Į “Mokslo Lietuvos” klausimus atsako Studijų kokybės vertinimo centro direktorius, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas prof. habil. dr. Algirdas Eduardas ČIŽAS, kurį trumpai užkalbinome Kauno aukštesniojoje technologijos mokykloje, į kurią profesorius buvo atvykęs su kitais ekspertų komisijos nariais vertinti šios mokyklos pasirengimą tapti kolegija.

Tikriausiai sutiksite, kad aukštųjų mokyklų požiūris į būsimąsias kolegijas visą laiką buvo labai konservatyvus.

Tas požiūris jau pasikeitė, dabar niekas aktyviai neprieštarauja neuniversitetinėms studijoms. Pagaliau Aukštojo mokslo įstatymas, kurį priėmė Seimas, net ir LR Prezidento dekretas šiems poslinkiams netrukdo.

Netrukdo, tačiau viena - neprieštarauti ES nuostatoms, ir visai kita – mūsų pačių vidinės nuostatos, įpročiai, psichologija.

Jau nuo nepriklausomybės atkūrimo turėjome aukštesniųjų studijų terpę. Reikia tik kelti tų mokyklų lygį, kad jis atitiktų Europoje susikurtą neuniversitetinių aukštųjų studijų lygį.

Kelti studijų programų, dėstytojų, o gal vertinimo lygį? Kur čia dar glūdi mūsų potencinės galimybės?

Visų pirma reikia gerinti programų reikalavimus, o į programą žvelgiame kartu su jos įgyvendinimu. Kitaip sakant, mums rūpi materialinė būsimųjų neuniversitetinių aukštųjų mokyklų bazė, taip pat ir pedagogų kvalifikacija.

Kuri iš Jūsų paminėtų grandžių šiandien silpniausia: studijų programos, bibliotekos, materialinis aprūpinimas, pedagogų pasirengimas tapti neuniversitetinių studijų dėstytojais?

Manau, kad aukštesniųjų mokyklų materialinės bazės, bibliotekų tos pačios bėdos kaip ir mūsų universitetų. Visų jų materialinis aprūpinimas nėra pakankamas. Žinoma, pats laikas susirūpinti dėl aukštesniųjų mokyklų pedagoginio personalo, kadangi ne visi dėstytojai atitiks būsimųjų kolegijų reikalavimus. Bet nematau didelių trukdžių tobulėti, pasiekti reikiamą kvalifikaciją – būtinai padedant universitetams. Jeigu kolegijos ir universitetai bendraus, tai viskas turėtų klostytis sėkmingai.

Universitetų dėstytojams atsiranda galimybė dėstyti ir būsimosiose kolegijose. Bet vargu ar dabartinių aukštesniųjų mokyklų dėstytojų kas nors laukia universitetuose. Akivaizdi diskriminacija. Aukštesniųjų mokyklų dėstytojams gali būti netgi sunku išlikti savo ankstesnėje darbo vietoje.

Be jokios abejonės. Jeigu tie dėstytojai buvo tinkami aukštesnėse mokyklose, bet nebus pasirengę persikvalifikuoti darbui kolegijose, tai jų darbo sfera tegalės būti profesinės technikos mokyklos.

Turbūt galima teigti, jog Lietuvoje formuojantis neuniversitetiniam aukštajam mokslui studentai neabejotinai laimės, o dėstytojai – dar labai neaišku?

Visiškai teisingai. Dabar kolegijų kūrimu visų pirma suinteresuoti būtent studentai, o ne kas kitas.