Šuolis į kolegiją
Tikslai ir uždaviniaiPirmoji sritis - aukštesniosios mokyklos tikslai ir uždaviniai, kaip juos supranta mokyklos bendruomenė, siekianti steigti aukštąją neuniversitetinę mokyklą. Vertinta vadovybės, dėstytojų ir studentų lygiais. Komisijos išvadose teigiama, jog tikslų ir uždavinių supratimas visais lygiais atitinka Lietuvos profesinio rengimo politiką ir sistemos reformos nuostatas. Mokyklos siekia nustatytus tikslus įgyvendinti, remiasi laisvos rinkos santykių ideologija, demokratiniu valdymu ir šalies ūkio poreikiais.Studijų tikslai, mokymo programos, mokymo ir praktinių įgūdžių formavimo bazė sukurta atsižvelgiant į regiono darbo rinkos poreikius, ypač akcentuojant smulkių ir vidutinių įmonių poreikius. Mokykloje skatinami ryšiai su universitetais, nors dar sistemingo bendradarbiavimo ir nėra. Mokykla aktyviai veikia bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, dalyvauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kitų panašaus pobūdžio asociacijų veikloje. Tarptautiniai ryšiai plėtojami kryptingai dalyvaujama tiek ES, tiek ir dvišalėse programose. Mokyklos valdymas demokratiškas, lankstus ir efektyvus. Studijų programosTai antra sritis, pagal kurią Ekspertų komisija vertino mokyklos veiklą. Išnagrinėtos 6 studijų programų įgyvendinimo galimybės: verslo vadybos, turizmo ir viešbučių vadybos, interjero elementų konstravimo ir gamybos, medienos gaminių technologijos, kompiuterinio procesų valdymo ir kompiuterinės technikos.
Aiškintasi, kaip buvo rengiamos studijų programos, kaip jas vertina dėstytojai ir studentai, kaip mokyklai tapus kolegija numatoma organizuoti studijas ir studentų savarankišką darbą, kokios praktikų organizavimo įmonėse galimybės, studijų plėtojimo perspektyvos. Konstatuota, jog naujosios studijų programos parengtos dabartinių studijų programų pagrindu, konsultuojantis su universitetų dėstytojais, atsižvelgus į mokyklos absolventų ir darbdavių nuomonę. Programų projektus kūrė mokyklos atitinkamų katedrų darbo grupės. Domėtasi, kaip katedros pasirengusios kolegijos studijų pradžiai, ar turima metodinė medžiaga atitiks naująsias programas, kaip planuojamas savarankiškas studentų darbas. Suprantama, daug dėmesio skirta programų tobulinimo, diplominių darbų rengimo klausimams. Pedagoginis personalasVertinant pedagoginį personalą pastebėta, jog daugelis dėstytojų turi daugiametę pedagoginio darbo patirtį, jie dalyvauja įvairiuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, vyksta į stažuotes Lietuvoje ir užsienyje. Pastaraisiais metais dalis dėstytojų, net ir vyresnio amžiaus, pradėjo studijuoti edukologijos magistrantūroje. Dėstytojai supranta, jog mokyklos perėjimas į kolegijos statusą pareikalaus ir jų aukštesnės kvalifikacijos, todėl laiko veltui neleidžia. Nors studentai dėstytojais nesiskundžia, bet iš jų anketinės apklausos matyti, kad į studentų nuomonę dėl dėstymo turinio ne visada atsižvelgiama, ne iš visų dėstytojų studentai sulaukia pagalbos.
Didelė dalis profesinių dalykų dėstytojų turi ir profesinio darbo patirtį įmonėse nuo kelerių iki keliolikos metų. Kai kurie ir šiuo metu yra aktyvūs firmų konsultantai, taigi nuolat susiduria su praktinio gyvenimo poreikiais.
Tačiau pastebėta, jog kai kurie dėstytojai, atėję į mokyklą prieš 20 metų (visi baigę KPI), niekur daugiau nėra dirbę ir šiuo metu nėra linkę semtis patirties profesinėje veikloje. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog būtinos dėstytojų studijos ne tik edukologijos magistrantūroje, bet ir kitų profesinių krypčių magistrantūroje. Kol kas nedaug dėstytojų turi mokslo laipsnį (nors tai nėra būtina sąlyga kolegijos dėstytojui), kai kurių pasirengimas kelia abejonių, ar jie pajėgūs kvalifikuotai dėstyti fundamentinius ir bendruosius dalykus kolegijoje. Būna, kad inžinerinės veiklos patirtį įgijęs asmuo siekia dėstyti, pvz., filosofiją.
Mokykloje esama tiriamojo darbo užuomazgų, tačiau jos dažniausiai siejasi su studijų proceso tobulinimu. Į tiriamąją veiklą įtraukiami ir studentai, kurie tos veiklos rezultatus apibendrina kursiniuose ar baigiamuosiuose darbuose.
