Gediminas Zemlickas

Šie fizikai sukūrė sparčius ir triukšmams nejautrius chaotinių signalų analizės metodus, pasiūlė chaotinių sistemų valdymo būdą, stabilizuojantį periodines orbitas uždelstuoju grįžtamu ryšiu. Jie išnagrinėjo neidentiškų hiperchaotinių sistemų sinchronizavimo ypatybes, ištyrė trūkiojo chaoso, pasireiškiančio arti sinchronizacijos slenksčio, statistines savybes. Sukūrė originalius elektroninio chaoso generatorius. Darbo rezultatai pritaikyti chaotinio srovės nestabilumo puslaidininkinėse struktūrose tyrimuose, slaptos informacijos perdavimo technologijose.

Kita mokslo premija fizinių mokslų srityje paskirta habilituotiems daktarams Aleksandrui DEMENTJEVUI, Valdui SIRUTKAIČIUI, Valerijui SMILGEVIČIUI ir dr. Roaldui GADONUI už darbų ciklą “Ultratrumpieji šviesos impulsai: generavimas, valdymas, taikymai” (1983-1998). Tai darbai, kurie skirti fizikinių procesų impulsiniuose lazeriuose tyrimams, lazerių konstrukcijos tobulinimui bei jų taikymui įvairiose mokslo šakose. Atliktieji tyrimai padėjo optimizuoti neodimiu legiruotų kietojo kūno lazerių konstrukciją ir sukurti stabilius teravatinės galios ultratrumpųjų šviesos impulsų generatorius. Tolygiai derinamo bangos ilgio pikosekundiniai lazeriai išplėtė kinetinės spektroskopijos galimybes, jie taikomi pirminių fotosintezės procesų, krūvininkų dinamikos puslaidininkiuose bei plazmos dinamikos tyrimuose, taip pat fotodinaminėje navikų terapijoje. Tyrimų rezultatais naudojasi Lietuvos bendrovės, kurios gamina ultratrumpųjų impulsų lazerius ir sėkmingai konkuruoja pasaulio rinkoje.

Šių apdovanotųjų lazerininkų darbus gerai žino užsienio mokslininkai. Bendras autorių citavimo indeksas viršija 1000. Darbų ciklą, kaip reikšmingą indėlį į pasaulio mokslo lobyną, aukštai įvertino Nobelio premijos laureatas Nikolajus Basovas.

Platūs humanitarų horizontai

Anot šį darbų ciklą anotavusio prof. Kazio Grigo, tuose veikaluose pateiktas sistemiškas šiuolaikine sinchronine gramatikos teorija pagrįstas lietuvių kalbos vidinės sandaros aprašas. Jis itin svarbus kalbų tipologijai, bendrajai ir istorinei kalbotyrai. Cikle įgyvendintas naujas požiūris į lietuvių kalbos garsyną, morfologines kategorijas, gramatinių formų sintaksines ir semantines funkcijas, žodžių junginių bei sakinių tipus ir modelius. Visa tai pagrindžia galimybes lietuvių kalbai ir jos gramatinei sistemai greičiau integruotis į bendrosios pasaulio kalbotyros ir kalbų tipologijos tyrimus. Ši trimis kalbomis parengta mokslinė lietuvių kalbos gramatika itin aukštai įvertinta pasaulio bendrosios kalbotyros indoeuropeistikos ir baltistikos tyrinėtojų.

Akad. Algirdas GAIŽUTIS nacionaline mokslo premija pagerbtas už keturias knygas: “Kūrybinė menininko galia” (1989), “Kultūros vertybės ir erzacai” (1993), “Menų giminystė” (1998) ir “Meno sociologija” (1998). Jose nagrinėjama meno aksiologija ir kultūrologiniai meno aspektai, aprėpiamos reikšmingos estetikos problemos, iškilusios XX a. antroje pusėje. Analizuojamas meno kūrybos fenomenas, meno kūrinių vertės problema ir naujų meno formų funkcionavimo visuomenėje ypatumai, pagaliau perspektyvių meninio ir estetinio ugdymo būdų, auklėjant jaunąją kartą, teorinė paieška, pasauliui atsiveriančios mūsų šalies sąlygomis.

