Vasario pabaigoje Europos Komisija 5 bendrojoje mokslinių tyrimų, demonstravimo ir technologijų programoje (5FP) dalyvaujančioms šalims pateikė suvestinę apie projektus, iš kurios matyti, kaip joje dalyvauja šių šalių mokslininkai. Taigi tik dabar remiantis faktais galima pradėti kalbėti apie šios ES programos naudą Lietuvos mokslininkams. Iš karto turiu pasakyti – Lietuvai pirmieji metai finansiniu požiūriu buvo sėkmingi, nors iš naujai asocijuotų šalių (šis terminas po Helsinkio susitikimo vartojamas vietoje “Vidurio ir Rytų Europos šalys”) projektų, kuriuose dalyvauja Lietuvos mokslininkai, pateikta mažiausiai – 96. Lėšos, kurios per projektus pateks į Lietuvą, daugiau negu du kartus viršys mūsų šalies nario mokestį 1999 metais. Lietuvos nario mokestis praėjusiais metais buvo šiek tiek didesnis negu 4 mln. Lt, o bendra planuojamų pasirašyti kontraktų suma viršija 10 mln. Lt. Matyt, ne veltui Europos Komisijos dokumentuose Lietuva minima tarp keturių geriausiai pasirodžiusių naujai asocijuotų šalių. Tai labai džiugina, nes skeptikai abejojo, ar mes sugebėsime atgauti bent pusę sumokėtų už narystę programoje pinigų. Pateikiu trumpą suvestinę, kaip mūsų mokslininkams sekėsi dalyvauti specifinėse 5FP programose.

Galima pasidžiaugti, kad jau pirmuosiuose konkursuose Lietuvos mokslininkai sugebėjo pasinaudoti turimais tarptautiniais ryšiais ir buvo įtraukti į stambius mokslinių tyrimų projektus. Taip pat patvirtinta nemažai projektų, skirtų dalyvauti tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose - tai pirmas būtinas žingsnis siekiant tarptautinio mokslinių kolektyvų lygio. Kitas etapas, po to, kai užsirekomenduosime kaip patikimi partneriai, tikėkimės, bus dideli mokslinių tyrimų projektai. Iš aktyviausiai dalyvaujančių programoje aukštųjų mokyklų reiktų paminėti Kauno technologijos universitetą, Vilniaus Gedimino technikos univesitetą ir Vilniaus universitetą, o iš valstybinių mokslo institutų - Biotechnologijos institutą, Lietuvos energijos institutą ir Puslaidininkių fizikos institutą. Kaip ir vidutiniškai Europos Sąjungoje, taip ir Lietuvoje, daugiausia projektų yra parengta Lietuvos aukštosiose mokyklose. Taigi ši programa tikrai bus nemaža paspirtis mūsų universitetams.

Deja, statistika taip pat rodo, kad parengtų projektų naujai asocijuotose šalyse kokybė kol kas yra prastesnė negu vidutiniškai ES – tarp teiktų konkursui projektų, kuriuose dalyvauja šios šalys, konkursą laimėjo tik apie 20% projektų, kai bendras ES vidurkis - 29%. Taigi jau dabar reikia galvoti apie tai, kokie Lietuvos projektai bus teikiami ateityje - juk pirmaisiais metais, matyt, buvo pasinaudota daugeliu buvusių tarptautinių ryšių ir idėjų, todėl atsirasti naujiems, gerai parengtiems projektams neįtraukiant naujų mokslinių kolektyvų į šią veiklą tikrai bus sudėtinga. Pirmiausia kviesčiau neišmesti į šiukšlyną gerų, bet nelaimėjusių konkurso projektų. Jų autoriai, gavę ekspertų išvadas, gali projektą pataisyti ir iš naujo teikti jį konkursui. Šitaip daroma daugelyje ES šalių - Lietuvoje programų atstovai informacijai yra pasirengę teikti konsultacijas visiems, kas nori teikti atmestą projektą pakartotinai. Vokietijos 5FP nacionalinė informacijos tarnyba netgi linkusi kviesti bendrų projektų partnerius vykti į Vokietiją ir ieškoti būdų, kaip parengti geresnius projektus.