Dėstytojai yra parengę nemažai mokomųjų leidinių, kurie skirti studijų metodikai gerinti. Tačiau tie leidiniai labiau pritaikyti aukštesniosios mokyklos reikmėms, be to, jų nepakanka. Regis, su šia pastaba sutinka ir daugelis tų mokomųjų leidinukų autorių. Dėl pedagogų amžiaus. 33 dėstytojai jau perkopė 50 metų, o juos keisti besirengiančių jaunesnių kaip 35 metų tėra 11. Vyresniosios kartos entuziazmas ir atsidavimas darbui džiugina, bet jaunų dėstytojų ugdymas kelia susirūpinimą. Bet tai priklauso jau ne tiek nuo pačios mokyklos, o veikiau nuo šalyje vykdomos aukštojo mokslo politikos. Būtinos valstybinės dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, spręstini dėstytojų, turinčių mokslo laipsnius, darbo apmokėjimo, jų socialinių garantijų klausimai. Materialinė techninė bazėEkspertai pabrėžė, jog Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos materialinė techninė bazė yra gera ir ja nuolat rūpinamasi. Aukštas mokymo proceso kompiuterizavimo lygis: įkurtos 4 specialybės ir 4 nespecialybės dalykų kompiuterių auditorijos. Apie 90 proc. mokymui skirtų kompiuterių sujungta su internetu, 10 studentų tenka 1 kompiuteris.
Nuolat atnaujinami mokyklos bibliotekos fondai nuo 1991 m. jie papildyti 13 tūkst. naujų specialybės leidinių įvairiomis kalbomis. Kasmet fondams atnaujinti skiriama apie 40 tūkst. Lt. Tačiau komisija pastebėjo ir pernelyg siaurą užsakomųjų periodinių specialybės leidinių sąrašą vos 30 pavadinimų, esant 6 skirtingoms neuniversitetinių studijų programoms. Tas sąrašas turėtų būti gerokai platesnis.
Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad mokyklos skaityklos darbo vietos labiau tinka seminarams ar probleminėms diskusijoms, bet ne individualiam studentų ar dėstytojų darbui. Tobulinama ir plečiama praktinio mokymo bazė, kuriami mokymo centrai, specialybės dalykų laboratorinė bazė, studentai aktyviai dalyvauja verslo praktinio mokymo bendrovių veikloje. Gerai subalansuota finansinių išteklių sistema, apie ketvirtadalį lėšų mokykla užsidirba pati. Šios lėšos naudojamos mokyklos reikmėms. Studijų kokybėEkspertai suskaičiavo net 17 būdų, kuriais mokykla stojančiuosius informuoja apie studijų programas, ir 11 būdų, kuriais apie parengtus specialistus informuojami darbdaviai. Ekspertų diskusijose su studentais ir mokyklos socialiniais partneriais buvo patvirtinta, kad visuomenė gerai informuojama apie mokyklas.
Mokykla nemažai padirbėjo kurdama studijų kokybės laidavimo sistemą. Gerinant studijų kokybę daug dėmesio skiriama studentų nuomonei. Sukurta absolventų įsidarbinimo stebėjimo sistema. Tačiau studijų kokybės sistemos kūrimas dar nebaigtas, ją kuriant aktyviau galėtų dalyvauti ir dėstytojai.
Apskritai mokykloje vyrauja demokratiška studentų ir personalo bendravimo atmosfera, kuri padeda mokyklos bendruomenę telkti sprendžiant iškylančias problemas. Taip ekspertų komisija įvertino mokyklos veiklą pagal 5 vertinimo sritis. Bendra komisijos narių išvada tokia: remti Kauno aukštesniosios technologijos mokyklos paraišką steigti kolegiją. RekomendacijosKartu komisija pateikė rekomendacijas Studijų kokybės vertinimo tarybai ir pačiai pretendentei, kuri siekia tapti kolegija.
Rekomendacijose Studijų kokybės vertinimo tarybai, kuri savo ruožtu turės teikti siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai, siūloma leisti Kauno aukštesniajai technologijos mokyklai organizuoti neuniversitetines studijas nuo š. m. rugsėjo 1 d. pagal šias studijų programas: turizmo ir viešbučių vadyba, interjero elementų konstravimas ir gamyba, medienos gaminių technologijos ir kompiuterinė technika. Iki birželio 1 d. būtina pakoreguoti minėtas studijų programas, atsižvelgiant į Centrinės ekspertų komisijos pastabas.
Pasiūlyta leisti iki balandžio 15 d. pertvarkyti ir iš naujo Centrinei ekspertų komisijai pateikti verslo vadybos bei kompiuterinio procesų valdymo studijų programas.
Rekomendacijose mokyklai išsakyti tokie pasiūlymai: iki birželio 1 d. parengti išsamia analize pagrįstą kolegijos valdymo struktūrą. Iki rugsėjo 1 d. peržiūrėti turimą metodinę bei mokomąją medžiagą, suplanuoti kaip įsigyti ar parengti trūkstamos. Per kolegijos pirmuosius veiklos metus nustatyti reikalavimus diplominiams projektams, pabrėžiant aukštą jų teorinį lygį, patvirtinti diplominių projektų rengimo, gynimo ir vertinimo nuostatus. Į strateginius planus įtraukti neakivaizdinių ir kompensacinių studijų aukštesniosios mokyklos absolventams organizavimą. Iki birželio 1 d. mokyklos vadovybei siūloma parengti konkretų kolegijos studijų programų pirmo kurso dalykų dėstymo planą, kuriame būtų numatytas kiekvieno dalyko kompetentingas dėstytojas. Ypatingą dėmesį siūloma skirti bendrųjų ir fundamentinių profesinių dalykų dėstytojų, turinčiųjų mokslo laipsnius, parinkimui. Iki rudens katedroms siūloma pateikti aiškias pedagoginio personalo perorientavimo dirbti kolegijoje perspektyvas, numatant, kurie dėstytojai jau dabar tinka dėstyti, o kurie turi specialiai tam rengtis. Siūloma numatyti kandidatus eiti pagrindines ir nepagrindines dėstytojų pareigas tų dalykų, kurių šiuo metu katedroje nėra. |