Roma Mokolaitė

Priimant sprendimus, kaip siekti geresnės mokslo ir studijų padėties, ginti mokslininkų socialines teises, plėtoti mokslą ir mokslinius tyrimus, suvažiavime buvo laikomasi daugmaž vieningos pozicijos. Mokslininkų siūlymai ir reikalavimai, kaip įveikti susidariusią krizę, buvo suformuluoti ir paskelbti LMS suvažiavimo rezoliucijoje (pristatė dr. Bonifacas Vengalis).

Suvažiavimas išklausė Lietuvos mokslininkų sąjungos tarybos (dr. Vygintas Gontis), Finansinės priežiūros komisijos (doc. dr. Gediminas Dievulis), Lietuvos mokslininkų sąjungos instituto (habil. dr. Stepas Janušonis), Lietuvos mokslininkų sąjungos mokslo fondo (habil. dr. Nijolė Anisimovienė) ataskaitas. Buvo primta LMS statuto 30 str. pataisa dėl LMS skyrių registravimo. Pagrindinius mokslininko profesinės veiklos principus ir normas apibrėžiantį Lietuvos mokslininkų etikos kodeksą nusakė doc. dr. Vaclovas Tričys. LMS garbės nariu suvažiavime išrinktas JAV lietuvis mokslininkas – 81 metų prof. Martynas Yčas. JAV biofiziko M. Yčo lietuvių kalba Lietuvos jaunimui išleistą knygą “Apie biologiją” pristatė VU doc. Dobilas Kirvelis.

Įvairių nuomonių apie šiuolaikinio mokslo padėtį suvažiavime išsakė daugelis LMS narių. Kalbėtojai ragino žengti kartu su šalies gyvenimu, ieškoti būdų, kad mokslininkai būtų plačiau išgirsti, reikalingi, padėtų taikyti mokslo tyrimus, remtų ūkį, pramonę ir gynybos galias.

LMS Lietuvos žemdirbystės instituto grupės pirmininkas prof. habil. dr. Leonas Kadžiulis neseniai dalyvavo Europos Komisijos surengtoje konferencijoje aptariant mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros klausimus bei padėtį šiuo atžvilgiu šalyse ES narėse bei šalyse pretendentėse. Pasidalydamas išgirstomis mintimis, jis sakė, jog visiems aišku, kaip modernių technologijų taikymo srityse ES šalims sunku konkuruoti su didžiosiomis pasaulio valstybėmis, ypač tokiomis, kaip JAV ir Japonija. Jose mokslo tyrimų ir plėtojimo tikslams lėšų skiriama daug daugiau negu ES šalyse. Nors ES šiems tikslams lėšų skiriama ne tiek mažai - vidutiniškai 2 proc. BVP, Lietuvoje – tik 0,4 proc. BVP. Tai labai mažai, bet mūsų šalyje neretai viešai skelbiama, jog dėl mokslo ir studijų nėra rimtesnių kliūčių derėtis su ES dėl stojimo į ją. Tai - mitas.Tos konferencijos baigiamajame posėdyje buvo pasiūlyta ES šalims reikalauti iš pretendenčių skirti pakankamą BVP dalį mokslo tyrimams ir bandomajai plėtrai. Tad būtina ir Lietuvoje palaipsniui siekti, kad mokslui ir tyrimams būtų numatyta 1,5 proc. BVP, o antra tiek - studijoms.

VU prof. Jono Grigo nuomone, mokslininkai dabar labai suinteresuoti kaulyti iš valdžios pinigų. Tačiau, ko gero, tai ne pats geriausias veiklos būdas. Tačiau išmanyti, kaip mokslo sritys palaikomos kitose šalyse, yra pravartu. Kovodamas dėl didesnio dėmesio mokslui nemažai nuveikė TFAI vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Bronislovas Kaulakys, visus išjudindamas, pateikdamas informacijos apie mokslo padėtį pasaulyje. Kas pamąstė apie tai, ar nebuvo padaryta klaida kuriant universitetus prieš dešimt metų. Gal Lietuvai būtų užtekę 3 modernių universitetų, kuriuos šalis būtų pajėgusi išlaikyti, o dabar turime 15 skurdžių. Be to, kodėl tuo laiku nebuvo perimta ir atiduota mokslo institucijoms puiki technologinė įranga, naudota pramonėje, kainavusi milijonus, dabar jau nežinia, kieno privatizuota arba išgrobstyta. Todėl LMS, vadovaudama mokslininkams, turi apie ką pagalvoti, norėdama padėti savo šaliai išbristi iš susidariusios padėties. Ji turi teikti pasiūlymus, kaip padėti ūkiui atsitiesti, būti ekspertais, sprendžiant konkrečius uždavinius.