Aišku, Lietuva dar toli gražu nepanaudoja visų 5FP teikiamų galimybių. Nuolat gauname informacijos apie vis naujas specifines 5FP paprogrames, atviras Lietuvai, organizuojamus partnerystės renginius, konferencijas. Didžioji dalis šios informacijos yra skelbiama 5FP interneto svetainėje http://ncp.stp.lt, taip pat seminaruose ar per informacijos dienas. Viena tokių neišnaudotų galimybių yra Euratomo programa. Labai gaila, kad Lietuva, sutaupiusi Euratomo programos nario mokestį, neturi galimybės dalyvauti šioje programoje. O juk problemas, kylančias dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, reikia moksliškai analizuoti, ir tai puikiausiai galėjo būti atlikta naudojantis šios programos lėšomis – tokiems visai Europai svarbiems projektams teikiamas labai svarbus prioritetas ir skiriama daug lėšų. Kaip pavyzdys, gali būti projektai susiję su Černobylio AE problematika – nors NVS šalys ir negali iš 5FP gauti lėšų moksliniams projektams, Černobylio AE atvejis yra išimtis. Ignalinos AE problema būtinai bus nagrinėjama, tik dabar lėšas už mokslinius tyrimus, kaip uždaryti Ignalinos AE, gaus Latvijos mokslininkai, kurie samdys ir Lietuvos specialistus jiems padėti. Kuriozinė situacija, ar ne? Gal vis tik verta pagalvoti, nors pavėluotai, kaip įsitraukti į šią 5FP?

5FP - kas yra kas Lietuvoje (http://ncp.stp.lt)?

Be programų atstovų informacijai Lietuvoje, iš kurių galima tikėtis daugiausia pagalbos rengiant projektą, yra paskirti ir Lietuvos atstovai Programų komitetuose. Pagal ES rekomendacijas jais turėjo tapti vyriausybės atstovai, kuruojantys panašias tematiniu požiūriu 5FP programų sritis, tačiau, nepareiškus daugeliui ministerijų noro paskirti savo įgaliotus atstovus, jais buvo paskirti Lietuvos mokslininkai, gerai išmanantys tos tematikos mokslinius tyrimus Lietuvoje. Šitaip buvo siekiama, kad kuo daugiau informacijos konkrečiomis temomis mokslininkai gautų iš Programų komitetų posėdžių. Į Lietuvos delegacijos Programų komitetų sudėtį taip pat buvo įtraukti ir programų atstovai informacijai.Taip buvo sukurtos darbo grupės, gerai išmanančios ir mokslo reikalus, ir formalius projekto rengimo reikalavimus. Šios darbo grupės kiekvienai iš 5FP programų yra tokios:

       programos “Gyvenimo kokybė bei gyvenimiškųjų išteklių naudojimas” komitetas: prof. Arvydas Janulaitis ir Birutė Juknevičienė;

       programos “Vartotojui draugiška informacinė visuomenė” komitetas: dr. Renaldas Gudauskas ir dr. Kastytis Gečas;

       programos “Konkurencingas ir tolygus augimas” komitetas: prof. Steponas Ašmontas ir dr. Arvydas Sutkus;

       programos “Energija, aplinka ir tausojanti plėtra” aplinkos ir tausojančios plėtros paprogramės komitetas: prof. Jurgis Staniškis ir dr. Juras Ulbikas;

       programos “Energija, aplinka ir tausojanti plėtra” energijos paprogramės komitetas: habil. dr. Stepas Janušonis ir dr. Juras Ulbikas;

       programos “Bendrijos mokslo tarptautinio vaidmens patvirtinimas” komitetas: habil. dr. Antanas Čenys ir dr. Artūras Jukna;

       programos “Inovacijų ir smulkaus bei vidutinio verslo įmonių dalyvavimo skatinimas” komitetas: prof. Valentinas Snitka ir dr. Kastytis Gečas;

       programos “Žmogiškojo mokslinių tyrimų potencialo ir socio-ekonominių žinių bazės gerinimas” komitetas: dr. Virginija Žoštautienė ir Aušra Jakaitienė.

Visus adresus, kurie reikalingi ryšiams su atstovais palaikyti, rasite 5FP interneto svetainėje, jų dėl vietos stokos nebeskelbiame laikraštyje. Būtent atstovai Programų komitetuose visada turi pačią naujausią informaciją apie nuolat besikeičiančius programos prioritetus, tendencijas ir perspektyvas. Visa skelbtina medžiaga iš Programų komitetų posedžių taip pat bus pateikiama 5FP svetainėje.

Dar vienas pagalbininkas mokslininkams - 5FP atstovai informacijai mokslo ir studijų institucijose. Tiems, kurie nepastebėjo ankstesnių straipsnių - tai konkrečių mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, įgalioti kuruoti 5FP reikalus savo įstaigoje. Jie tiesiogiai bendradarbiauja su programų atstovais informacijai ir yra apmokomi teikti pagalbą savo institucijos mokslininkams rengiant 5FP projektus. Atstovų institucijose sarašą taip pat rasite 5FP svetainėje. Taigi tiems, kurie tik pradeda domėtis, kokias 5FP teikia galimybes, pirmiausia siūlyčiau pakalbėti su savo institucijos atstovu – jis visada bus pasirengęs suteikti bent jau svarbiausią informaciją. Aišku, gaila, kad toli gražu ne visos institucijos tokius atstovus yra paskyrusios, tačiau tai padaryti niekada ne vėlu – manau, kiekvienam moksliniam kolektyvui aktualu yra turėti savo institucijoje padėjėją, kuris galėtų pagelbėti rengiant tarptautinius projektus.