulpeliai.

Botanikos sodas iš šio kiemo buvo iškeltas XVIII a. pab., tačiau kiemai, žemės sklypų planai retai keičiasi. Apie kiemo zonavimą, kaip sodą iškėlus keitėsi kiemas, kokie nauji statiniai atsirado, galima spręsti iš 1808 m. ir 1848 m. darytų projektų. Taip pat turime ir 1916 m., ir 1939-1940 m. planus. Išanalizavau, kokie būtų variantai, privalumai ir trūkumai palikus įvažiavimą iš Literatų arba prakirtus iš Šv. Mykolo gatvių. Kur bepadarytum, automobiliams įsukti į kiemą gana sudėtinga, kaip ir daug kur senamiestyje. Bet šiandieninėje diskusijoje gal reikėtų pirmiausia kalbėti apie botanikos sodą. Kitame etape jau galėtume aptarti ir įvažiavimo reikalus.

E. Purlys. Galime neatkūrinėti. Iš naujo atkurti botanikos sodo neįmanoma ir galbūt nereikia. Tačiau “Sauluva” labai norėjo, kad kieme būtų kuo daugiau augalų ir želdinių, žada juos prižiūrėti. “Naručio” viešbutis taip pat šią idėją palaiko. VU Botanikos sodo vadovai tam pritaria. Tegu bus nedidelis sodas, tegu simboliškas, tačiau svarbu, jog būtų žmonės, kurie norėtų tą sodą kurti, jį prižiūrėti. Nemanau, kad tai labai brangiai kainuotų. Tereikia gerų norų ir palaiminimo. Jeigu žmonės nori, tai kodėl neturėtume steigti?

Dendrologai, botanikos sodo specialistai gali diskutuoti, kokius augalus sodinti - tai jau šios srities žinovų reikalas. Svarbu, kad yra, kas to sodo norėtų ir sutiktų jį puoselėti.

Juozas Lapinskas, Valstybinė paminklosaugos komisija. Aš kiek kitaip suprantu užduotą klausimą. Aplinkos apsaugos darbuotojai, botanikai, gal daugelis vilniečių tikriausiai norėtų senamiesčio centre turėti tokią vertybę, kaip botanikos sodas. Tačiau ar yra visos prielaidos, kad toje teritorijoje toks objektas atsirastų? Ar įvertinta, kurioje vietoje ir kokiais augalais tas sodas buvo apželdintas? Iš E. Purlio žodžių supratau, kad kiemo naudotojas pritaria, kad sodas būtų atkurtas, ir aš jų norą suprantu.

“Naručio” viešbutis turėjo savo kiemą, tačiau jį paaukojo vardan funkcinės paskirties. Netekęs kiemo įsigijo kitą pastatą, kuris taip pat yra saugotinoje teritorijoje, tačiau ir iš jo siekiama padaryti viešbutį. Turime prekybos objektus - “Leliją” ir “Sauluvą”, pagaliau yra gyventojai, t. y. būsimuoju botanikos sodu naudotųsi daug žmonių.

Tačiau ligi šiol Pilies g. 22 kiemas nėra įtrauktas į kultūros vertybių registrą. Neparengtas šio objekto reglamentas, t. y. dokumentacijos rengimo sąlygos, nenustatyta teritorijos funkcinė paskirtis. Šiandien tai gyvenamųjų butų kiemas.

Iš gerb. E. Purlio kalbos supratau, kad parengti dokumentai, kurių pagrindu tą teritoriją galėtume įvardyti kaip botanikos sodą, suteikti paminklo statusą. Bet ar bus patenkintas “Narutis”, kuris pasiėmė kiemo dalį ir per investicijas ją taiko transporto priemonėms laikyti. Dabar kiemas sujauktas, nes “Narutis” vykdo statybos darbus. Kodėl gyventojai nepatenkinti ir kodėl reikalingas įvažiavimas iš Šv. Mykolo gatvės? Tam, kad “Narutis”, vykdantis statybos darbus, galėtų įsivežti statybines medžiagas.