Fotogrametrija ir ultragarsas

VGTU profesorius, Tarptautinės Eduardo Doležalo premijos laureatas V. Vainauskas atliko daug praktinę reikšmę turinčių mokslinių tyrimų: sukūrė Lietuvos vertingų istorinių architektūros paminklų ir įžymių vietovių fotogrametrinį archyvą, tyrinėjo Kauno marių krantų performavimo dėsningumus, Lietuvos upių krantų erozijos procesus, klajojančių kopų dinamiką Kuršių Neringoje. Tai tik nedidelė jo darbų dalis. Profesorius yra monografijos vadovėlio “Fotogrametrija” (1977), vadovėlio “Inžinerinė geologija” (1979), per 200 mokslo darbų iš fotogrametrijos, geodezijos ir matavimų apdorojimo autorius. Prof. V. Vainauską mokslo premijai gauti pristatė VGTU Taryba.

Mokslo premija taip pat paskirta dviem KTU profesoriams - Rymantui KAŽIUI ir Arūnui LUKOŠEVIČIUI už darbą “Ultragarsinės techninės ir medicininės diagnostikos metodai ir sistemos” (1986-1995). Darbe sukurti techninės ir medicininės diagnostikos ultragarsiniai metodai ir sistemų teoriniai pagrindai, kurie taikomi sudėtingiems techniniams ir biologiniams objektams tirti bei diagnozuoti. Ištirti ultragarso bangų sklidimo įvairiose fizikinių ir cheminių savybių terpėse ypatumai, sukurti tų terpių fizikinių savybių atkūrimo metodai, kurie paremti ultragarsinių signalų skaitmeniniu apdorojimu. Rezultatai panaudoti KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo centre kuriant ultragarsines matavimo ir diagnostikos sistemas Ignalinos atominei elektrinei, atliekant Panevėžio “Ekrano”, “Achemos” užsakymus, kuriant ultragarsines medicinines diagnostikos sistemas Kauno akių ligų klinikai, neinvazinius ultragarsinius šiluminės energijos apskaitos prietaisus. “Achemos” bei Kruonio HAE užsakymų pagrindu sukurtos įvairaus skersmens slydimo guolių diagnostikos sistemos. Ignalinos AE sukurtos kuro kanalų cirkonio vamzdžių skersmens ir sienelių storio matavimo sistemos - pirmos tokio tipo pasaulyje.

Autorių darbai svarbūs kuriant diagnostikos metodus, kurie reikalingi sudėtingų kompozitinių medžiagų bei sudėtingos struktūros komponentų neardantiesiems tyrimams atlikti. Sukurtos diagnostikos sistemos ir tyrimų rezultatai padeda nustatyti tiriamų objektų patikimumą, ilgaamžiškumą. Gauta naujos informacijos apie biologinių audinių (taip pat ir auglių) struktūrą, kuri neprieinama tiriant žinomais metodais, naudojant medicininius skenerius. Pasiektas ultragarsinės biometrijos tikslumas 10 mikrometrų “ in vivo”. Sukurtosios diagnostikos sistemos padeda automatizuotai diferencijuoti audinių patologiją pagal kiekybinius mikrostruktūros parametrus, diagnozuoti, pvz., akies dangalų ir ragenos būklę, labai tiksliai matuoti ragenos profilius, dangalų storius, struktūrą.

Apie kiekvieną šių ultragarsininkų galima pateikti daug reikšmingų žinių. Prof. R. Kažys pastaraisiais metais vadovavo pagal ES INCO-COPERNICUS projektą darbams, kuriant ultragarsines matavimo sistemas, skirtas mobilių robotų navigacijai. Pagal kontraktus bendradarbiavo su Danijos firmomis FLONIDAN, FORCE ir kt. Paskelbė 3 monografijas, per 140 mokslinių straipsnių, yra 90 išradimų ir patentų autorius (tarp jų JAV, Švedijoje). Per pastarąjį dešimtmetį paskelbė 49 publikacijas, daugelis jo darbų cituojami užsienio spaudoje.