Habil. dr. B. Kaulakys pakartojo Lietuvos mokslininkų kongrese iškeltą mintį, kad Lietuvoje, kaip Didžiojoje Britanijoje ar Lenkijoje, vertėtų kurti mokslo gelbėjimo komitetą. Mokslininkams dabar ypač svarbu stengtis įrodyti, kad jie reikalingi savo šalyje.

Doc. D. Kirvelis prašė neužmiršti, jog mokslo rezultatai laimimi nelengvai, kartais net per kelis dešimtmečius, todėl mokslininkams pravartu dėti pastangas ir surankioti visa, kas išbarstyta, lygiuotis pagal prioritetus biotechnologijos, informacinių sistemų, karo technologijų srityse.

Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil. dr. Steponas Ašmontas apgailestavo, kad mokslininkų renginiuose nedalyvauja Seimo ir Vyriausybės nariai. Jie nežino, kuo gyvena mokslininkai. Dar geriau būtų, jei tose institucijose dirbtų LMS nariai. Jis taip pat prisiminė tuos laikus, kai buvo privatizuojamos modernios technologijos. Ir, kaltindamas laikmetį, kai vadovavusios tuo metu LDDP interesai atitiko EBSW siekius, sakė, jog tuo metu vienas iš mokslo įstaigų bei PFI tarpininkų šiuose reikaluose buvo akad. Juras Požela, dabar Tarptautinio mokslinės kultūros centro Pasaulinės laboratorijos Lietuvos skyriaus prezidentas. Tačiau mokslo labui daug laimėti negalėjo. Pats S. Ašmontas taip pat negalėjo daugiau padėti, kiek išėjo laimėti dėl nesuderintų šiuo atžvilgiu politikos klausimų. “Ventos” įmonės, kur buvo sukaupta daug vertingų technologijų, veikla ilgą laiką taip pat nebuvo sėkminga ir dėl nutrūkusių ryšių su Rusija, ir dėl įmonės direktorių kaitos. Mokslininkams, S. Ašmonto nuomone, svarbu išlaikyti moralinį autoritetą, stiprų LMS skyrių, galintį ginti ir socialinius interesus.

LMS skyriaus “Vionika” vadovas prof. habil. dr. Konstantinas Repšas sakė, jog visa bėda, kad Vyriausybė nesupranta, kokią naudą valstybei gali duoti mokslas, o nesuprasdama – ir nepalaiko. Todėl reikia suspėti patiems apginti mokslo institucijų ir mokslininkų teises. Kartu jis pastebėjo, kad naujajame, rengiamame Pensijų įstatyme nėra apibrėžto mokslininkų pensijų statuso.

V. Gontis, užbaigdamas suvažiavimą, tarsi papriekaištavo, kad mokslininkai, keldami įskaudusius klausimus, tarytum norėtų, kad juos visus padėtų išspręsti LMS. Juk yra tokios stiprios organizacijos kaip Mokslo taryba, Mokslų akademija. LMS nemažai padarė suburdama mokslininkus, sukurdama LMS sistemą, puikų laikraštį “Mokslo Lietuva”.

LMS suvažiavimo organizatoriai atskirai padėkojo Lietuvos onkologijos centrui, ypač jo direktoriui prof. habil. dr. Konstantinui Valuckui ir prof. habil. dr. Elenai Eringienei, daug padėjusiems rengiant suvažiavimą bei už suteiktas patalpas suvažiavimui organizuoti. Šio suvažiavimo organizatoriai ir delegatai dėkingi Lietuvos onkologijos centro Spindulinės terapijos skyriaus vedėjui dr. Eduardui Aleknavičiui už suteiktas žinias apie onkologinių ligų gydymą Lietuvoje, jų paplitimą bei naujausios medicinos technikos naudojimą jas gydant.