Nedrįsčiau prieštarauti E. Purlio teiginiui, kad ši teritorija turėtų būti skirta botanikos sodui, tačiau prielaidų tokiam sprendimui priimti kol kas nematau. Juk nesakome, kad norime turėti naują botanikos sodą. Sakome, kad seniau šioje teritorijoje buvo botanikos sodas - tokia buvo kiemo funkcija. Tačiau istorijos eigoje kiemo funkcijų buvo daug, keitėsi paskirtis. Todėl reikia inicijuoti, kad ši kultūros vertybė būtų įteisinta kaip botanikos sodas, o ne ūkinės veiklos objektas.

E. Purlys. Nežinau, kas yra tos “prielaidos”. Suprantu, kad reikėtų sutvarkyti formalius dalykus: pagrįsti, kodėl čia norėtume tam tikra forma atgaivinti botanikos sodą. Yra naudotojai, kurie to sodo nori. O surinkta istorinė medžiaga pateikta Kultūros vertybių apsaugos departamentui, kai teko derinti paminklotvarkos sąlygas. Taigi lieka šį objektą įrašyti į registrą ir suteikti kultūros vertybių funkciją.

Šiuo metu mūsų vizija būtų tokia. Botanikos sodo atkurti neįmanoma, bet galima apibrėžti ribas ir pagal išlikusią istorinę medžiagą kompleksiškai atkurti tos teritorijos dalį. “Sauluva” prisidėtų prie kiemo išlaikymo, galbūt ir finansavimo. Bet svarbu įvardyti, ką daryti toliau? Kiek prisidėtų miesto valdžia ir kaip juridiškai visa tai galėtume įforminti. Gyventojų kiemo aplinkoje liko nedaug, o ateityje jų liks dar mažiau. Todėl mes pasiryžę siekti, kad Pilies g. 22 taptų pats gražiausias Vilniaus miesto kiemas. Jeigu pavyktų atkurti bent botanikos sodo fragmentus, tai žmonės jaustų trauką tą kiemą lankyti. Neabejoju, kad ir “Naručio” vadovai šiai minčiai pritars, nes visiems geriau, jei kiemas bus gražus.

Aleksandras Norvaišas, UAB “Vilniaus Narutis” investicijų direktorius. Mes už tai, kad čia būtų botanikos sodas - padėsime, kiek tik galėsime. Tačiau negalima pamiršti ir kiemo funkcinių dalykų. Reikia tvarkyti nuotekas, automobilių privažiavimą. Šiuo metu įvažiavimas nesutvarkytas, nors jis būtinas.

E. Purlys. Dėl įvažiavimo - kuriozai. Kai to įvažiavimo dar nebuvo, priešais vartus iš Šv. Mykolo gatvės esančios galerijos šeimininkai ant šaligatvio pasistatė tris metalinius stulpelius, kad ant šaligatvio nestovėtų automobiliai. Kai vartai buvo atverti, norint įsukti į kiemą teko tuos stulpelius nupjauti - įvažiavimas buvo pakenčiamas. Bet stulpeliai vėl atstatyti, ir automobiliams, vežantiems statybines medžiagas, kyla didelių sunkumų. Tačiau kiemas neturi pasidaryti mašinų stovėjimo aikštelė. Juk būdavo kieme privaryta daugybė automobilių, jie stovėdavo, kur tik vairuotojams patikdavo. Projekte numatytos tik tvirtai apibrėžtos mašinų stovėjimo vietos nedideliam mašinų skaičiui.

Architektas Augis Gučas, Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojas kultūros vertybių klausimais. Iš Literatų gatvės apie įvažiavimą į kiemą negali būti nė kalbos. Pasiginčysime ir išspręsime šią problemą. Dabar noriu kalbėti apie kita.