Prof. A. Lukoševičius sukūrė didelio skiriamumo ultragarsinių medicininės diagnostikos ir biometrijos sistemų teorinius pagrindus, plataus diapazono ultragarsinių medicininių keitiklių, skirtų echoskopijai, doplerinei diagnostikai, biometrijai ir audiniams charakterizuoti, taip pat modeliavimo, parametrų korekcijos, optimizavimo, laikinių ir erdvinių charakteristikų skaičiavimo metodikos ir gamybos technologijas. Išplėtojo ultragarsinės biomedicininės inžinerijos mokslą, įkūrė mokslo laboratoriją. Paskelbė per 160 publikacijų, padarė 23 išradimus. Pastaruoju metu vadovavo projektams, kurie buvo vykdomi kartu su Lindo, Stokholmo, Linčiopingo mokslo centrais.

Biomedicinos mokslų laimėjimai

Profesorė pirmoji Lietuvoje ėmėsi tirti plonosios žarnos rezorbcinę funkciją, modifikavo keletą jos tyrimo būdų. Kompleksiškai taikydama biocheminius, laboratorinius, radionuklidinius ir ultramorfologinius metodus, ištyrė plonosios žarnos membraninę hidrolizę ir rezorbciją sergantiems opalige ir kitomis virškinimo sistemos ligomis. Tai vertingi medicinos mokslo ir praktikos darbai, jų pagrindu autorė 1978 m. apibendrino ir apgynė mokslų daktaro (habil.) disertaciją. Mokslininkė sukūrė dvylikapirštės žarnos opaligės ir kitų virškinimo sistemos ligų gydymo bei profilaktikos būdų. Paskelbė per 390 mokslinių straipsnių, parašė reikšmingų knygų. Jau 35 metus savo žinias perteikia tiek VU studentams, tiek tobulindama šalies gydytojus. Išties didžiavyriška profesorės veikla aukštai įvertinta.

Antra premija iš biomedicinos mokslų srities teko palyginti dar jaunam – 43 metų biologui habil. dr. Gediminui VALKIŪNUI, Baltijos parazitologų draugijos viceprezidentui. Tai jau gana plačiai žinomas protistologas ir parazitologas, paskelbęs daugiau kaip 60 reikšmingų darbų – kraujo parazitų faunos, ekologijos, patogeniškumo, filogenezės klausimais. Jie apibendrinti 1997 m. išleistoje monografijoje “Paukščių hemosporidijos”. Joje pirmą kartą atlikta paukščių hemosporidijų pasaulio faunos revizija. Parengė vadovą jų rūšims apibūdinti, iškėlė ir pagrindė savitas atsiradimo ir filogenezės hipotezes, nustatė plitimo zoogeografinius centrus, paplitimo ir pasiskirstymo šeimininkuose dėsnius. Kaip teigiama Ekologijos instituto tarybos posėdžio protokole, “G. Valkiūno monografija neturi analogų pasaulio literatūroje ir sulaukė teigiamų įvertinimų užsienyje”. Nieko nuostabaus, kad, Oksfordo universiteto užsakymu, monografija verčiama į anglų kalbą.

Šį mokslo premijos laureatą kolegos ir mokslo bendruomenė vertina už atsidavimą mokslui ir pažinimui. Ko gero, tą patį tiktų pasakyti apie kiekvieną 1999 m. mokslo premijos laureatą.

Valdžios lūpose mokslo autoritetas vis auga

Kartu Prezidentas apgailestavo, kad ūkio sunkumus išgyvenanti valstybė dar neišgali deramai pasirūpinti savo moksliniu potencialu, o daugelis mokslo institucijų gyvena vargingai ar tiesiog skurdžiai. Prezidentas išreiškė viltį, jog kartu su ekonomika atsigaus ir mokslas, vis drąsiau atsiverdamas visuomenei ir ūkio poreikiams, akademinių žinių ir patirties prireiks dar ne vienai mūsų kartai.

Laureatus sveikinęs švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis taip pat reiškė įsitikinimą, jog mokslas yra valstybės pagrindas.