Ekspertai šį sykį buvo labai geranoriški jauniesiems dirigentams. Kuo tą geranoriškumą paaiškintumėte?

Aš Vilniuje nesijaučiu esąs ekspertas, bet jaučiuosi žmogumi, kuris turi patirties. Patirtis - tai žinojimas, ką mes turime padaryti dėl jaunosios kartos. Visų pirma jai turime padėti susirasti savo kelią gyvenime ir kūryboje. Esame viena didelė šeima. Muzika ir menas turi būti tarptautiniai dalykai, kurie turėtų mus visus vienyti.

Austrija - labai aukštos muzikinės kultūros šalis. Kaip Jūs vertinate Lietuvos muzikinę kultūrą, ar esate kiek daugiau su ja susipažinęs? Ar per šį laiką, kol vyko ERASMUS kursai, turėjote galimybę ją bent kiek giliau įvertinti?

Turėjau labai neblogą galimybę įvertinti Lietuvos muzikinę kultūrą ir galiu prisipažinti, jog buvau daug kuo maloniai nustebintas. Norėčiau pabrėžti du dalykus. Pirmiausia buvau priblokštas tuo, kad Vilniuje vyksta tiek daug muzikos renginių. Antra, kiek daug Lietuvos muzikinių kolektyvų išvyksta koncertuoti į kitus Lietuvos miestus ir kaimus. Susidariau įspūdį, kad Lietuvos muzikinis gyvenimas labai platus ir įvairus.

Tad gal iš Lietuvos muzikų galėtų šio to pasimokyti net pasaulyje išgarsintoji - muzikos prasme - Austrija?

Esu tuo visiškai įsitikinęs. Norėčiau priminti vieno švedo pedagogo žodžius, kad kiekvienas mokosi visur ir iš kiekvieno.

Labai gražu. Kaip manote, kokią naudą šie ERASMUS dirigavimo kursai davė pačiai Lietuvai?

Manau, kad buvo daug kuo vertingi. Pirma, būsimiesiems dirigentams tokių kursų metu atsiveria galimybės dirbti su profesionaliais orkestrais. Antra, šis bandomasis projektas labai gerai organizuotas. Trečia, visa tai neįvertinama nei auksu, nei sidabru, tačiau kiekvienas grįžta į namus gerokai praturtėjęs – ir ne vien profesine prasme…

Suprantu, kad subtilus svečias kartais gal linkęs ir nepastebėti šeimininkų trūkumų, gal nelinkęs piršti ir savo patarimų. Vis dėlto išdrįsiu paklausti: ką galėtume savo veikloje patobulinti?

Šiuo metu visiškai nereikėtų kalbėti apie klaidas. Jūs turite būti išdidūs dėl to, ką jau pasiekėte. Ką norėčiau palinkėti ateičiai. Siekti, kad Lietuvos kultūrinis ir muzikinis gyvenimas darytų vis didesnę įtaką ir kitoms Europos valstybėms. Visiškai nesvarbu šalies dydis ar kiek ji turi gyventojų, svarbu jaustis intelektualiai ir dvasiškai stipriems. Lietuvoje visa tai jūs turite.

Lietuvoje mėgstama sieti dvasinį ir kultūrinį gyvenimą su ne itin geru materialiniu būviu.

Mano manymu, reikėtų skirti dvasinį, kultūrinį ir ekonominį šalies gyvenimą. Jei prisiminsime senovės istoriją, tai prieš tūkstančius metų žmonių dvasinis gyvenimas visiškai nepriklausė nuo šalies ekonominės padėties. Ir dabar kartais šalies materialinis turtingumas lenkia dvasinį, kultūrinį išsivystymą.

Gal keletą žodžių tartumėte apie save?

Šiuo metu esu Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno universiteto prorektorius, anksčiau buvau rektorius. Taip pat buvau UNESCO muzikos tarybos prezidentas. Apskritai esu muzikos teorijos ir literatūros profesorius.

Su kokiais sunkumais susidūrėte kaip ERASMUS kursų ekspertas dirbdamas Vilniuje? Juk tai nebuvo ištisa vien muzikos klausymosi šventė?

Sunkumų nepatyriau. Su didžiausiu malonumu susipažinau su Vilniumi, kuris, kaip Lietuvos sostinė, pasiekęs labai aukštą lygį. Mane sužavėjo Vilnius.

Kaip toliau po šio Jūsų apsilankymo plėtosis Vienos muzikos ir vaizduojamojo meno universiteto ryšiai su Lietuvos muzikos akademija?

Tai rytdienos susitikimo su Lietuvos muzikos akademijos vadovais klausimas. Tokiais ryšiais mes suinteresuoti. Neabejoju, jog rasime daug būdų ir galimybių tuos ryšius stiprinti ir plėtoti.

Dėkoju ir linkiu Jums geros kloties.

Labai ačiū.