Ar į kultūros vertybių registrą reikia įtraukti botanikos sodą, kurio nėra? Nemanau. Tėra gražus kiemas - ir viskas. Yra namas, kuriame gyveno poetas J. Slovackis, su kitais žymiais asmenimis susiję pastatai. Ar tuos namus, kaip vieningą kompleksą, įtraukti į vertybių sąrašą - dar klausimas. Senamiestis po truputį įvertinamas, ateis laikas į vertybių sąrašus įtraukti vis naujus objektus. Tai nereiškia, jog neturime tvarkyti kiemo. Kokia vertybė bus - valstybinės ar vietinės reikšmės, parodys laikas. Turime paminklotvarkos sąlygas, norą, kad kiemas primintų kadaise buvusį botanikos sodą. Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad sukursime botanikos sodą, kuriame augs retenybės ir kuris turės mokslinę vertę - to nebus. Mes tik norime pažymėti, jog čia buvo botanikos sodas. Kiemą reikėtų sutvarkyti, įrengiant dekoratyvinį želdyną su gal kiek egzotiškesniais nei įprasta augalais. Tiktų, pavyzdžiui, riešutmedį ar šilkmedį pasodinti, juk čia vėjai neužpučia, patogios sąlygos. Tiktų dekoratyviniai krūmai, gėlynas, apskritai graži augmenijos kompozicija toje vietoje, kur kadaise buvo botanikos sodas. Tas kiemas savaime gražus - jo erdvė, vaizdas į Šv. Jono bažnyčią. Kieme galėtų tilpti 3-5 gyventojų automobiliai. Gal “Narutis” jau nebekovos, kad kieme tilptų daug automobilių - tai būtų netikęs sprendimas. Automobilius statyti čia nepatogu, be to, daugelis atvykstančių svečių skrenda lėktuvais. Automobiliais atvažiuoja tik vienas kitas, o viešbučio svečiams po langais kvepiantys gėlynai daug maloniau už dūmais spjaudančius automobilius.

Tą patį galima pasakyti apie “Sauluvą” ir “Leliją” bei šio kiemo gyventojus. Tik svarbu, kad tas kiemas nebūtų užrakintas, kad į jį galima būtų įeiti, pasivaikščioti, pasėdėti, kada panorėjus. Kaip į bet kurį miesto skveriuką. Toks būtų savivaldybės noras - tai neturi būti privatus kiemas.

Turtinių santykių - kiek kas turi čia kokio turto - šioje diskusijoje neturėtume svarstyti. Galvokime, kaip padaryti, suprojektuoti ir įgyvendinti sumanymus, kuriems visi pritartų. Kokie geri bebūtų architektai ar restauratoriai, bet jie prasti dendrologai. Tą žaliąją dalį turėtų tvarkyti kraštovaizdžio architektai ir botanikos sodo specialistai, kurie moka darbuotis su želdiniais.

Dėl projekto įgyvendinimo. Jei būtų suinteresuoti ir galėtų prisidėti finansiškai“Narutis” ir “Sauluva”, savo dalį įneštų ir savivaldybė, tada visi drauge tą kiemą sutvarkytume.

Kaip būtų eksploatuojamas? Viena, tuos želdinius įveisti, bet visai kitas dalykas - sudėtingą jų kompoziciją prižiūrėti. Vien medžius genėti per maža, nes vienus augalus tektų daug, kitus mažai laistyti, skirtingai tręšti ir prižiūrėti. Valdiškos institucijos subtiliai želdinių puoselėti neįstengtų, gal šį darbą galėtų atlikti VU botanikos sodas?

Taigi mums visiems reikia bendradarbiauti, kartu projektuojant ir prižiūrint šį objektą.

Jei posesiją laikome neliečiama, tai autentiškas botanikos sodo ribas norėtume išsaugoti. Juk čia buvo vienas seniausių Rytų Europos botanikos sodų. Vietą metro tikslumu identifikuoti galima nesunkiai. Atkurti senąjį botanikos sodą būtų menka nauda. Dabarties kolekcijos yra tiek turtingos palyginti su buvusiomis XVIII a., kad būtų visai bereikalinga sėti tas pačias žoleles. Archyve man teko matyti sąrašą augalų, kurie iš čia buvusio botanikos sodo pervežti į Sereikiškes. Kaip tik šiame kieme augo šilkmedis ir graikiškas riešutmedis. Taigi architektas A. Gučas visiškai teisus, kad šiems augalams čia tinkama vieta. Kai kuriuos čia augusius medžius galėtume atsodinti (šilkmedis jau pasodintas), taip pratęstume autentišką šios vietos augalų generaciją. Reikėtų kalbėti ne apie botanikos sodo atkūrimą, bet apie kadaise buvusio sodo pažymėjimą autentiškoje vietoje. Labai reikšminga istorinė kiemo autentika.

