Jaunieji dirigentai visą savaitę repetavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dabar štai baigiamasis koncertas Filharmonijos rūmuose. Ar tai reiškia, kad ERASMUS programoje dalyvauja ir Lietuvos nacionalinė filharmonija?

Gintautas Kevišas, Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinis direktorius. Tai reiškia, kad su švietimo sistema, kurios dalis yra ir Lietuvos muzikos akademija, palaikome kuo glaudžiausią tiesioginį ryšį. Akademijos rektorius J. Antanavičius teisingai pastebėjo, kad ir beveik visas Nacionalinis simfoninis orkestras sudarytas iš šios aukštosios mokyklos absolventų.

Antra, šiam orkestrui diriguoja visi geriausi mūsų dirigentai. Studentams buvimas prie partitūros pulto yra be galo svarbus dalykas, lyg iššūkis. Orkestro profesionalai kartu ir nepatikliai žiūri į jauną žmogų, nes nori prie pulto matyti subrendusį menininką. Nacionalinis orkestras – ne mokomoji klasė. Ir vis tik šiandien orkestrui buvo malonu dirbti su jaunimu, nes jaunų žmonių požiūris į muziką, visiems gerai žinomus kompozitorius dažnai yra kitoks. Jaunatviškas entuziazmas persiduoda ir muzikantams.

Kaip panašūs projektai gali paveikti Filharmonijos, gal ir visą mūsų muzikinį gyvenimą?

Laima Bakienė, Lietuvos muzikos akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, projekto koordinatorė. Kursuose dalyvavę dirigentai Janos Fürst ir Neil Thomson bei ekspertas Kenneth Montgomery įsitikinę, kad projektas įgyvendintas sėkmingai. Jis yra tikrai perspektyvus, reikalingas ir turės puikias rekomendacijas Europos Komisijos paramai gauti ateityje. Jie taip pat pastebėjo, kad dalyvių perklausos į šį renginį turės būti atliekamos daug griežčiau, kad prie dirigento pulto atsistotų patys geriausi studentai.

G. Kevišas. Svarbu ne tiek atlikėjų lygio skirtumas, nes tarp “gero” ir “labai gero” – jau yra skirtumas. Svarbu vyksmas. Nors Filharmonija su mokomosiomis programomis mažai susijusi, tačiau juk dalyvaujame M. K. Čiurlionio konkurse, kuriame varžosi jauni atlikėjai. Kokios nebūtų mokomosios programos, Filharmonija mielai jose dalyvaus, nes suprantame tokių programų vertę. Mums tai svarbu, bet dar svarbiau tose programose dalyvauti jauniems atlikėjams.

L. Bakienė. ERASMUS programa plėtojama ne tik tarp šių sienų. Kaip tik šiomis dienomis aukšto meistriškumo kursus Paryžiuje veda Lietuvos muzikos akademijos profesorius smuikininkas Raimundas Katilius, ten dalyvauja ir jo studentas Džeraldas Bidva. Jis, beje, Paryžiuje praleis keturis mėnesius, tobulinsis Paryžiaus konservatorijoje. Pagal ERASMUS mainų programą šiuo metu dar 6 akademijos studentai studijuoja Suomijoje, Danijoje, Olandijoje. Po šių kursų profesorius J. Aleksa kviečiamas į Londono Karališkąjį muzikos koledžą bei Utrechto aukštąją menų mokyklą pagal ERASMUS pedagogų mainų programą.

Kiek žinau, LMA ir seniau organizuodavo įvairius kursus, mokyklas?

Rima Rimšaitė, ERASMUS dirigavimo kursų vadybininkė, LMA tarptautinių ryšių skyriaus darbuotoja. Per mokslo metus apie 20 užsienio profesorių veda meistriškumo kursus, apie 300 LMA studentų pagal įvairias programas su orkestrais, ansambliais išvyksta į užsienį. Mūsų skyrius yra organizavęs du tarptautinius Šiaurės ir Baltijos šalių kamerinius orkestrus, kartu su Austrijos partneriais - tarptautinį operos seminarą “Užburtoji fleita” Nidoje, Tarptautinę teatro mokyklą Nidoje. Tačiau tai buvo kiti projektai, kuriems lėšų tekdavo ieškoti įvairiais būdais. ERASMUS programa mums atveria visai kitas veiklos galimybes, nes, pateikus projektą Europos Komisijai, atrinkti projektai finansuojami Europos programų bei Lietuvos vyriausybės. Šitaip tampame civilizuoti ir lygiaverčiai partneriai, galintys ne tik siųsti savo studentus ir pedagogus į kitas šalis, bet ir juos kviestis. Tokie projektai, kaip ERASMUS dirigavimo kursai, nepaprastai naudingi visiems juose dalyvavusiems. O LMA simfoninio dirigavimo katedra, pasak maestro Jono Aleksos, ūgtelėjo, pralenkdamas savo laiką penkeriais metais. Galiu drąsiai teigti, kad bendradarbiavimas edukacijos srityje su geriausiomis Europoje aukštosiomis muzikos mokyklomis bei išskirtinė galimybė parodyti savo krašto kultūrą, aukštą muzikų profesinį lygį, yra geriausias Lietuvos kultūros pristatymas, lengvinantis mūsų šalies “ėjimo į Europą” kelią.

Jolanta Vaičiūnaitė, ERASMUS programos koordinatorė. Šie LMA intensyvios programos ERASMUS dirigavimo kursai parodė, kad mes Europai galime būti kažkuo įdomūs. ERASMUS programos vienas iš tikslų – sukurti Europoje atvirą universitetą, prieinamą visoms čia gyvenančioms tautoms. Tokie universitetai be sienų jau veikia tarp ES valstybių, tačiau šios programos dėka jie turėtų pradėti veikti kiekvienoje valstybėje, kuri pretenduoja tapti ES nare. Šie ERASMUS dirigavimo kursai – nedidelis žingsnelis tos ateities link. Nuo mūsų aukštųjų mokyklų aktyvumo, iškeltųjų idėjų aktualumo ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje priklausys, kaip sėkmingai dalyvausime ERASMUS programoje ir kaip greitai turėsime savo universitetą be sienų.