Apie valstybės tarnybąAnatolijus LapinskasValstybės tarnautojų pareigos ir teisėsĮstatyme išvardytų pareigų sąraše - 17 pozicijų. Valstybės tarnautojai privalo: būti lojalūs Lietuvos valstybei, gerbti žmogaus teises, tinkamai atlikti vadovų užduotis, laikytis tarnybinės etikos, saugoti valstybės paslaptis, nesinaudoti valstybės nuosavybe, nenaudoti tarnybos laiko ne tarnybos tikslams, streiko metu saugoti visuomenei svarbius objektus.
Įstatyme išvardyta 15 valstybės tarnautojų teisių. Jiems garantuojama: teisė į veiksmingą darbą, nepaisant valstybės politinių pasikeitimų (politinio pasitikėjimo tarnautojams ši teisė ribojama), į pareiginę algą, atostogas, kvalifikacijos kėlimą. Teisė streikuoti apskritai paėmus taip pat suteikta, tačiau streikuoti neleidžiama viešojo administravimo valstybės tarnautojams, jeigu jie eina vadovo pareigas ir valstybės tarnautojams, jei tai draudžia įstatymai ar statutai. Taip pat valstybės tarnautojams neleidžiama būti įmonių, ne pelno organizacijų valdymo organų nariais, sudaryti sandorius savo įstaigos vardu su personalinėmis įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, jeigu jie yra jų savininkai ar nariai. Draudžiama dirbti privačiose įmonėse, būti politinių partijų, profesinių sąjungų nariais, jei tai draudžia įstatymai ar statutai, eiti daugiau nei vienas pareigas valstybės tarnyboje. Darbo užmokestisValstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, priemokos. Pareiginė alga mokama už valstybės tarnautojo kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos koeficiento vertė lygi minimalios mėnesinės algos dydžiui.
Už ištarnautus metus mokamas priedas. Jį sudaro 3 proc. pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedas negali viršyti 30 proc. pareiginės algos. Priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis, už darbą pavojingomis sąlygomis, už papildomą darbo krūvį, papildomas užduotis. Priemokų suma negali viršyti 50 proc. pareiginės algos. Valstybės tarnautojų atsakomybė ir paskatinimaiValstybės tarnautojo pareigų neatlikimas, kuriuo pažeidžiamos žmogaus konstitucinės teisės arba įstatymai, laikomi sunkiu nusižengimu. Prie jų priskiriami: nelojalumas Lietuvos valstybei, šiurkštus elgesys su interesantais, nesaugojimas valstybės paslapčių, dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje, seksualinis priekabiavimas ir kt.
Už šiuos nusižengimus galima atleisti iš valstybės tarnybos, sumažinti pareiginę algą, iki 6 mėn. nušalinti nuo pareigų, pareikšti griežtą papeikimą.
Už vidutinius nusižengimus (nemandagus elgesys su interesantais, politinė veikla darbo metu, nepagrįstas atsisakymas teikti informaciją ir kt.) mažinama pareiginė alga, iki 1 mėn. nušalinama nuo pareigų, pareiškiamas papeikimas. Valstybės tarnautojai skatinami padėka, pinigine premija (už ypatingos svarbos užduočių labai gerą atlikimą), vardine dovana. Piniginė premija taip pat gali būti skiriama už labai gerą vienerių tarnybos metų veiklos įvertinimą. Darbo sąlygos, socialinės garantijosValstybės tarnautojų darbo trukmę, saugą ir profesinę sveikatą reglamentuoja įstatymai.
Valstybės tarnautojams kasmet suteikiamos 28 kalendorinių darbo dienų atostogos. Turintiems daugiau kaip 5 metų valstybės darbo stažą, už kiekvienų paskesnių 3 metų tarnybos stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos. Bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos.
Keičiant gyvenamąją vietą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas, suteikiamos iki 5 darbo dienų atostogos.
Valstybės tarnautojams skiriama ir mokama valstybinio socialinio draudimo pensija pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą ir valstybės tarnautojų valstybinė pensija pagal Valstybės tarnautojų pensijų įstatymą. Pastarasis įstatymas jau pradėtas rengti. Likvidavus ar reorganizavus valstybės įstaigą arba panaikinus pareigybę valstybės tarnyboje, karjeros valstybės tarnautojas perkeliamas į kitą laisvą ar naujai steigiamą to paties lygio pareigybę, o jei tokios nėra, - tarnautojo sutikimu ir į žemesnes pareigas Valstybės tarnautojo statuso praradimasŠalia kitų priežasčių valstybės tarnautojo statusas prarandamas, kai pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar jo vadovaujama įstaiga likviduojama (tai taikoma tik įstaigos vadovui). Taip pat, kai pasibaigia politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoją pasirinkusio valstybės politiko įgaliojimai ar kadencija arba valstybės tarnautojas praranda valstybės politiko pasitikėjimą, jei prieš pradėdamas eiti šias pareigas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas nebuvo karjeros valstybės tarnautojas.Pereinamasis laikotarpisB lygio valdininkai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo taikomas Valdininkų įstatymas, ir pareigūnai, kuriems jis nebuvo taikomas, dirbantys pagal neterminuotas darbo sutartis, tampa viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojais.
Minėtieji valdininkai ir pareigūnai, dirbę pagal terminuotas darbo sutartis, tampa viešojo administravimo pakaitiniais valstybės tarnautojais.
A lygio valdininkai, kuriems buvo taikomas Valdininkų įstatymas, tampa politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojais.
Valstybės ir savivaldybės įstaigų vadovai, kuriems buvo taikomas Valdininkų įstatymas, tampa valstybės tarnautojais - įstaigų vadovais.
Šiame įstatyme nustatyta darbo apmokėjimo sistema bus pradedama įgyvendinti, kai valstybės tarnautojų pareigybės bus priskirtos lygiams ir kategorijoms bei nustatyti pareiginių algų koeficientai, bet ne vėliau kaip nuo 2000 m. kovo 1 d.
Valstybės tarnautojams, praradusiems valstybės tarnautojo statusą ir atleistiems iš valstybės tarnybos, išmokama kompensacija: turintiems iki 1 metų tarnybos stažą - 3 mėnesių VDU dydžio, nuo 5 iki 10 metų - 6 mėn. VDU, nuo 5 iki 10 metų - 8 mėn. VDU, nuo 10 iki 20 metų - 10 mėn. VDU, per 20 metų - 12 mėn. VDU.
Šiuo metu Seime jau svarstomas Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas, ateityje bus parengtas Valstybės tarnautojų pensijų įstatymas, kiti būtini teisės aktai. Nuo šio įstatymo priėmimo netenka galios Valdininkų įstatymas bei kiti su juo susiję įstatymai ir teisės aktai. |