Praėjusį rudenį per Europos paveldo dienų renginį mums pasiūlė atsivežti augalų, girdi, sodinsime. Išsigandęs skambinau architektui E. Purliui, kuris nieko apie tai nežinojo. Atsisakiau ir aš. Toks žingsnis turi būti plačiai aptartas, parengtas projektas. Tačiau šalia neigiamo skubotumo yra ir teigiamų dalykų: Europos paveldo dienose dalyvavo Prezidentas V. Adamkus ir kiti aukšti asmenys. Buvo atidengta atminimo lenta botanikos sodo kūrėjui Ž. E. Žiliberui ant Pilies g. 22 numeriu pažymėto pastato fasado, o kieme norėta, kad Prezidentas būtinai sodintų ąžuoliuką. Man atrodo, kad paprastas ąžuolas čia nelabai tinka. Seniau čia augo retos rūšies ąžuolas iš Vilniaus apylinkių. Tačiau svarbiausia, kad ledai pajudėjo ir kiemo tvarkymo darbus būtina spartinti.

Norėčiau ir kiek plačiau pažvelgti į VU botanikos sodo praeitį. Šis sodas ne kartą keitė savo vietą. Iš šio kiemo 1799 m. jis buvo perkeltas į Sereikiškes, taigi pernai šiam faktui sukako 200 metų. Todėl svarbu galvoti apie Sereikiškes, ten buvusio sodo pažymėjimą, gal net panašiais principais. Juk Sereikiškėse buvo vienas pirmųjų Rytų Europoje visuomeninių parkų. Praėjusiais metais gal ir kiek per anksti išsišokome su memorialine lenta ant namo Pilies g. 22, o visiškai tarsi pamiršome Sereikiškių botanikos sodo 200-metį.

Trečioji VU botanikos sodo vieta - Vingio parkas. Praėjusiais metais sukako 80 metų, kai sodas buvo perkeltas į Vingį, ir 25 metai, kai sodas pradėjo savo veiklą Kairėnuose. Trys sukaktuvės, ir tik šios pirmosios botanikos sodo vietos nebuvo minima jokia iškilesnė data. Bet pažymėta memorialine lenta būtent ši dalis - truputį išsišokome.

Nenorėčiau pasakyti, kad visiškai nuskriaustos buvo ir likusios VU botanikos sodo vietos. Surengėme tarptautinę konferenciją. Tik didžiausi ir turtingiausi pasaulio botanikos sodai sau tokią prabangą leidžia. Neturėdami lėšų mes tai padarėme. Sulaukėme daug svečių, Gamtos fakultete apie tai skaitėme pranešimą - bus išspausdinta fakulteto medžiaga.

Jeigu sugebėsime sutvarkyti Pilies g. 22 kiemą, atkurti buvusio sodo akcentus, tai galėtų susidaryti puikus turistinis maršrutas: pradedant šiuo kiemu, per Sereikiškes, Vingio parką ir baigiant Kairėnuose. Šį kiemo tvarkymo darbą reikėtų spartinti, nes VU botanikos sodas kitąmet minės 220 metų sukaktį - tai sietina būtent su šiuo kiemu. Taigi 2001 m. privalome užbaigti darbus šiame kieme. Todėl labai džiaugiuosi, kad tokie autoritetingi žinovai šią problemą svarsto. Visiškai pasitikiu archit. E. Purlio kvalifikacija, nes gerai žinau jo restauracinius darbus.

Ką reikštų iškirsti įvažiavimą iš Literatų gatvės? Utopija kalbėti tik apie vienos arkos tvoroje išardymą. Tektų kastis ir į žemę, naikinti kultūrinį sluoksnį. Jei “Narutis” atsisako pretenzijų, kad į kiemą būtų sudaroma galimybė įvažiuoti bet kokio dydžio transportui, tad gali būti nagrinėjama ir istorinio kiemo ar botanikos sodo koncepcija. Vėliau ir įteisinama, kaip sako p. J. Lapinskas.

Jei “Narutis” ir toliau reikalaus, kad iš Literatų gatvės būtų paliktas įvažiavimas bent lengviesiems automobiliams, tai kiemo taip pat neišsaugosime, visos koncepcijos eis perniek. Kai “Naručio” vadovai plėtė ir projektavo viešbutį, tai turėjo pagalvoti, kaip svečius iš Pilies gatvės priimti ir apgyvendinti. Mums visiems teko lankytis įvairiuose Europos ir pasaulio miestuose, matėme, kaip iš korpuso į korpusą viešbučių svečiai pereina galerijomis. Jeigu reikia, galima projektuoti ir bėgantį taką. Nesuprantu, kodėl norime, kad svečiai būtinai su automobiliais turi įvažiuoti į kiemą?

Jei šiuos paprastus klausimus išspręsime, tai toliau galėsime nagrinėti ir šio kiemo ateities dalykus.

Tačiau svarbu ir kylančios idėjos, todėl reikia jas paženklinti, ypač rūpinantis pasaulio paveldo objektu – Vilniaus senamiesčiu. Ir aptariamame Pilies g. 22 namo kieme svarbu, kad būtų atspindėta mūsų istorinio ir mokslinio gyvenimo įvairovė, mūsų ryšiai, Lietuvos buvimas Europos kultūros gretose. Memorialiniu šios vietos pažymėjimu mes išlaikysime ir jos istorinę dvasią. Juk ir į čia buvusį botanikos sodą galima žvelgti kaip į tam tikrą čia veikusios Medicinos kolegijos priedą. Botanika buvo suprantama kaip taikomasis mokslas, augalų apsauga, kuri reikalinga, norint gydyti žmones.

Medicina tarpo prie universiteto. Jeigu šiandien šis kiemas priklausytų Vilniaus universitetui, tai galėtume rūpintis išsamesniu vertybių eksponavimu. Bet universitetas, deja, galės būti tik tas geradaris, globėjas, kuris iš šalies patars ar patalkins kiemo naudotojams. Ir kultūros vertybių tarnybos vargu ar galės kiek daugiau prisidėti. Būkime realistai: esame gilioje ekonominėje duobėje, yra dešimtys dar svarbesnių objektų, kurie laukia nesulaukia paramos ir dėmesio, daugeliui vertybių gresia griūtis. O šiame kieme bent jau žūvančių vertybių nėra. Žinoma, reikia tausoti kaip simbolį esamus kiemo želdinius, užveisti, ir tokių, kurie nereikalautų ypatingos priežiūros. Tačiau norėčiau ir paprieštarauti gerb. A. Gučui: dailumas čia antraeilis dalykas. Kiemas turi būti tvarkingas, gyvenimiškas. Turi atitikti epochos dvasią. Ką galime pasiimti iš tos praėjusios epochos, pasiūlys botanikos sodo žmonės, kurie augalai mažiau lepūs, labiau dekoratyvūs, kvapnūs. Bet tai nebus ištisinė ekspozicija. Jokiu būdu kiemui neturi būti suteikta išpūstumo, hipertrofuoto pavidalo. Priešingu atveju tik patirsime pralaimėjimą, kaip jau ne kartą yra nutikę. Pakanka prisiminti, kaip į vadinamąjį Odminių skverą, buvusio Šventaragio slėnio teritoriją, veržėsi taip pat viešbučio statytojai. Arba kaip užsakovai, įsibrovę į teritoriją šalia buvusio Vaikų pasaulio, kone “išprievartavo” architektus. Tokie dalykai rodo, kas atsitinka, kai funkcija iškeliama aukščiau visko – aukščiau visų idėjų ir vertybių. Mokslinė ir kultūrinė visuomenė tokius dalykus turi stabdyti, neleisti diskredituoti kultūrinio gyvenimo. Nutylėdami tik apsimetinėsime, kad gyvename kultūringai, bet iš tikrųjų tarnausime vienadieniams interesams.

Kad šitaip neatsitiktų ir Pilies g. 22 kieme, svarbu suformuluoti tokią koncepciją – būtiną, trumpą, kuri atspindėtų kultūrinius reikalavimus. Tai padėtų išvengti dirbtinumo ir besaikės pompastikos.